DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Kinas

Istorijos ir meno pamokos kine – filmas „Gitel" (+ diskusija su kūrėjais)

Kino edukacijos renginys: Lietuvos istorijos pamoka kine su ,,Gitel’'. Filmo ,,Gitel’’ peržiūra kine yra inovatyvi edukacinė priemonė, kuri gali būti integruota ne tik į istorijos bei
pilietinio ugdymo, bet ir kitus mokomuosius dalykus. Siūlomo filmo istorija ir siužeto įvykiai, stiprina moksleivių kultūrinį identitetą ir sąmoningumą. Kino kalba pasakojami Lietuvai svarbūs įvykiai ir pristatomos Nacionalinės reikšmės asmenybės ypatingai domina mokyklinio amžiaus žiūrovą, kadangi kino kalba yra universali ir patraukli, šiuolaikiniame skaitmeninių medijų pasaulyje. Po filmų peržiūrų moksleiviai turės galimybę susitikti su filmo kūrėjais ir aptarti visus filmo aspektus - nuo istorinių įvykių realistiškumo, siužeto, scenarijaus ir pagrindinių veikėjų, iki skambėjusios muzikos, specialiųjų efektų ar filmavimo lokacijų. Visose filmų peržiūros, pageidaujant, dalyvaus ir filmo prodiuseris, bei gamybos vadovas. Diskusijų metu, moksleiviai bus skatinami pasisakyti ir ugdyti kritinį mąstymą, viešąjį kalbėjimą, analitinius įgūdžius. 1969 m. rugsėjo 5 d. Gitel Bergman ruošiasi į savo 33-jo gimtadienio šventę, nors jai atrodo, kad nėra jokios priežasties švęsti. Ji kankinama didžiulio kaltės jausmo, tesiog dėl to, kad gyvena. Graži, išsilavinusi, šmaikšti, talentinga smuikininkė Gitel gyvena Kuibyševo mieste. Žiūrint iš šalies, ji atrodo sėkminga ir viską turinti. Tačiau ji turi paslaptį. Jai vaidenasi. Vaidenasi ne tik skausmingi praeities prisiminimai, bet ir jos dviejų mažų sesučių šmėklos. Gyvendama tik praeitimi, Gitel nemato jokios ateities. Mylėti ir būti mylimai jai atrodo neišpildoma svajonė. 1941 m. Spalio 29 d., IX Fortas, Kaunas, Lietuva. Siaubo apimta mažoji Gitel bejėgiškai žiuri kaip abu jos tėvai ir dvi mažosios sesutės nužudomi mirties stovykloje, Kaune. Ji stovi viena, sustipusi iš siaubo. Nuo tos dienos Gitel nuolat aplanko jos dvi mirusios sesutės Zėldė ir Chaikė...
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Dailė, Etninė kultūra

Molinuko burtai

Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Keramikos edukacijos metu mokiniai pasijus kūrėjais. Susipažins su keramikos raida, įvairiais
molio lipdymo būdais, dekoravimo būdais. Per praktinę veiklą pažins keramikos amatą. Patys nusilipdys originalų molinuką, kurį vėliau galės panaudoti kaip praktinį daiktą, dovaną artimam žmogui arba namų dekoraciją. Visas procesas vyks kūrybinėje aplinkoje, nejučia atsipalaidavę vaikai pajus molinuko burtus.
Dramos teatras

Edukacija „Komanda laikrodžio tikslumu“

Komandos formavimo (dar žinomo kaip tymbildingas, angl. team building) praktinis užsiėmimas – tai galimybė kolektyvui sustiprėti, naudingai, aktyviai ir kūrybiškai praleisti laiką.
Parinktos praktinės užduotys lavins bendravimo, tarpusavio susikalbėjimo, įsiklausymo bei pasitikėjimo įgūdžius, kurie užtikrina jaukią kolektyvo emocinę atmosferą ir komandos bendrumo jausmą. Kiekvienas grupės narys galės pasijusti svarbia (atskirai ir tuo pačiu būti neatskiriama visumos) jūsų komandos dalele. Užsiėmimą veda Alytaus miesto teatro aktorė Eglė Kordiukovaitė.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Laiškai pasauliui“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie pasaką „Emilio laiškas“, taip pat apie laiškų rašymą, tikrą draugystę ir stebuklus, kuriuos galime sukurti mes patys. Knyga
„Emilio laiškas“ įtraukta į mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą, kurį parengė ir išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Knygos ištraukos įtrauktos į antrokams skirtus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Lietuvių kalba. II dalis (TAIP!)“ ir „Skaitiniai“. Šiuo metu rašoma antra knygos dalis „Slapta laiškų rašymo agentūra“, kurios sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Užsiėmime laiškų rašymo tema bus vystoma ir plėtojama, bus papildoma mokyklos programa. Pasitelkiant vaizdines priemones bus pasakojama apie tradicinių laiškų rašymo naudą ir malonumą, pranašumą, palyginus su virtualiomis žinutėmis. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas laiško rašymo rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimo siužetą. Dirbtuvių metu dalyviai pasirinks knygos veikėją, su kuriuo norėtų susitapatinti, karpys juos iš popieriaus ir vaidins šešėlių teatre. Sukurtus personažus ir kitas šešėlių teatrui reikalingas priemones vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Po susitikimo vaikai galės rašyti laiškus vieni kitiems, taip pat – knygos autorei. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Rodomi įrašai: 21 - 302 100