Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Žvakių liejimas iš natūralaus vaško – tradicinis dzūkiškas amatas. Programos metu trumpai pristatysime senovinę drevinę bitininkystę. Iš paruošto vaško išsiliesite po žvakę.Programos
trukmė 3 val. Priimamo grupės iki 20 vaikų. Žvakės liejamos autentiškoje aplinkoje: vasarą - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime arba drevinės bitininkystės bityne Musteikos kaime,Varėnos rajone, šaltuoju metų laiku - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime, Miškininkų g. 6, Varėnos rajone.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovė žalvariu prabyla

Edukacinio užsiėmimo "Senovė žalvariu prabyla" metu, mes leidžiamės į kelionę laiku, apie 4000 m. atgal į Žalvario amžiaus laikotarpį Lietuvoje, kai šioje teritorijoje
aptinkami pirmieji gaminiai iš metalo. Užsiėmimas suskirstytas į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinėje dalyje susipažįstame su senąją Lietuvos ir Rokiškio krašto istorija, vario lydinių apdirbimo technologijomis, su baltų genčių pasaulėvoka ir pasaulėjauta bei laidosenos ir nešiosenos tradicijomis. Praktinėje dalyje gaminame žalvarinį baltišką papuošalą ir kiekvienas užsiėmimo dalyvis išeina su unikaliu suvenyru.
Dizainas, Kita

Kvapios žvakės gamyba

Žvakių liejimo metu mokiniai ne tik patys lies vašką, bet ir sužinos apie lietuvių tradicijas liejant vašką, išgirs lietuvių ir baltų mitologines sakmes apie bites ir bičiulystę, kaip
ir iš kur atsiranda vaškas, kuo yra svarbios bitės ir kokią naudą jos suteikia mūsų kasdieniniame gyvenime. Edukacijos metu mokiniams bus pasakojama apie žvakių liejimo tradicijas Lietuvoje, apžvelgiami kiekvienam Lietuvos regionui būdingi vaško liejimo ir lipdymo būdai, simbolių reikšmės, kurios taip pat buvo neatsiejamos lietuvių liaudies buityje. Aptariamos vaško panaudojimo galimybės. Liedami žvakes panaudojant įvairius šiuolaikiškus ir autentiškus simbolius mokiniai ugdys kūrybiškumą, liedami spalvas sužinos jų reikšmę, aktyviai dalyvaus bendradarbiaudami su kitais mokiniais. Išlieję žvakes aptars įsisavintas žinias, apžvelgs darbelius, diskutuos.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai lietuvių amatai šiandien“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais bei jų interpretacijomis šiuolaikiniame mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su tradiciniais
amatais, jų rūšimis; (2) pristatyti amatininkus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas, atgaivinančius užmirštas technikas bei technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams; (3) supažindinti mokinius su šiuolaikinių menininkų darbais, besiremiančiais liaudies meno tradicija. Priemonės: lino audinys, teptukai, tekstilės dažai, mokomasis filmas, kompiuteris, multimedija. Metodai: interviu, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas – viktorina. Veiklos. Mokiniai supažindinami su senaisiais amatais: staliaus, kubiliaus, račiaus, klumpdirbio, rimoriaus, puodžiaus, audėjo, kalvio ir kt. Amatų pristatymas iliustruojamas sakmėmis, patarlėmis, mįslėmis. Demonstruojami muziejaus eksponatai: amatininkų dirbiniai ir naudoti darbo įrankiai. Supažindinama su vietos amatininkų dirbiniais, etniniais motyvais kuriančių menininkų darbais. Akcentuojama, kad XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje daliai bežemių ir mažažemių valstiečių amatas buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių; aiškinamasi, kur buvo išmokstama amato. Mokiniams pristatoma liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiai; suteikiama informacijos apie spalvinius liaudies meno kūrinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais mokiniai tapo ant lininio audinio. Demonstruojamas mokomasis filmas apie lietuvių tradicinius dailiuosius amatus. Rezultatai: mokiniai susipažins su įvairiomis senųjų amatų rūšimis, vietos amatininkų darbais, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Kultūros paveldas

Lietuva iki Mindaugo

Tikslai ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, norą giliau ir išsamiau pažinti baltų priešistorę ir per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti mokinių kultūrinės aplinkos pažinimo,
lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimo turinys. Edukacinis užsiėmimas vyksta Lietuvos priešistorės ekspozicijoje, kuri išsamiai, nuosekliai unikalių eksponatų pagalba supažindins mokinius su tūkstantmečiais trukusia baltų priešistore. Žmonės apsigyvenę 12 tūkst. m. pr. K. buvo klajokliai medžiotojai, mokėjo įkurti ugnį, žūklauti, rinkti gamtos gėrybes. Su mokiniais tyrinėsime, analizuosime senųjų gyventojų darbo įrankius, namus, jų užsiėmimus, tikėjimus, aiškinsimės kaip jie kito, kaip iš klajoklių būrelių ilgainiui susidarė bendruomenės, gentys. Pasakojimo metu naudojamos medžioklės įrankių rekonstrukcijos. Mokiniai jas gali liesti, tyrinėti. Atskirą dėmesį skirsime mezolito laikotarpio Duonkalnio žynio kapui. Analizuosime kada žmogaus buityje atsirado keramika, kokie buvo pirmieji puodų tipai, jų puošyba. Diskutuosime kodėl perėjimas nuo medžioklės, rankiojimo prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, keramikos atsiradimas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Istorikai jį vadina neolito revoliucija. Mokiniai galės paaiškinti kokių pranašumų įgijo sėslūs žemdirbiai, palyginti su klajokliais medžiotojais. Pirmas mūsų eros tūkstantmetis buvo žymių ūkinių ir socialinių pokyčių laikotarpis. Geležinių įrankių vartojimas, žemdirbystės ir gyvulininkystės augimas, mainų intensyvėjimas lėmė spartesnę gamybinių jėgų raidą. Bendruomenė skaidėsi į atskiras šeimas, atsirado visuomenės sluoksniavimasis, žemės nuosavybė, atsirado turtingų karių, kuriems prigijo kunigaikščių vardas. Jų valdomas teritorijas pradėta vadinti žemėmis. Palaipsniui Lietuvos teritorijoje susiformuoja baltų gentys. Praktinė veikla: atliks individualias užduotis, kurios padės įtvirtinti naujai įgytas žinias, mokiniai galės pasipuošti baltų kostiumu bei papuošalais.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Lino kelias“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi naminiu linų apdirbimu Lietuvoje XIX a.–XX a. pr. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linininkystės istorija, linų pluošto panaudojimu ūkyje.
2. Suteikti informacijos apie linų apdirbimo įrankius. 3. Mokyti atlikti senuosius linų apdirbimo darbus. 4. Supažindinti su linamynio proga rengiamų jaunimo pasilinksminimų papročiais. Priemonės: pluoštiniai linai, kultuvė, brauktuvai, mintuvai, bruktuvės, priebrukai, šukos, verpimo ratelis, linų pluoštų pavyzdžiai, audiniai, kompiuteris, multimedija. Metodai: demonstravimas, stebėjimas, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis ir sėjimo laiku, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais; naminės tekstilės panaudojimu tradicinėje kultūroje; demonstruojami muziejuje sukaupti tekstilės eksponatai – staltiesės, rankšluosčiai, paklodės ir kt.; naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, mokiniai gali išbandyti įvairius linų apdirbimo darbus. Užsiėmimo metu einami rateliai „Šalavija rūtela“, „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, pasakose. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams. Rezultatai: mokiniai teoriškai ir praktiškai susipažins su linų apdirbimu, sužinos linų apdirbimo įrankių pavadinimus, lino pluošto panaudojimo galimybes, įtvirtins lino apdirbimo eigą, eidami ratelius, išmoks keletą mįslių, patarlių, priežodžių apie liną.
Rodomi įrašai: 21 - 301 009