Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keliaukime į baudžiavos laikus

Edukacinis užsiėmimas vedamas Zarasų krašto muziejaus etnografijos ekspozicijų salėje. Mokinius pasitiks valstietis baudžiauninkas, apsirengęs paprastais drobiniais drabužiais,
laikydamas rankose medines šakes, šalia – žibinčius su balana, piesta. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažins su įvairiais baudžiavos laikų darbo įrankiais, namų apyvokos daiktais. Girdėdami tekstus iš K. Donelaičio ,,Metų", Dionizo Poškos ,,Mužiko Žemaičių ir Lietuvos" bei M. Katkaus ,,Balanos gadynės" suvoks, kokios buvo baudžiauninkų gyvenimo ir darbo sąlygos. Užsiėmimo metu vaikai susipažins su apšvietimo priemonėmis, ilgus metus tarnavusiomis žmonėms namuose ir naudotomis dar iki elektros atsiradimo. Ekspozicijoje pamatys, kaip atrodė balanos, žvakės, spingsulės, žibalinės lempos, žibintai (,,liktarnos", ,,fanoriai"). Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis (vaikai mals tikromis senoviškomis girnomis), sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais ir lininius marškinius lygino kočėlu ir rumbe (programos dalyviai kočėlu ir rumbe lygins drobinius rankšluosčius), vijo senovišku kabliu pančius, virves (norintys galės iš pakulų vyti pančius, virves). Šiais laikais apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Taip pat atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus. Mokiniai susipažins ir su to meto vaikų mokymosi sąlygomis, pabandys užrašyti pirmąją raidę žąsies plunksna, sužinos, kas tai yra grifelinė lentelė ir galės joje rašyti, „slebizuoti“ žodžius.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos" (1 - 4 kl.)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas sakme. Demonstruojamas video siužetas/pasakojimas „Advento darbai“, sukurtas remiantis etnografinės ekspedicijos medžiaga. Akcentuojamos Advento
pramogos, vakarojimo, pasakojimo tradicija. Pristatomos Kūčių dienos tradicijos: ritualinis apeiginis apsivalymas, namų, kiemų tvarkymasis, prausimasis. . Didesnis dėmesys skiriamas eglutės puošimo tradicijai, mirusių protėvių pagerbimui. Demonstruojamas video siužetas „Lietuviškos Kūčios“. Aptariami likimą lemiantys tikėjimai ir burtai, sekamos sakmės. Akcentuojamos burtų formos: liejiniai su žvake, skaičiavimas. Moksleiviai mokomi Advento-Kalėdų dainų ir ratelių: „Tu lapela lengvapėde“, „Aš pasikėliau anksti rytelio“, „Voverėlė“, „Aina žiedas par runkytes“ ir kt.
Kultūros paveldas

Vaikystė ir žaislai: nuo viduramžių iki pramonės revoliucijos

Edukacinės programos „Vaikystė ir žaislai: nuo viduramžių iki pramonės revoliucijos" yra skirta analizuoti vieną iš įdomiausių ir iki šiol mažiausiai tyrinėtų praeities žmonijos
tyrimų krypčių - vaikystės kasdienybę, vaikystės atributus ir jų kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais. Programa remiasi Žaislų muziejaus pristatomomis trimis esminėmis ekspozicijomis: vidurmažiais, etnografija ir XX amžiaus Lietuvoje, jas praplečiant pasaulinėmis tendencijomis ir ryšiais. Pristatydami bei aptardami laikotarpius reprezentuojančius eksponatus siekiame atskleisti priežastinius ryšius, lėmusius vaikystės aktualijas: kaip keičiasi vaikystės veiklos ir žaislai, kas lemia temas ir žaislų populiarumą, kaip keičiasi daiktai keičiantis suaugusiųjų gyvenimui, technologijoms bei pramonei. Edukacinės programos uždavinys - įtraukti dalyvius į diskusiją apie vaikystės sampratą, skatinti remtis asmenine patirtimi ir analizuoti priežastis, kurios šimtmečiais lemia kartų gyvenimo skirtumus; suteikti dalyviams galimybę aktyviai dirbti grupėmis ir ieškoti bendrų atsakymų į pateiktus vaikystės kasdienybės tyrimams skirtus klausimus. Šia edukacine programa siekiame atskleisti dalyviams metodus, kaip žmonijos praeitis gali būti tyrinėjama bei interpretuojama, kaip analitinis mąstymas ir platus išsilavinimas padeda rasti priežastinius ryšius, lemiančius ne tik vaikystės kasdienybės pokyčius, bet kartu atspindinčius ir besikeičiantį suaugusiųjų pasaulį. Siekiame, kad edukacinės programos dalyviai diskutuodami ir ieškodami atsakymų į pateiktas užduotis pajustų ir suvoktų, jog vaikystė ir ją pristatantys žaidimo objektai yra ne atsitiktiniai fenomenai ar „tik vaikams įdomi tema“, tačiau kompleksiškai ir integraliai su konkretaus žmonijos laikotarpio gyvensena, turimais ištekliais bei kolektyviniais gebėjimais susiję kultūriniai reiškiniai.
Kita

,,Danutės Kalėdos''

Edukacinės pamokos ,,Danutės Kalėdos'' metu vaikai susipažins ne tik krikščioniško pasaulio viena iš svarbiausių švenčių Kalėdomis, tradicijomis, papročiais ir apeigomis, bet ir su
Lietuvių tautos išgyventais sovietinės okupacijos sunkumais, patirtomis skriaudomis. Mokysis sukoncentruoti dėmesį,atidumo, bendrystės kūryboje. Pamokos metu pasakojama apie mažos mergaitės, Danutės, šeimą, kurį sovietų okupacijos metais atsidūrė tremtyje. Tačiau ir Sibiro toliuose šeima, kad ir paslapčia, šventė Kristaus gimimo šventę. Kaip ji buvo švenčiama, kaip puošiama Kalėdinė eglutė, iš ko gaminami žaisliukai, kiek reikėjo pastangų, kad ant šventinio stalo padėti nors trejetą patiekalų, iš kur reikėjo gauti maisto? Pamokos metu vaikai išmoks pasigaminti iš spalvoto popieriaus Kalėdų žaisliuką, patys puoš eglutę taip, kaip ją puošė maža mergaitė, Danutė, būdama tremtyje. Ant meduolio su glajumi pieš angelą, kurį įdėję į popierinį maišelį supakuos kaip dovanėlę. Pabaigoje išmoks Kalėdinę dainelę ,,Atkeliavo eglutė''. Atlikdami dainelę, vaikai skambina varpeliais, kas suteikią nuostabią Kalėdų nuotaiką. Išklausę pasakojimą, pasigaminę žaisliuką, papuošę meduolį angelu ir išmokę dainelę, vaikai turi galimybę sugalvoti norą. Vaikai susikabina rankomis sustoję aplink eglutę, užsimerkia ir sugalvoja norą. Tada visi kartu turi užpūsti po eglute degančias žvakutes, kad noras išsipildytų.
Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose lankėsi, gyveno
ar dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose lankėsi, gyveno ar dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį - atpažįstant svarbius Kauno pastatus . Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno ar dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2-5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas - fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus, prie jų nusifotografavusi bei atsakiusi į užduotyje pateiktus klausimus. Dėmesio! Užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, todėl rekomenduojame užsiėmimą užsisakyti šiltuoju laikotarpiu. Jei į užsiėmimą planuoja atvykti grupė, turinti specialiųjų ugdymo poreikių, prašome apie tai informuoti užsakymo metu.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Piemenėlių buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa prasideda restauruotame dvaro svirne, kurio amžius siekia tris šimtmečius. Autentiškoje svirno aplinkoje įkurtoje etnografinėje ekspozicijoje moksleiviai pirmiausia
supažindinami su svirno istorija, paskirtimi. Vėliau pasakojama apie piemenėlių buitį, darbą, įvairių gyvulių ganymą bei laisvalaikio užsiėmimus. Dar vėliau mokiniai mena mįsles, kurių atsakymai – ekspozicijoje esantys daiktai. Moksleiviai turi galimybę pasverti druską bezmėno (sen. svarstyklių) pagalba; pavaikščioti apsiavus klumpėmis; „pasimatuoti“ piemenėlio palapinę nuo lietaus, padarytą iš rugių šiaudų. Kita programos dalis vyks dvaro parke, kur pasidaliję į komandas mokiniai žaidžia piemenėlių žaidimus: vaikščioja su kojūkais, išbando rankų miklumą mesdami iš žilvičio padarytus žiedus bei užrištomis akimis pagaliu numušdami nuo baslio skrybėlę. Pažaidę piemenų žaidimus, sugrįžta į svirną (kamarą), sėdasi prie stalų, ragauja tradicinio žemaičių pasninko valgio – virtų neluptų bulvių su sėmeniniu.
Muzika, Etninė kultūra

Žaliasis Koncertas (Išvažiuojamoji)

Žaliasis Koncertas - tai muzikanto ir kompozitoriaus Remigijaus Rančio muzikinė edukacija jaunimui apie ekologiją, tvarumą ir žmogaus poreikių bei gamtos santykį. Koncerte skamba
ekologijos ir tvarumo temomis sukurtos autorinės R. Rančio dainos. Repertuare kūriniai apie neatsakingą medžių kirtimą, intensyvų žemės resursų naudojimą, sąmoningą vartojimą, šiukšlių rūšiavimą. Koncerto metu jauniesiems klausytojams siunčiama žinutė, kad tik jie patys yra šio pasaulio šeimininkai ir kreipdami dėmesį į ekologijos ir tvarumo klausimus gali kurti darnesnį ryšį tarp žmogaus poreikių bei gamtos. Nors edukacijos tematika kalba apie negatyvų žmogaus poveikį gamtai, pats koncertas yra smagus, pozityvus ir nuteikia klausytoją optimistiškai. Pagrindinis koncerto kūrinys "Žalia" yra apie mus supantį gamtos grožį.  Kadangi lietuviai nuo seno pasižymėjo ypatingu ryšiu su gamta - ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos legendiniam dainiui iš Dzūkijos krašto - Petrui Zalanskui. R. Rančio kūrinyje skamba tikra, dar iki šių dienų pasakojama istorija, apie tai, kad Petras Zalanskas dainomis sugebėdavo paskatinti augalus vešėti nederlingoje žemėje. Edukacinio koncerto muzikiniai numeriai išsiskiria netradicinių instrumentų bei ritmų panaudojimu. Koncerte bus galima išgirsti gitarlelės, kalimbos, pandeiro, log drum, dumbrelio, fleitų, kachono bei pianino garsus. Kūrinių ritminės idėjos "pasiskolintos" iš Brazilijos bei Afrikos muzikos tradicijų.Visi kūriniai atliekami gyvai naudojant "looper'io" momentinio įrašymo technologiją. Koncertas interaktyvus - daugelyje kūrinių auditorija atliks svarbų muzikinį vaidmenį pritardama balsais ir ritmingais plojimais bei trepsėjimais.Edukacijos sumanytojas Remigijus Rančys yra žinomas muzikantas ir kompozitorius, koncertuojantis Lietuvos bei užsienio scenose. Ankstesnės Remigijaus Kultūros paso edukacijos susilaukė daug dėmesio - buvo atlikta apie 200 edukacijų visoje Lietuvoje. 
Dailė

Chaimo Frenkelio odos dirbtuvės. Gyvūnas-totemas

Ar žinote, kas yra totemai? Tai – gyvūnai, rečiau augalai, kai kada netgi daiktai ar gamtos reiškiniai, laikomi genties protėviais, globėjais. Tikima, kad jie gali padėti, pagelbėti,
apsaugoti. Ir šiomis dienomis kiekvienas norime, kad mums sektųsi, tad kviečiame apsilankyti Chaimo Frenkelio vilos odos dirbtuvėlėse ir išsirinkti, pasigaminti ir turėti odinį toteminį gyvūną – drambliuką, šuniuką ar katiną, kuriuo galėsite papuošti rankinę, kuprinę, naudoti kaip raktų pakabuką, talismaną.
Dailė, Kultūros paveldas

Restauravimo magija: ką slepia senoji sienų tapyba?

Restauruota sienų tapyba yra tarsi raktas į praeities kultūros lobynus. Tačiau su kokiais iššūkiais susiduria restauratorius? Kaip vyksta sienų tapybos restauravimas? Pirmoje edukacijos
dalyje vyksta apžvalginė ekskursija po piles kompleksą: apžiūrima atkurta istorinė 18 a. virtuvė bei jos ekspozicijos, Žemaitijos kunigaikštystės valdytojo apartamentai, atkreipiant dėmesį į vidinę sienų apdailą. Pasitelkiant interaktyvias priemones, pasakojama Panemunės pilies sienų tapybos istorija (ekskursija po reprezentacinius apartamentus). Antroje dalyje jaunieji restauratoriai edukacijų salėje pasineria į meninę veiklą, patys pajusdami restauravimo magiją: Panemunės pilies menių sienų tapybos išklotinėse bando įminti, kokių fragmentų trūksta, ką norėjo kadaise pavaizduoti dailininkas, kokios spalvos turėtų būti panaudotos. Edukacinės veiklos dalyviai ne tik susipažins su Panemunės pilimi, ugdydami loginį mąstymą įmins senosios sienų tapybos mįsles, bet ir mokysis bendros, draugiškos veiklos komandoje be smurto ir patyčių, turės galimybę saviraiškai ir patirs atradimo džiaugsmą.
Kultūros paveldas

Seniausieji Lietuvos žaislai

Edukacija „Seniausieji Lietuvos žaislai“ yra skirta pradinių klasių moksleiviams, siekiant juos supažinti ir įtraukti į nepaprastai įdomų ir svarbų kasdienybės istorijos tyrinėjimo bei
pažinimo procesą. Žaislų istorija, nors ir tradiciškai siejama su vaikystės periodu ir nerimtais užsiėmimas, tačiau yra neatsiejama žmonijos kasdienybės istorijos dalis, kuriai pastaraisiais dešimtmečiais yra skiriamas vis didesnis mokslininkų dėmesys. Pažindami su vaikų veiklomis, mokymusi bei pramogomis susijusius kultūros paveldą galime pamatyti ne tik, kokie archeologiniai artefaktai yra išlikę iki mūsų dienų, tačiau kartu įvertinti, kiek kūrybos ir sumanumo demonstravo iki mūsų gyvenę žmonės. Medžiagos, veikimo principai, idėjų universalumas ir jų atspindys šiandieninių žaislų pasiūloje, padeda suvokti, kas pasaulyje keičiasi, o kas lieka pastovu, koks sumanus yra žmogus ir kiek idėjų galima rasti gamtoje. Edukacijos tikslas – įtraukti dalyvius į aktyvaus patyriniminio pažinimo veiklą, atskleisti žaislų istoriją sudarant galimybes patiems įvertinti, ar iki mūsų gyvenę žmonės gebėjo kurti, mokytis ir linksmintis. Analizuodami seniausiųjų Lietuvos žaislų istoriją edukacijos dalyviai kartu susipažins ir su pasauliniu žaislų, žaidimų ir pramogų kontekstu, kuris atskleis sąsajas su seniausiomis žmonijos civilizacijomis. Edukacija atskleis, kiek daug dalykų galima sužinoti analizuojant žaislų istoriją, medžiagų ir technologijų kaitą, kaip žaislai atspindi kiekvieno laikotarpio realijas ir pokyčius suaugusiųjų pasaulyje.
Rodomi įrašai: 2551 - 2 5602 637