Dailė, Literatūra

Senovės Graikijos kultūrinis palikimas (Nuotolinė paslauga)

Šios pamokos metu sužinosite apie Senovės Graikijos laikais gyvenusių žmonių buities daiktus, architektūrą ir meną. Daug dėmesio skirsime keramikos meno aptarimui bei pamatysite iki šių
dienų išlikusius eksponatus, saugomus Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Kita

Edukacinė programa „Indėnų buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa susideda iš trijų dalių, kurių metų dalyviai gauna informacijos apie Šiaurės Amerikos indėnus (plačiau apie mescalerų gentį), gali praktiškai pasimokyti pašaudyti iš
lankų ir paragauti indėniškos arbatos bei paplotėlių. 1. Kelmės krašto muziejaus ekspozicijoje „Jonas Vadeikis – Karl May – Amerikos indėnų buitis ir papročiai“ dalyviai yra supažindinami su eksponuojamais indėniško gyvenimo daiktais: plunksnomis puoštais indėnų ginklais, galvos papuošalais iš plunksnų ir sapnų gaudikliais. Kalbama apie skalpų nuėmimo papročius, rodomas indėniško rašto pavyzdys ant mušto medžio plaušo plokštės (eksponatas gautas iš Šiaurės Amerikos), rodomas nedidelis tipi palapinės maketas ir netrukus visi pakviečiami užeiti į patalpą – tipi palapinę (tai 25 kv. m ekspozicijos dalis, įrengta kaip tipi palapinės vidus, su viduryje degančiu laužu, kailiais ant grindų, ant sienų kabančiais medžioklės trofėjais, ritualinėmis kaukėmis, totemais, galvijų galvomis, sapnų gaudikliais bei ginklais). Vaikams atsisėdus ant tipi grindų, skambant indėniškai muzikai, prietemoje yra kalbama apie indėnų šamanus, jų būrimus, amuletus, tipi palapinės įrengimą, pypkės vaidmenį ir t. t 2. Veiksmas vyksta lauke. Programos dalyviai gali pašaudyti į taikinius iš lankų ir pasijusti tarsi Karl May knygų herojai. 3. Programos dalyviai geria Pietų Amerikos indėnų gėrimą – matės arbatą, bei ragauja kukurūzinius irokėzų paplotėlius.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Performansas Nr. 1

„Performansas” kaip meno rūšis atsirado Amerikoje 1960 metais. Tai postmodernistinis menas: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties
menininko kūnas. Kas sąlygojo performansų atsiradimą, kas juos kūrė ir kodėl? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų edukacinio užsiėmimo metu. Nuotraukų ir video siužetų pagalba moksleiviams papasakosime performansų atsiradimo istoriją. Kalbėsime apie pasaulinio garso menininkus, tokius kaip Marina Abramovič, Vito Acconci, Hugo Ball, Bruce Nauman, Chyris Burden ir kitus. Nebus pamiršti ir Lietuvos performancų menininkai. Teorija be praktikos nieko neverta, edukacinės programos metu moksleiviai ne tik dalyvaus, bet ir kurs performansą. Tai taps naujų patirčių ir pojūčių laikas. Moksleiviai susipažins su konceptualaus meno sąvoka, prisilies prie meno filosofijos idėjos. Bus įdomu, smagu ir naudinga. Atlikus užduotis pakalbėsime apie naujas moksleivių patirtis. Diskutuosime kaip keičiasi žiūrovams keliami reikalavimai šiuolaikiniame mene ir kaip pasyvus žiūrovas transformuojasi į aktyvų dalyvį. Jaunuoliai mokysis analizuoti nematerialaus meno kūrinius, suprasti savo ir visuomenės santykį su menu ir menininkais. Edukacinė programa prisidės prie jaunimo kultūrinio ugdymo.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Surask, ko nepametei“

SURASK, KO NEPAMETEI Edukacinė programa, skirta 6–12 klasių mokiniams Domitės įvairia karine technika? Norite aplankyti įspūdingą VI forto teritoriją ir ten įrengtą Karo technikos
ekspoziciją? Jums trūksta iššūkių ir nuotykių? O galbūt maga surasti tai, ko nepametėte? Sutelkite savo klasę ir kartu su suolo draugais susibūrę į dvi komandas meskite iššūkį vieni kitiems! Dalyvaukite edukacinėje programoje „Surask, ko nepametei“, žaiskite komandinį, fizinių ir intelektinių pastangų reikalaujantį žaidimą. Vadovaujami komandos kapitono ekspozicijos aikštelėse kuo greičiau ieškokite karinės technikos objektų pagal pateiktus užuominų kubus, atsakysite į interaktyviai pateiktus klausimus apie karinę techniką bei Lietuvos istoriją, įveikite „pelkėtą“ trasą ir dirbkite kaip vienas kumštis. Juk tik komandinis darbas atneš geriausią rezultatą! Svarbu: Edukacinė programa vykdoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje, esančioje VI forte (K. Baršausko 101, Kaunas). Programa vykdoma lauko sąlygomis. Dalyviai turi pasirūpinti apranga ir avalyne, kuri būtų tinkama bet kokioms oro sąlygoms. Grupėje turi būti bent keli dalyviai, turintys išmanųjį įrenginį su mobiliojo interneto prieiga, kuriame būtų įdiegta QR kodų atpažinimo programėlė.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija „Žalčiai. Visa tiesa apie juos“

Nuotolinės kultūrinės edukacijos užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su žalčio kulto raida Lietuvoje, su žalčiu, kaip mitologine būtybe, kaip pasakų/sakmių veikėju, kaip
vaizduojamojo meno objektu. Bus pristatomi liaudies kūrybos pavyzdžiai (pasakos, sakmės, padavimai, mįslės, eilėraščiai bei vizualinio meno kūriniai, animaciniai filmai), parodomas video „Žalčio tuoktuvės“. Iš mitologinės perspektyvos keliami aktualūs žmogaus ir gamtos tarpusavio santykiai ir iš dabartinės - aplinkosauginė savimonė. Vaizdo prezentacijos skaidrėse bus pateikiama gausi vaizdinė medžiaga (nuotraukos ir video), papildanti gyvą pasakojimą.
Literatūra

Pamoka su muziejininku

Kartais naujų formų paieškos įprastoms pamokoms gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis. Ką daryti, kad jos būtų įdomios, naudingos ir nenuobodžios? Mes Jums siūlome PAMOKĄ SU MUZIEJININKU,
kuris rašytojo gyvenimą ir kūrybą žino iki smulkiausių detalių. Išgirsti įdomių ir negirdėtų faktų, pamatyti muziejų eksponatų, susipažinti su MAIRONIU, JUOZU GRUŠU, BALIU SRUOGA, JUOZU TUMU-VAIŽGANTU, SALOMĖJA NĖRIMI artimiau, galite mūsų pamokose, vykstančiose ne klasėse, o muziejų erdvėse. Muziejininkai pasiruošę 45 minučių pasakojimą, kurį pagyvina vaizdinė medžiaga ir išskirtinė galimybė pamatyti muziejaus eksponatus, o tada – pokalbis su smalsaujančiais moksleiviais. Bus tikrai smagu – nepraleiskite unikalios progos!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... Kuršiai“

„Dieve, saugok mus nuo vikingų!“ Kas slypi šioje XIII–XVa. Vakarų Europos gyventojų maldoje? Edukaciniame užsiėmime „O tuo metu Klaipėdoje ... kuršiai“ atsakymo į šį klausimą paieškos
link dalyviai leisis į interaktyvią, intelektualią, patyrimais ir atradimais paženklintą kelionę. Šiuolaikinių metodų pagalba atkurtame XIII–XVa. Klaipėdos likimą lėmusiame istoriniame kontekste užsiėmimo dalyviai susipažins su kuršiais – baltų vikingais. • Ne už stalo sėdami mokiniai ieškos atsakymų, kokiais laivais, kuriais keliais, kokiais tikslais tuo metu Klaipėdoje siautėjo kuršiai. • Ne klausydami pasakojimų, o bandydami pakinkyti vėją, sužinos, kuris jų siautėja, skandina laivus, kuris neša kuršiams turtus. • Ne kasinėdami, bet tyrinėdami atskleis kuršių lobio turinį. Apie ginklus ir papuošalus, apie kuršišką palikimą Klaipėdai, kultūrai, istorijai ir mūsų pačių tapatybei... tokio turinio istorijas kurs dalyviai, pažinę kuršių lobį. Edukacinio užsiėmimo turinys leis ne tik pažinti, bet ir savyje atrasti senuosius Klaipėdos gyventojus - kuršius.
Šokis, Etninė kultūra

Aukštaičių rateliai ir žaidimai

Programoje – senieji Aukštaitijos krašto vaikų žaidimai, rateliai, šokiai; tradicinis muzikavimas – bendravimo, saviraiškos, kūrybiškumo galimybė, improvizacija.
Dramos teatras

J. Anouilh „Antigonė“

Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tebus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui,
kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Kreontas netenka visko, suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą. Prancūzų dramaturgo J. Anouilh Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto.
Kultūros paveldas

Pyrago kelias

Pyrago kelias - įtraukianti savo skoniais, kvapais ir vaizdais programa. Kokį kelią nukeliauja grūdas, kol pakvimpa pyragu ant mūsų stalo? Kokiais įrankiais jis buvo malamas senovėje ir
prieškariu? Kokiais įrengimais malamas šiandien grūdelis, kol tampa miltais? Duona, bandelės, sausainiai, meduoliai...Kokius ir kokioms progoms juos kepė mūsų močiutės? Kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų lietuviški kepiniai nuo užsienio šalių: Latvijos, Prancūzijos, Sakartvelo? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite keliaudami po prieškariniais švediškais įrengimais garsėjantį Ramygalos malūną, sukdami senovines girnas, degustuodami tradicinius lietuviškus kepinius. Įgavę pradinių teorinių žinių, kibsime į darbus - nors trumpam pabūsime kepėjais, gamindami vieną pasirinktą tradicinį lietuvišką kepinį.
Rodomi įrašai: 2541 - 2 5502 637