Kita

Vaikų darbeliai vaikų nameliuose

Lietuvos Švietimo istorijos muziejaus fonduose saugoma gausi Varnų nuveiktus darbus atspindinti dokumentinė medžiaga, fotografijos, įvairios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės. Kad
Marijos ir Adomo Varnų darbai nenukeliautų užmarštin, o Jų sukaupta patirtis būtų panaudota ugdant laisvą ir kūrybišką jaunąją kartą, muziejuje yra įrengta jiems skirta ekspozicinė erdvė, kurioje vykdomas edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo metodiniu pagrindu pasirinkta M. Montessori mokymo sistema, kuri yra nuostabiai technologiška, apgalvota, tikslinga ir apima ne tik intelektualių, bet ir dvasinių sugebėjimų vystymą. Pagrindinis šio edukacinio užsiėmimo tikslas – kūrybingos ir laisvos asmenybės ugdymas. Įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas bei mąstyti už dėžės ribų. Todėl šis edukacinis užsiėmimas yra parengtas taip, kad kiekviena užduotis motyvuotų kūrybišką vaikų elgesį ir skatintų savarankišką mąstymą. Kuriant šį užsiėmimą buvo remtasi humanistinės pedagogikos idėjomis. Specialiai šiam edukaciniam užsiėmimui pagamintos muziejaus rinkiniuose saugomų XX a. pr. Adomo ir Marijos Varnų naudotų Montessori mokymo priemonių kopijos. Taip populiariai mokiniai supažindinami su istoriniu Lietuvos paveldu – mokymo priemonėmis. Edukacinis užsiėmimas vyksta specialiai vaikų darbui paruoštoje mokymo erdvėje. Vaikai dirba individualiai, jų neriboja laikas ir nesikiša suaugusieji. Edukacijos metu vaikai gauna nuo 7 iki 10 kūrybinių užduočių, kurios siejasi su mokykloje mokomais dalykais: matematika, geometrija, lietuvių kalba, geografija, piešimu, muzika, skaitymu, rašyba. Visos priemonės yra tikslingai parinktos ir paruoštos kūrybiniam procesui skatinti. Edukatoriai vaikus supažindina su užduotimi, tačiau paliekama visiška veiksmų laisvė užduočiai atlikti. Visos užduotys tradicinius dalykus pateikia netradiciniais būdais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Lėlių teatras

Muzikinė komedija ,,Lietuviški perdainavimai"

Spektaklio autorius ir režisierius nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas, Kijevo privataus lėlių teatro „Sraigė“ įkūrėjas, aktorius Jurijus Titarovas. Muzikinėje komedijoje „Lietuviški
perdainavimai“ persipina lietuviško kaimo gyventojų kasdienybė. Tai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir linksmų sceninių triukų kupinas vaidinimas. Apsilankę spektaklyje, vaikai supras, kas yra gėris, draugystė, sąžiningumas, moralė, išgirs lietuvišką liaudies muziką ir ilgai bei nuoširdžiai juoksis. Kaip teigia spektaklio režisierius Jurijus Titarovas: „pasaka moko, jog blogis visuomet yra nubaudžiamas. Viename epizode, spektaklio herojus šuo ištaria liūdną frazę: „pasaulyje nėra teisybės“, tačiau teisybė egzistuoja! Ir tą supras visi, kas apsilankys muzikinėje komedijoje „Lietuviški perdainavimai“!“. SPEKTAKLIO AUTORIUS IR REŽISIERIUS – Jurijus Titarovas; LĖLĖS IR SCENOGRAFIJA – Viktoras Nikitinas; MUZIKA – Jurijus Ševčenko, Žemyna Trinkūnaitė; VAIDINA: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus tradiciniai amatai“

Uždaviniai: - mokiniams patraukliais ir priimtinais būdais suteikti žinių ir žadinti domėtis apie istorinius amatus; - supažindinti moksleivius su Vilniaus mieste gyvavusiais ir jau
atgaivintais istoriniais amatais; - pabrėžti tradicinių amatų kultūrinę reikšmę UNESCO globojamam Vilniaus senamiestyje. - suorganizuoti moksleiviams ekskursijas į profesionalių amatininkų dirbtuves, kuriose bus supažindinami su darbo įrankiais, naudojamomis medžiagomis bei pademonstruojami amato gamybiniai procesai; - organizuoti diskusiją, užduodant klausimų ir moksleiviams, ir amatininkams; - žinių pagilinimui apie amatus parengti užduotis ir kryžiažodį (užklasinės veiklos metu aptarti su mokytojais, namuose su tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais); Edukacinio užsiėmimo metu teorinė Vilniaus istorinių amatų apžvalga vyks 30 min. ir po to valanda skiriama dviejų pasirinktų amatų dirbtuvių, priklausančių Vilniaus dailiųjų amatų asociacijai, lankymui. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie Vilniaus mieste gyvavusios amatininkystės priešistorę, cechus, apie dabartines Vilniaus amatininkų dirbtuves, susipažins su pačiais amatininkais. Dirbtuvėse apžiūrės jų sukurtus gaminius, įrengtas ekspozicijas ar tuo metu organizuojamas temines parodas. Amatininkai papasakos apie savo dirbtuves, su kokiomis medžiagomis dirba, supažindins su įrankiais ir pademonstruos amatų gamybos procesus, leis patiems moksleiviams išbandyti amatą. Rezultatai: Moksleiviai daugiau sužinos apie amatą, kaip apie profesinę galimybę ateityje bei kaip senieji amatai vertinami žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, esant naujų ir sparčiai besivystančių technologijų amžiuje.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų belaukiant

Tikslas - Skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje. Pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais, vašku dekoruoti margutį.
Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius (skutinėtais, margintais vašku, natūraliais žolynais) bei pažiūrint trumpą filmuką. 2. Pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam moksleiviui atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę. 3. Pasirinktais raštais vašku marginti margutį. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją, pasitelkiamos pateiktys(multimedija), rodomas filmukas apie margučių marginimą, moksleiviai vašku margina margutį (naudojamas bičių vaškas, natūralūs dažai, vaško lydymo įrenginys). Moksleiviai į edukacinį užsiėmimą atsineša 1-2 kietai virtus kiaušinius. Numatoma veikla: Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika, pasitelkiant pateiktis (multimedija) ir trumpą filmuką. Vaikai turės galimybę apžiūrėti ir susipažinti su įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintais ekspozicijos margučiais. Praktinės dalies metu kiekvienas, atsineštus kiaušinius, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, juos margins vašku pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos raštų. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje kiekvienas moksleivis turės vašku margintą margutį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Dramos teatras

Spektaklis „Skersgatvio pasaka“

Vienaveiksmė pjesė „Skersgatvio pasaka“ (1979 m.) – bene stipriausias, pasaulinio pasakų lobyno aliuzijų kupinas Juditos Vaičiūnaitės draminis kūrinys, pasakojantis nuostabią istoriją
apie tai, kaip berniuko Gryčio sapne draugų būrys išvaduoja meistro dukrą Stiklę iš prakeiksmo. Tik bendromis pastangomis jie randa raktą jos išvadavimui. Tai ne tik graži istorija apie draugus, bet ir nuostabių personažų kupinas spektaklis. Vaikus žavi nuostabus juodas katinas Markizas, Stiklės lėlė Negriukė, berniukas Grytis, Dama iš seno portreto, Ledo gėlė, o kur dar visų mėgstamas Sniego senis, raudona nosimi. Spektaklio metu vaikai supras, kaip svarbu būti savimi, nebijoti stengtis dėl kitų. Šios pjesės pasaulis slėpiningas, net baugokas – didžioji veiksmo dalis vyksta meistro namuose, stiklo šlifavimo, veidrodžių gamybos ir restauravimo dirbtuvėje, tarp galybės veidrodžių (veidrodis – būdingas J.Vaičiūnaitės kūrybos simbolis), prietemoje, tačiau nuoširdi draugystė ir drąsa įveikia kerus, be to, pjesės personažai sprendimą randa prisiminę skaitytas pasakas. Pjesei „Skersgatvio pasaka“ būdingi visi literatūrinės pasakos bruožai. Šioje pjesėje J.Vaičiūnaitė yra sukūrusi poetišką vaikystės pasaulį, pakankamai laisvą, nedeterminuotą, su svajonėmis, nuotykių troškimu. Esama didaktikos, bet ji neįkyri, beveik nepastebima, mokanti įveikti savo vaikiškas baimes, vienatvę. Šis spektaklis idealus šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui. Aktoriai, puikiai atlikdami savo vaidmenis, kviečia atsigręžti į visiems brangius dalykus – draugystę, rūpestį, ištikimybę, žodžio laikymąsi, tikslo siekimą. Teatrinę ir estetinę šventę kuria talentingos scenografės ir kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės sukurti išskirtiniai kostiumai, aktorių grimas (Valstybinio Jaunimo teatro grimerė Žydrūnė Raginytė), šokiai (choreografė Sigita Mikalauskaitė), muzika ir dainos (kompozitorius: Juozas Širvinskas). Režisierė: Janina Matekonytė Vaidina: Naujojo teatro aktoriai
Kinas

Edukaciniai kino seansai

Projekto tikslas yra: ugdyti moksleivių kultūrinį suvokimą, kūrybingumą, skatinti kritinį mąstymą, pasitelkiant kiną, kaip edukacinę meno priemonę. Projekto tikslui pasiekti keliami šie
uždaviniai: 1. Kokybiškų edukacinių filmų atranka 5-12 klasių moksleiviams 2. Filmo teminis, kontekstinis pristatymas prieš peržiūrą 3. Nuomonių diskusija su moksleiviais ir moderatoriumi Numatoma 6 teminių edukacinių filmų pasiūla iš Europos ir pasaulio, atitinkančių 5-12 klasių moksleivių interesus ir paklausą. Skirtingų filmų pasiūla skatina susipažinti su kuo įvairesnėmis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis. Pagrindiniai filmų atrankos kriterijai yra: aukštas filmo meninis lygis, edukacinė paskirtis, moksleivių amžiaus grupės interesų atitikimas, geri kino kritikų vertinimai ar festivalinė patirtis. Projekto moderatorius - kino srities atstovas, kuris moksleiviams pristato pasirinkto filmo temą, papasakoja apie šio filmo kūrimą, nukreipia dėmesį į galimai keliamas problemas ar iššūkius, taip pat pateikia kino kritikų idėjų ir vertinimų, filmo laimėjimus ar vertinimus festivaliuose. Moksleiviams suprantant filmo kontekstą ir turint žinių apie žiūrimą filmą dažniau kyla susidomėjimas ir didėja įsitraukimas į veiklą. Po filmo peržiūros moksleiviai raginami pasidalinti savo įžvalgomis bei nuomonėmis, sutikti arba paneigti išsakytas kritikų mintis. Iš viso numatyta 16 kino seansų, kurių metu laukiama iki 1600 moksleivių. Projekto siekiamas rezultatas yra: kūrybiški, plataus kultūrinio akiračio ir sąmojo, bei kritiškai mąstantys moksleiviai.
Rodomi įrašai: 21 - 301 354