Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Edukacinės programos metu moksleiviai bus supažindinti su dvaro kultūra Europoje ir LDK, pasitelkiant kostiumo ir šokio istoriją. Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus
istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai, nes vieną grupę sudarys 15 dalyvių. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan. - patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei kalbėti viešai. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose.
Kultūros paveldas, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „ERRORAI“

„Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklyje „ERRORAI“, remiantis mokslo pavyzdžiais, kalbama apie žmonių požiūrio taškus priimant neišvengiamybę klysti. Kas nutinka, kai klaida įvyksta
laiku ir taip, kaip reikalinga? Pasaulį išvysta stulbinantys išradimai, kurių, regis, nė neturėjo būti, o istorija pasuka kitu keliu... Spektaklyje analizuojamas Žano Buridano paradoksas, Tomo Edisono istorija ir išradimai, atrasti per klaidą. Šiuolaikiniam išsilavinusiam mokslo pažangos klausimai yra svarbūs visuomenės funkcionavimo suvokimui, taip pat svarbu ir analizuoti kiek mes esame priimti savas ir visuomenės klaidas. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Spektakliu moksleiviai bus supažindinti su mokslo klaidomis, skatinami jų nebijoti ir suvokti jas kaip naudingą pamoką. Moksleiviai suvoks, kad mokslas turi didelės įtakos visuomenės pažangai, bus skatinama domėtis mokslo naujienomis. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), dramaturgas Justas Tertelis, aktoriai: Marija Petravičiūtė, Milda Noreikaitė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika.
Šokis

Šokio spektaklis „Pamirštos princesės“ vaikams nuo 7 m. ir kūrybinės dirbtuvės

Tikslas – supažindinti vaikus su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos menu, skatinti individualumą, savęs pažinimą ir atkreipti dėmesį į patyčių žalą, suprasti priežastis. Uždaviniai:
parodyti šiuolaikinio šokio spektaklį, pravesti edukacinį užsiėmimą po spektaklio, kuriame vaikai skatinami interpretuoti, analizuoti spektaklį, užduoti klausimus, atlikti kūrybines – judesio užduotis ir taip asmeniškai susipažinti su šokiu. Priemonės, metodai ir planuojama veikla: šokio spektaklis, judesio, šokio ir kūrybinės užduotys, moderuojama diskusija – spektaklio aptarimas. Siektini rezultatai: vaikai susipažįsta su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos meno principais, geba atskirti šiuolaikinį šokį nuo kitų šokio stilių, suprasti spektaklio temą, paprastai papasakoti siužetą, nupasakoti veikėjų charakterius, interpretuoti elgesio priežastis, gebėti išsakyti argumentuotą nuomonę. Spektaklio aprašymas 7–12 m. amžiaus vaikams skirtame spektaklyje ieškoma būdų, kaip kiekvienam vaikui atrasti savo išskirtinius bruožus, juos mylėti, puoselėti bei kurti vertingus ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis. Perkeldamos realias gyvenimiškas situacijas į princesių pasaulį, šokėjos pasakoja apie kiekvienoje iš mūsų glūdinčią vienintelę ir nepakartojamą asmenybę. Spektaklyje gilinamasi į aktualias vaikų tarpusavio santykių, asmenybės brendimo, patyčių temas, tad „Pamirštos princesės“ sudomins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, pedagogus. Po spektaklio vyks kūrybinės dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai kartu su spektaklio veikėjais aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, improvizaciją, dirbs grupėse ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Rodomi įrašai: 21 - 301 808