Kita

LEGO ir virtuali realybė kosmose Klaipėdoje

Kasdien vis labiau ir labiau stiprėjantis dėmesys kultūriniam sąmoningumui ir raiškai verčia nuolat ieškoti priemonių, kaip vaikus sudominti įvairiais kultūriniais dalykais. Kosminė
fantastika kine vaizduojama nuo tada, kai 1895 m. broliai Liumjerai viešai pademonstravo pirmuosius kelių minučių trukmės filmus. Vaikai domisi kosmosu, robotika, virtualia realybe, tad šias tris sritis jungdami į visumą tikimės perteikti per kultūrinę prizmę, vaikams suprantamai, vaizdžiai ir įdomiai. Paslauga skirta tiems, kas neabejingi astronomijai, domisi virtualia realybe ir mėgsta konstruoti robotus. Pradėsime nuo vaizdinio pasakojimo apie kosmosą, jo ryšį su Žeme, susipažinsime su planetomis... Tuomet virtualiai ištyrinėsime kosmosą. Sukonstravę kosminį robotą mokiniai atliks įvairias kultūrines užduotis, skraidins savo užprogramuotus robotus į kosmosą. Pabaigę programą mokiniai atliks interaktyvų, Kahoot programa sukurtą 10 klausimų testą. Dalyvavę kultūrinėje-edukacinėje programoje ir atlikę užduotis mokiniai gaus tai patvirtinančius pažymėjimus.
Kultūros paveldas, Kita

Pinigai Lietuvoje

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su Lietuvos pinigų atsiradimo istorija, jų įvairove, kaita. Skatinti mokinių smalsumą, ugdyti norą domėtis savo šalies istorija. LDK pinigų sistemos
susidarymą baigė pirmosios kaldintos lietuviškos monetos. Jos yra pagrindiniai istorijos liudytojai suteikiantys daug informacijos apie praėjusias epochas. Jose esantys įrašai, vaizdai pasakoja apie valstybes, kalba apie valdovus ir atskirus istorinius įvykius. Edukacinis užsiėmimas vyksta senosios Lietuvos istorijos ekspozicijoje. Jo metu mokiniai sužinos kas yra pinigai, kas lėmė lietuviškų monetų atsiradimą, kas kaldino denarus su Gediminaičių stulpais. Eksponatų pagalba su mokiniais aiškinsimės, tyrinėsime, analizuosime ką reiškia monetų legendos, kokie heraldiniai simboliai ir ženklai pavaizduoti pirmosiose lietuviškose monetose, koks svarbiausias mūsų valstybės simbolis monetose išlikęs iki šių dienų, kada ir kodėl atsirado monetose portretas, kas kaldino auksines monetas, kaip keitėsi pinigai, kas lėmė popierinių pinigų atsiradimą, lito istorija ir kt. Praktinėje veikloje naudojamas patyriminis metodas, mini interaktyvus žaidimas „Pinigų kelionė laiku“. Klasė suskirstoma komandomis, kiekviena iš jų gauna dėžutę, kurioje sudėti įvairūs daiktai (pinigai) nuo seniausių laikų iki šių dienų. Mokiniai turi surinkti reikiamas valiutas chronologine tvarka ir pristatyti. Išnagrinėję ir išanalizavę pinigų kelionę visi eisime į edukacinę klasę ir nusikaldinsime monetą. Mokiniai supras ir galės paaiškinti, kad monetos yra pirminis istorijos šaltinis padedantis geriau pažinti savo krašto istoriją, politinius, ūkinius ir visuomeninius pokyčius, pagaliau į monetą galima žiūrėti kaip į savo epochos meno kūrinį. Užsiėmimas vedamas naudojant pažintinio pasakojimo, tyrinėjimo, patyriminės veiklos metodus ir parengtas pagal Pagrindinio ugdymo istorijos bendrąsias programas.
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Kita

KM5: Kūrybinio mąstymo penkiakovė

„Didžiausias ateities poreikis ir būtinybė – išlavinti tuos žmogaus gebėjimus, kurie nepasiekiami robotams: kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą, lyderystę. Žmogaus proto resursai turės
persiorientuoti į gebėjimą kūrybiškai mąstyti, analizuoti, argumentuoti ir priimti sprendimus”, – leidiniui "DS-News" pasakojo Niujorko universiteto profesorius Michio Kaku. Kūrybinio mąstymo penkiakovė – tai interaktyvi veikla, reikalaujanti asmeninio bei komandinio kūrybinio mąstymo. Dalyvaujant KM5 užduočių, scenarijų ir vaidmenų atlikime bei kūrime aktyvuojami ir lavinami 5 kūrybinio mąstymo įpročiai – vaizduotė, smalsumas, atkaklumas, nuosekli praktika, bendradarbiavimas ir 5 mąstymo tipai – analitinis, loginis, strateginis, kritinis ir divergentinis. Kiekviena KM5 užduotis yra parengta taip, kad išmokti ją atlikti neįmanoma. Kaskart atliekant užduotį reikia sukurti ir įgyvendinti tokią sprendimų visumą, kuri įgalintų pasiekti tikslą. Geriausias būdas mokytis – bendradarbiaujant, o labiausiai vienija – įkvepianti veikla, todėl edukacinis užsiėmimas „Kūrybinio mąstymo penkiakovė” leis ne tik palavinti kūrybiškumą, patreniruoti smegenis, bet ir susipažinti su komandos nariais. Užsiėmimo metu mokiniai kūrybinio mąstymo užduotis atlieka komandose po 4–6 mokinius, taip užtikrinant maksimalų dalyvių įsitraukimą.
Dramos teatras

„Kitokia“

„KITOKIA“ - muzikinis monospektaklis apie ankstyvą nėštumą ir abortą. Tai vienos merginos istorijos (sukurtos, remiantis dviejų merginų tikromis istorijomis) papasakojimas, pasitelkiant
muzikos (spektaklio forma - muzikinio albumo pristatymas (10 dainų + 10 monologų, įvadų į dainas) ir judesio kalbą. Nūdienoje, kuomet taip stipriai veikia lyderystė ir kritikos nesulaikymas vienas kito atžvilgiu, pastebėta, kad paauglė sužinojusi, jog laukiasi, atsiduria didelėje vienatvėje, baimėje, gėdoje, nežinioje ir visuomenės negailestingame pasmerkime. Monospektakliu - meno forma paauglius norima supažindinti su tikromis situacijomis ir iškelti klausimus: kodėl ankstyvą nėštumą patirianti paauglė sulaukia tiek daug psichologinio smurto? Kodėl tik ji dažniausiai lieka atsakinga už užsimezgusią gyvybę, nors jos sukūrimo procese dalyvavo ne ji viena? Kodėl jaunas žmogus užmegztos gyvybės nelaiko gyvybe? Kas yra gyvybė? Kodėl apie seksą ir kaip išvengti ankstyvo nėštumo dažniausiai kalbama per gėdos prizmę? Kodėl supažindinti jauną žmogų su brendimu ir tuo, kas vyksta su jo kūnu vis dar yra gėdinga ir nemalonu? Kaip padėti visuomenės pažemininimo/smerkimo bijančiam žmogui? Kaip nepakliūti į moters kūnu pasinaudojančių ir be jokios kaltės paliekančių jaunuolių atakas? _KITOKIA_ - supažindina su (jau ir Lietuvoje esančiais) įvykiais, kuomet jauna mergina, vedina stiprių jausmų, pasiduoda mylimo žmogaus įtakai, nusiunčia intymias nuotraukas, o šios pasiekia ne tik jį, bet ir naujos aukos išalkusią visuomenę. Pagrindinis šio monospektaklio tikslas - supažindinti jauną žmogų su tuo, kas mus supa, nemoralizuojant, o pasikviečiant į atvirą pokalbį, be baimės suklysti ir likti nesuprastam. Po monospektaklio vyks pokalbis su paaugliais, kurių metų bus analizuojamas pamatytas kūrinys, plačiau nagrinėjamos paliestos temos per paauglių jau turimas patirtis. ,,KITOKIA" galėtų būti pirmas žingsnis mokykloms ir tėvams pasikviesti vaikus į nuoširdų ir atvirą pokalbį be tabu ir gėdos ženklų.
Kita

„Archeologija įdomiai“

Mokiniai vedami į archeologijos bokštą, papasakojama apie baltų gentis, Tauragės regione gyvenusius skalvius ir žemaičius. Atskleidžiama darbo įrankių, papuošalų raida bėgant
šimtmečiams. Piliakalnių įrengimas demonstruojamas naudojant pirmąją Lietuvoje papildytos realybės interaktyvią smėlio dėžę. Vaikai patys gali statyti piliakalnius, kasti kanalus, pilti pylimus naudodami kinetinį smėlį. Antrojoje edukacijos dalyje mokiniai nuvedami į antrą aukštą, kur mokosi, kaip taisyklingai išmatuoti būsimų tyrimų perkasą, kokius įrankius naudoti ir kaip vyksta kasinėjimų eiga. Žiūri animacinį filmuką apie skalvius, stebi tik tamsoje šviečiančius baltų simbolius bokšto skliaute bei sužino jų reikšmę. Ir, žinoma, patys smėlyje ieško radinių.
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos tikslas – gilinti pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku ir vieta, kur „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“ – Klėtele. Pirmoje programos dalyje mokiniai A. Baranausko
klėtelėje sužinos pagrindinius poeto gyvenimo faktus, siejant juos su Klėtelės istorija, žiūrėdami animacinį filmuką „Klėtelės pasaka“. Kartu su edukatore apžiūrės Klėtelės eksponatus, jau matytus filmuke, išgirs jų įdomiausias istorijas, kai kuriuos galės paliesti (ko lankytojai paprastai neturi galimybių padaryti). Prisimins 6 klasės vadovėlyje skaitytą informaciją apie kitus poeto talentus ieškodami ekspozicijoje tų talentų „įrodymų“, atliks kūrybines užduotis muziejaus parengtuose užduočių lapuose: spręs A. Baranausko vaikystės uždavinį bei kurs naujus žodžius, kaip kadaise darė A. Baranauskas, bandydami motyvuoti jų sandarą, išgirs tarmiškai giedamą „Anykščių šilelio“ pradžią ir pabandys perskaityti poemos ištrauką rytų aukštaičių tarme, kuria rašė A. Baranauskas, susipažins su Klėtelėje eksponuojamais vertimais į kitas kalbas. Antroji programos dalis vyks rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio A. Baranausko klėtelę, namuose. Kadangi ši programa skirta Klėtelei, kaip klasikinio kūrinio „namams“, mokiniai eksponatus prisimins netradiciškai – žaisdami didelio formato memory tipo žaidimą ant grindų „A. Baranausko klėtelė“, atpažindami eksponatus ir įvardydami, kokią reikšmę jie turėjo A. Baranausko gyvenimui ar kūrybai. Programos aptarimas vyks atliekant kūrybinę užduotį: rašant atsiliepimą apie apsilankymą muziejuje senųjų Klėtelės lankytojų knygų pavyzdžiu (su piešiniais, eilėraščių posmais ir pan.).
Rodomi įrašai: 21 - 301 518