Literatūra, Kita

Nuo simbolio iki knygos

Edukacinio užsiėmimo „Nuo simbolio iki knygos“ tikslas supažindinti dalyvius su rašto atsiradimo istorija, jo raida ir įdomiais faktais. Praktiškai išbandyti senųjų rašto simbolių
rašymą. Žaidimų pagalba išsiaiškinti, kokios knygos buvo tik joms atsiradus ir kaip jos tobulėjo ir kito laikui bėgant. Taip pat, susipažinti su knygų sandara, jų gamybos ypatumais (kuo skyrėsi knygų gamybos medžiaga dabar ir tik joms atsiradus?). Panagrinėti, kokios naujovės vyrauja pastaruoju metu knygų gamyboje taikant išmaniąsias technologijas bei aptarti knygų skaitymo „taisykles“ ir higieną. Edukacinis užsiėmimas sudarytas iš naudingos ir intriguojančios informacijos, kuri perduodama naudojant žaidybinius metodus bei aktyvaus dalyvių įsitraukimo į programą elementus. Šios programos metu bus siekiama dalyvius sudominti knygų pasauliu bei parodyti, kad jis gali būti labai įdomus ne tik skaitymo, bet ir kitokioje veikloje, t. y. papildytos realybės knygų naudojimas, „Išminties rakto“ paieška (viktorina). Už teisingus atsakymus vaikų laukia staigmenos! Užsiėmimo metu bus ugdomi kolektyvinio darbo įgūdžiai, kritinis mąstymas, skiepijami bendradarbiavimo principai. Atsižvelgiant į situaciją, edukacija galima vykdyti nuotoliniu būdu per pasirinktą platformą. Jos metu dalyviai išklausys, pamatys ir aktyviai diskutuos bei dalinsis savo patirtimi, atliks praktines užduotis. Visą informaciją užtvirtins atsakinėdami į viktorinos klausimus, spręsdami kryžiažodį.
Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas ,,Užgavėnių špuosa"

Atvykusieji į Žemaitijos nacionalinį parką Platelių dvaro sodybos arklidę galės susipažinti su Užgavėnių šventės šventimu, kaukėmis, tradicijomis, papročiais ir kulinariniu paveldu
šventės metu. Dalyvaujantys edukaciniame užsiėmime turės galimybę pajusti šios šventės ypatumus ir linksmybes. Susipažins su tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, jų autentiškumu, gamyba, reikšmėmis ir jų paskirtimi. Edukacinės programos metu bus atliekamos įvairios viena už kitą įdomesnės praktinės užduotys. Sužinos, kaip prasidėdavo ir kaip baigdavosi šventė. Išmoks dainų ir šokių, pagal Užgavėnių tradicijas aprengs ,, Morę", patys sudalyvaus Užgavėnių šventės vaidinime užsidėję tradicines kaukes, sužinos kodėl buvo svarbu suptis supyne ir patys galės pasisupti, save įsivertins socialinių tinklų emocijomis ,,šypsenėlėmis", bus galimybę nusifotografuoti, susipažins su kulinariniu paveldu skirtu šventei ir padegustuos Užgavėnių mielinių blynų su arbata.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Misija XIX a.“

MISIJA XIX A. Edukacinė programa, skirta 6–12 klasių mokiniams Dėmesio! Dėmesio! Kviečiame Jus į ypatingą M-I-S-I-J-Ą! Manote, kad Jūsų komanda gali įveikti neeilines kliūtis, gerai
orientuotis aplinkoje, išspręsti suktas užuominas ir atsakyti į bet kurį klausimą? Tai Jūsų vieta būtent čia – Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Aktyvus orientacinis komandinis žaidimas „Misija XIX a.“ leis pasinerti į svarbiausius XVIII a. pab., XIX a. bei XX a. pradž. Lietuvos istorijos ir karybos įvykius, susipažinti su šį laikmetį atspindinčia ekspozicija ir dirbant drauge geriau pažinti vienam kitą. Į rankas imkite „knygnešių“ maišą, raskite jame specialiai atrinktus vieną ar kitą istorinį įvykį menančius daiktus, keliaukite užuominų rodomu keliu, skenuokite QR kodus ir atsakykite į vaizdinius klausimus. Neabejokite savimi – ši misija skirta Jums.
Kultūros paveldas, Kita

Papildytos realybės edukacinė programa

Programos, skirtos 3-7 klasių mokiniams, metu naudojant naujus, paveikius mokymo metodus, siekiama geriau pažinti Lietuvos bei Europos istoriją ir kultūrą , nes kiekvienos šalies
istorija yra Europos istorijos dalis, kultūros paveldas. Istoriniai pastatai, pilys, rūmai, paminklai, tradicijos yra didžiausia kiekvienos šalies vertybė. Šioje programoje papildytos realybės (QR) pagalba, nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, mokiniai aplankys aplankys žymiausias Lietuvos bei Europos istorines vietas. Virtualios kelionės vietos iš anksto derinamos su lydinčiais mokytojais, siekiant programos integralumo su bendrojo ugdymo programų turiniu. Programos pabaigoje, mokiniai, naudodami mobiliuosius įrenginius, mokiniai mokomi susikurti QR kodą (užšifruoti vaizdinę ar rašytinę medžiagą, kad ja galėtų naudotis kiti).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Auksinės žuvelės pasakojimas apie Alaušo ežerą.

Tikslas - supažindinti moksleivius su žvejybos amatu ir tautosaka. Prie Alaušo ežero kranto atplaukęs žvejys laukia vaikų su laimikiu. Žvejo laimikis „auksinė žuvelė“. Kuri susitikimo
metu pildys po vieną vaikų norą. Klausysimės žuvelės įdomių pasakojimų apie tai kas yra ežero gelmėse (Paveikslų galerija, pušų parkelis, paskendęs lėktuvas, kryžius ir k.t). Visi norintys turi galimybę pamatyti ežero dugno gėrybes. Vaikai susitikimo metu vaišinsis žuviene skambant Alaušo ežero himnui.
Dailė, Kita

Menas išgelbės pasaulį arba kaip suprasti meną

Keista, bet dar ir šiandien į modernų meną (XIX a. pab. – XX a. pr.) daugelis žiūri nepatikliai. Neretai nuostabą ar net juoką sukelia 1915 m. sukurtas K. Malevičiaus paveikslas „Juodas
kvadratas“. Vis dar nesuvokiama, kad menininko dvasinė tikrovė gali būti išreikšta įvairiomis meninėmis priemonėmis. Dažnas pamatęs įvairių XIX a. pab. – XX a. pr. modernizmo meno srovių kūrinius pamano, ar net garsiai replikuoja: „ir aš taip galėčiau“. Nenumanydami, kad spalvinė klausa, novatoriškumas, koncepcija nėra lengvai suvokiami ir kopijuojami dalykai. Daugeliui sunku suprasti modernizmo meną, jis atbaido neįgudusį vartotoją, dėl nežinojimo bei kelia daug klausimų: kas yra modernistinis menas, kodėl jis atsirado, ką menininkai norėjo savo menu pasakyti? Kokia viso to esmė? Kodėl jis jiems atrodo nesuprantamas, nepriimtinas, svetimas ar net brutalus. Todėl pagrindinis šio užsiėimo tikslas ir yra atsakyti moksleiviams į paminėtus klausimus supažindinant juos su XIX a. pab. – XX a. pr. išaugusiais įvairiais meniniais sąjūdžiais, kurie dabar vadinami modernizmo menu. Teorinėje edukacinio užsiėmimo dalyje moksleiviai sužinos, kodėl XIX a. pab. – XX a. pr. menininkai ėmė laužyti akademines taisykles, kodėl ėmė studijuoti pirmykščių genčių meną, ieškojo naujų išraiškos priemonių ir daug eksperimentavo. Sužinos kokios modernaus meno srovės bei judėjimai iškilo, kuo jie ypatingi, kokios meninės išraiškos priemonės buvo naudojamos, kokie menininkai buvo įvairių modernizmo meno srovių pradininkai, kokie žymiausi jų darbai. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai dirbs grupėse. Kiekviena grupė atliks meninę užduotį susijusią su skirtinga modernistinio meno srove (pvz. kubizmu, puantilizmu, fovizmu, futurizmu, siurrealizmu). Atlikdami užduotis grupėse moksleiviai pajus komandinio darbo privalumus, tarsis dėl būsimo kūrinio idėjos, meninio sprendimo, pasiskirstys darbais. Smagios meninės užduotys įtrauks moksleivius į kūrybinį procesą, padės pažintis modernistinio meno pasaulį.
Dailė, Kultūros paveldas

Restauravimo magija: sienų tapyba varške! Kazeininiai dažai

Šiandien namuose sienos paprastai dažomos viena spalva arba tapetuojamos, todėl neretai sunku suprasti, kaip sienos buvo dekoruojamos prieš kelis šimtmečius, kokius dažus anuomet
naudojo dekoratoriai. Panemunės pilyje vidaus apdailos darbams buvo naudojami kazeininiai dažai. Kazeino terminas kilo iš lotyniško žodžio caseus, reiškiančio sūrį. Šioje edukacijoje, pasitelkiant interaktyvias priemones, pasakojama Panemunės pilies sienų tapybos istorija (ekskursija po reprezentacinius apartamentus), po jos jaunieji restauratoriai edukacijų salėje patys pajunta restauravimo magiją: iš varškės gamina kazeininius dažus, juos maišo su spalvotais pigmentais, tuomet grupėse diskutuoja, kokį restauravimo būdą pasirinkti pateiktam iš dalies išlikusiam ornamento fragmentui: ar tik konservuoti, ar restauruoti, o gal atkurti trūkstamas vietas? Pasirinktas būdas išbandomas. Edukacinės veiklos dalyviai ne tik susipažins su Panemunės pilimi kaip kultūros paveldo objektu, supras restauratoriaus profesijos svarbą, bet ir mokysis bendros, draugiškos veiklos komandoje be smurto ir patyčių, turės galimybę saviraiškai ir patirs kūrybos bei teisingai priimtų sprendimų džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Bičių vaško stebuklai

Edukacinio užsiėmimo metu vaikai praktiškai ir teoriškai susipažįsta tradiciniu bitininkystės amatu,vaško bei žvakės svarba lietuvių liaudies gyvenime, lavina dėmesį, atmintį, kritinį
mąstymą, kūrybiškumą bei meninio skonio įgūdžius. Užsiėmimą sudaro trys dalys. Pirmiausia vyksta bitininkystės įrankių (medsukio, dūminės ir kt.) apžiūrėjimas, atskleidžiama bitininkystės raida, vaško ir žvakės panaudojimas ir svarba praeityje. Antroje užsiėmimo dalyje, mokiniai gaus užduotį- argumentuotai patvirtinti arba paneigti edukatoriaus pateikiamus faktus, susijusius su bitininkystės amatu. Trečioje dalyje, mokiniai bus kviečiami pasigaminti žvakę, pasirinktinai mokiniai galės ją susisukti iš vaškuolės( vaško plokštelės), nusilieti į formeles arba nusilieti tradicinę žvakę. Ją pasipuošti šiaudeliais, kaspinėliais, džiovintais augalais. Praktinio užsiėmimo metu pagamintą žvakę mokiniai išsineša su savimi.
Dramos teatras

Interaktyvus spektaklis jaunimui „Pasaulio bamba“.

Spektaklis paaugliams „Pasaulio bamba“ įkvėptas Williamo Goldingo romano „Musių valdovas“ ir sukurtas pagal šiandienos jaunimo aktualijas. Režisierė Agnė Sunklodaitė analizuoja paauglių
pasaulį, jų baimes ir žiaurumo prigimtį. Kaip mumyse išsikeroja žemiausi instinktai ir nustelbia tai, kas žmogų daro žmogumi? Iš kur atsiranda žiaurumas? Kaip vaiko sąmonėje kyla jėgos lyderizmas ir noras nurungti kitą? Kas yra žmogiškumas? Kas gimdo baimę ir neapykantą? Kur link veda neribota valdžia ir jos troškimas? Kūrėjų nuomone, šiandien šie klausimai vėl ypatingai aktualūs. Gyvename pasaulyje, kur garsiai eskaluojama tolerancija, atjauta, bet realiai nuolat susiduriame su žiaurumu, nepakantumu ir patyčiomis. Spektaklyje žiūrovai galės ne tik stebėti spektaklio vyksmą, bet ir reikšti mintis, drauge su kitais ieškoti atsakymų į aktualius klausimus, priimti sprendimus.
Rodomi įrašai: 2561 - 2 5702 637