Dailė, Etninė kultūra

Svajonių angelas

Tikslas – supažindinti su liaudies meno atstovų ir profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį
mąstymą, dekoruoti medinį angelą pateiktomis piešimo priemonėmis. Uždaviniai: 1. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius liaudies meno tapybos darbus, išryškinant žymiausius Šiaulių regiono ir Lietuvos kūrėjus. 2. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbus, atliktus įvairiomis technikomis bei atspindinčius angelų vaizdavimo moderniojoje dailėje raidą. 3. Supažindinus su skirtingomis angelų išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje tapyboje ir grafikoje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų mokinius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, dekoruoti medinį angelą. Darbo metodai ir priemonės Užsiėmimo metu naudojamas muziejuje esančios tapybos ir grafikos ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant darbų atlikimo techniką, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsitraukiant į diskusiją. Pasinaudojant multimedija, pateikiami žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos ir grafikos kūrinių pavyzdžiai angelų tematika. Praktinės dalies metu mokiniai, pasinaudodami pateiktomis piešimo priemonėmis, dekoruoja medinį angelą. Numatoma veikla Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančią tapybos ir grafikos kolekciją angelų tematika, supažindinsime su angelo sąvoka ir reikšme. Vieni angelai saugo ir globoja, kiti – pildo norus ir svajones. Mokiniai galės „norų išpildymo rutulyje“ gyvenantiems angelams patikėti savo slapčiausias svajones. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos medinį angelą pasirinktais raštais, paversdamas jį savo svajonių angelu.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras

Spektaklis: E. Matulaitės ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?"

Spektaklis (E. Matulaitė ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?", rež. Antanas Markuckis) apie Bobutės ir Dieduko bei jų Karvutės gyvenimą kaime. Šeimininkų nuolatinius nesutarimus dėl įvairių
ir nereikšmingų dalykų. Vieną kartą pritrūkus jų sodyboje žolės, senelis visokiausiais būdais stengiasi pamaitinti Karvutę. Na, o kol vyksta paieškos darbai ir nesiliauja pykčiai, nežinia iš kur užklysta Sukčius ir apgaulės būdu iš Senukų išvilioja Karvutę. O istorijos tęsinys ir atomazga Jūsų lauks apsilankius šiame nuotaikingame spektaklyje. Vaidina: Margarita Kisiliova, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė. Spektaklio trukmė: 45 min. Tikslas - Padėti įgyti kultūrinio sąmoningumo žinių, vertinti sąžiningumą kaip vertybę.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienosdarbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Muzika

Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo

"Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo" - tai programa, kuri jaunosios kartos atstovą moko pasirinkti: ir klasika, ir džiazas gali būti neatrasta ir turininga alternatyva
šiuolaikinei muzikai! Tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro skirtingų meninių epochų bei stilių rimtosios muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas, o taip pat - pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką. Atliekamos muzikos repertuarą sudaro žymiausių rimtosios muzikos kompozitorių, tokių kaip J.S. Bach, W. A. Mozart, N. Paganini, B. Dvarionas, M. K. Čiurlionis bei kt., sukurtų ar pritaikytų kūrinių smuikui atlikimas. Klausytojams suteikiama galimybė išgirsti ir įvertinti ne tik skirtingų laikmečių ar stiliaus, bet ir skirtingų tautų muziką, o taip - pažvelgti į šios muzikos formavimosi raidą. Kultūrinė edukacinė programa atliekama bendrojo ugdymo įstaigų salėse. Priklausomai nuo amžiaus grupių, programa pateikiama vadovaujantis pedagoginiais ir psichologiniais metodais - siekiama, kad kiekvienas klausytojas gebėtų išgirsti, suprasti ir įvertinti atliekamos muzikos grožį ir patirti emocijas, kurias ši muzika gali suteikti!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Minkysim, puodynėlę lipdysim (5 - 10 kl. mokiniams)

Tradicinė puodininkystė - svarbi ir be galo įdomi lietuvių etninės kultūros dalis, į kurią ir gilinsimės edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė
dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Pažintį su puodininkystės tradicijomis pradėsime tyrinėdami vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas: gilinsimės į indo formas, pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikelsime laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėsime muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažinsime su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Grupę įtraukiančios diskusijos metu analizuosime indų paskirtį, lipdybos būdą, tradicinį dekorą. Didžioji užsiėmimo dalis skirta praktinei lipdybai: kiekvienas dalyvis iš lipdo ir dekoruoja puodynėlę. Lipdymui naudojamas raudonas molis. Skirtingai nei pradinių klasių mokiniai, šios amžiaus grupės dalyviai puodynėles formuoja apjungiant 2 lipdybos būdus. Siekiama kuo geresnės lipdymo kokybės: suformuoti puodynėlę, išlaikyti vientisą sienelių storį. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas, aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Kinas

Kino edukacijos renginys „Mokausi iš kino“ 9–10 kl.

Teikiamos kultūros paslaugos tikslas – pasitelkiant kiną kaip priemonę, ugdyti jaunimo meninius gebėjimus, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir bendrąsias kompetencijas. Taip pat siekiama
skatinti bendrojo lavinimo mokyklų bei kultūros ir meno profesionalų bendradarbiavimą. 9 - 10 klasių moksleiviams siūloma rinktis iš dviejų filmų: "Gražuolė" (rež. A. Žebriūnas, Lietuva, 1969) bei "Panelė rūgštynė" (rež. Emilie Deleuze, Prancūzija, 2016). "Gražuolė" suteiks galimybę moksleiviams susipažinti su Lietuvos kino aukso fondu, vienu garsiausiu lietuvių kino režisieriumi, savo kūryboje dažnai atspindėjusių jauno žmogaus vidinį pasaulį, pasižymėjusiu savita poetine kino kalba. "Panelė rūgštynė" moksleivius supažindins su bendraamžių prancūzų gyvenimu; filme nagrinėjamos bendravimo, santykių šeimoje, pasitikėjimo savimi, drąsos būti savimi, paaugliško maišto temos. Filmams parengta metodinė medžiaga pedagogams bei pratybos moksleiviams. Ši edukacinė priemonė skirta padėti pedagogams aptarti filmą kartu su moksleiviais. Prieš kiekvieną seansą pristatomas filmas, jo kūrėjai, įdomios detalės iš filmo sukūrimo konteksto. Esant poreikiui, rengiami papildomi seansai.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Rodomi įrašai: 21 - 30998