Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Architektūra, Dizainas

LEGO kūrybinė laboratorija: Išmanusis OZOBOT miestas

LEGO Kūrybinė laboratorija: Išmanusis OZOBOT miestas Kas yra geras miestas? Kas jame turi būti? Kaip miesto valdžia nusprendžia kas yra būtina mieste? Kuo miestas skiriasi nuo kaimo
vietovės? Kokias paslaugas savo gyventojams teikia miestas? Ar miestai keičiasi? Kokie buvo prieš 100 metų, kokie yra dabar ir kokiame mieste tu norėtum gyventi? Sukurk savo išmanųjį miestą su LEGO ir OZOBOT robotukais ir išbandyk miesto architekto profesiją. Šis užsiėmimas praplės vaikų kultūrinį sąmoningumą kartu lavins 21 amžiaus įgūdžius: bendradarbiavimas, komunikacija, kūrybingumas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.
Literatūra, Muzika

ŠIMTMEČIO DIALOGAS. Dedikacija Nacionalinės premijos laureatui Sigitui Gedai ir Lietuvos patriarchui Maironiui

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100. POETUI SIGITUI GEDAI - 75 ŠIMTMEČIO DIALOGAS DEDIKACIJA SIGITUI GEDAI IR MAIRONIUI Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gedimino ordino kavalierius. Poeto Sigito Gedos kūrinys - devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti šią programą. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje, bet ir jų junginyje, bendroje "virš" kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Būtent, kaip tekstas ryškiausiai yra mane paveikusi Gedos kūryba. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty jo "Maironio mirtį", ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją. Programoje: Maironis. Pratarmė poemai ,,Tarp skausmų į garbę“, Maironis. Eil. ,,Išnyksiu kaip dūmas“, S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“, S. Geda. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“, S. Geda. Eilėraščiai iš knygų ,,Mamutų tėvynė“, ,,Septynių vasarų giesmės‘. Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41. A.Remesos, V.Bagdono, O.Mesiano, L.Berio, K.Debiusy, M.Ravelio kūriniai klarnetui solo.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Dramos teatras

Spektaklis „Megztinis"

Tikslas – žaidybinio teatro metodu interaktyviai supažindinti su D. Bisseto pasakomis. Uždaviniai: supažindinti su D. Bisseto kūryba; interaktyviai įtraukiant mokinius pritaikyti
žaidybinio teatro metodus; skatinti socialinę kompetenciją. Spektaklis moko, kad veikiant kartu įmanoma pasiekti daug gražių ir didelių dalykų, kuriuos būtų sudėtinga įveikti vienam. Per žaidimą yra galimybė išspręsti net ir konfliktines situacijas ar kitą asmenį išmokyti kažko naujo, vien tik į situaciją žvelgiant per žaidimo prizmę. Žaidybinio teatro metodu mokiniai skatinami būti komunikabilūs, tolerantiški, partneriški, socialiai aktyvūs.
Literatūra, Muzika

Literatūrinės - muzikinės programos

VAIŽGANTAS – TAIKUSIS PROVOKATORIUS; PURPURINIS VAKARAS VARVA..., pagal D. Saukaitytės poeziją; LYRINIAI VAKARO PRAŠVIESĖJIMAI, pagal V. Mykolaičio-Putino kūrybą; VISUS IŠĖJUSIUS
SUTIKSIU PRIE UPĖS, pagal M. Baltrušaitytės kūrybą; APŠVIESK MANE – SAVO BALTUMU APŠVIESK, adventinė - kalėdinė programa, sudaryta iš įvairių tektų; GĖLĖ PASAKĖ VĖJUI, pagal H. Radausko poeziją; IR NUSINEŠĖ SAULĘ MIŠKAI, pagal poeto P. Širvio poeziją; BALTAS LIŪDESIO BALANDIS, pagal R. Granausko ir J. Strielkūno kūrybą, STOVĖDAMAS PRIEŠ BEGALINĮ DANGŲ, pagal M. Martinaičio kūrybą; MAN UŽTEKO ILGESIO..., pagal M. Katiliškio kūrybą; JERICHONO ROŽĖ, pagal N. Miliauskaitės kūrybą; DEVYNIABROLĖ, pagal Just. Marcinkevičiaus kūrybą; LEMTIES IR MEILĖS DAINOS, pagal J. Strielkūno kūrybą; NE [MĖLYNAS] VAKARAS, pagal J. Degutytės kūrybą; LAIKAS MANO VIEŠPATS, pagal M. Cvetajevos kūrybą (rusų kalba); ŠIAIP MEILĖ – KRYŽIUS ANT PEČIŲ, pagal A. Achmatovos kūrybą (rusų kalba); MANO ŽODŽIAI – KELEIVIAI MANO: ONA MICIŪTĖ; MINDAUGAS, pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“; BUDĖJĘ LIETUVIŲ RAŠTIJOS AUŠROJE: MYKOLAS LIETUVIS, STANISLOVAS RAPOLIONIS; ŽMOGUS TIK MEILĖJE GALI LAIMINGAI GYVENTI, pagal I. Šeiniaus kūrybai; LIETUVIŠKO TAUTIŠKUMO PRAGIEDRULIS: SILVESTRAS GIMŽAUSKAS; LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI, pagal M. K. Sarbievijaus kūrybą; JULIJUS SLOVACKIS – LAISVĖS ŠAUKLYS, pagal J. Slovackio kūrybą (atliekama lietuvių ir lenkų kalbomis); TĖVYNĖ LIETUVA – MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ, pagal A. Mickevičiaus kūrybą; ŽODĖLIAI NUOG KVAJYNĖLIŲ, programa dzūkų tarme; NE TOLIŲ TOLIAI NUO DZŪKIJOS IKI ŽEMAITIJOS programa dzūkų ir žemaičių tarme; KELIAIS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ, pagal V. SIROKOMLĖS kūrybą; PĖSČIOMIS Į VILNIŲ PO VILNIJĄ: RAPOLAS MACKONIS
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Baltuolė" ir edukacinės dirbtuvės

Atėję į renginį vaikai susitiks su daugybe lėlių, gyvenančių dailininko dirbtuvėje. Skambant muzikai, aktorė seka brolių Grimų pasaką BALTUOLĘ, naudodama įvairių technikų lėles.
Kiekvienas vaikas gauna po mažą popierinę lėlę-karalių. Gavęs dailininko iškirptą lėlę, žiūrovas jau gali pradėti kurti savo pasaką, žiūrėdamas aktorės vaidinamą spektaklį BALTUOLĖ su lėlėmis. PO spektaklio vaikai patys išsikerpa lėlytes - savo mėgstamus personažus. Tuomet jau galima vaidinti ekrane su savo gamybos lėle arba išmėginti dailininko-lėlininko gamintą pasakos personažą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Dailė, Fotografija

„Iliuzijos: mokslas, mistika ar apgaulė?“

„Iliuzijos: mokslas, mistika ar apgaulė“ yra edukacinė programa, interaktyviai, parankinėmis priemonėmis pristatanti iliuzijas kaip mistinį ir tuo pat metu mokslo nagrinėjamą reiškinį.
Programos tikslas – supažindinti mokinius su galimybe moksliškai suprasti įvairias meno šakas. Gilinti žinias apie pasaulio suvokimą. Programos uždaviniai: paaiškinti mokiniams žmogaus pasaulio suvokimo mechanizmą; padėti suprasti įvairias iliuzijų rūšis; padėti suvokti iliuzijų taikymo priežastis ir tikslus; supažindinti su iliuzijų taikymu įvairiose meno srityse; Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, pokalbis, minčių lietus, bandymai pasitelkiant specialiai sukurtas pagalbines priemones, interaktyvūs eksponatai. Po edukacinės ir interaktyviosios dalies mokiniai gali perprasti, kokiu būdu sukeliami iliuziniai efektai ir kaip jie gali būti taikomi kasdieniame pasaulyje.
Rodomi įrašai: 21 - 301 780