Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką"

Ar buvote dvare, kurio istoriją slepia slapti kodai? Jei ne, kviečiame išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką“
prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Keliaudami angliško tipo parko takeliais, mokiniai matys ir šiuolaikines skulptūras - "Lelija", "Saulės laikrodis", "Angelų medis" ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 15). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. XI)). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Dalyviai turi kuo greičiau ateiti į sutartą vietą ir atidaryti paslaptingą „lobių skrynią". Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu - švediškos patrankos šūviu!
Kinas

Kino edukacijos renginys "Mokausi iš kino"

Teikiamos kultūros paslaugos tikslas – plėsti moksleivių kultūrinį akiratį, supažindinti su kino menu, ugdyti kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius, kūrybiškumą. Daliai programos filmų
parengti pratybų sąsiuviniai moksleiviui ir metodinės medžiagos pedagogui. Kiti filmai po peržiūros yra aptariami kino salėje su kino kritikais, psichologais, filmų režisieriais. Filmų programa: • „Didelis blogas lapinas ir kitos istorijos“ (rež. Benjamin Renner ir Patrick Imbert, Prancūzija, Belgija, 2017). Skirta 1 - 4 kl. • „Kaimynė šnipė“ (rež. Karla Von Bengston, Danija, 2017). Skirta 1 – 4 kl. • „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila, Lietuva, 2017). Skirta 1 – 12 kl. • „Atsargiai, ragana“ (rež. Rasko Miljkovic, Serbija, Makedonija, 2018). Skirta 2 – 6 kl. • „Naujokas“ (rež. Rudi Rosenberg, Prancūzija, 2015). Skirta 5 – 8 kl. • „Išklausyk“ (rež. Eef Hilgers, Astrid Bussink, Nyderlandai, 2017, 2018). Skirta 5 – 8 kl. • „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, Lietuva, 1969). Skirta 5 - 12 kl. • „Panelė rūgštynė“ (rež. Emilie Deleuze, Prancūzija, 2016). Skirtas 6 - 10 kl. • „Tumo kodeksas“ (rež. Eimantas Belickas, Lietuva, 2018). Skirta 8 – 12 kl. • „Irano reivas“ (rež. Susanne Regina Meures, Šveicarija, 2016). Skirta 10 - 12 kl. • „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė, Lietuva, 2019). Skirta 11 – 12 kl. •„Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, Lietuva, 1990). Skirta 9 - 12 kl. Filmų programa nuolat pildoma, kuriamos naujos metodinės priemonės. Naujausia informacija: www.mokausiiskino.lt. Esant poreikiui rengiami papildomi seansai.
Kinas

Istorijos ir meno pamokos kine – filmas „Mes dainuosim“

Kino edukacijos renginys: Lietuvos istorijos pamoka kine su ,,Mes dainuosim’'. Filmo ,,Mes dainuosim’’ peržiūra kine yra inovatyvi edukacinė priemonė, kuri gali būti integruota ne tik į
istorijos bei pilietinio ugdymo, bet ir kitus mokomuosius dalykus. Siūlomo filmo istorija ir siužeto įvykiai, stiprina moksleivių kultūrinį identitetą ir sąmoningumą. Kino kalba pasakojami Lietuvai svarbūs įvykiai ir pristatomos Nacionalinės reikšmės asmenybės ypatingai domina mokyklinio amžiaus žiūrovą, kadangi kino kalba yra universali ir patraukli, šiuolaikiniame skaitmeninių medijų pasaulyje. „Mes dainuosime“ – tai vaidybinis pilnametražis filmas, apie 1991 metų Sausio 13 – osios įvykius Lietuvoje. Filmas pasakoja kelių šeimų istoriją, sausio 12-osios vakarą skubėjusių iš Ignalinos, Klaipėdos, Kauno ir Medininkų, kad galėtų prisidėti ir ginti savo šalies vardą Vilniuje, prie Televizijos bokšto ir Parlamento rūmų. Jie norėjo kartu dainuoti tautines giesmes, sutikti bendraminčius, palaikyti vieni kitus ir kovoti už savo teisėtai išrinktą valdžią ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Kinas, Literatūra

Keliauk su knyga per pasaulį

Edukacijos metu rodomas filmas apie paslaptingas Galapagų salas, kuriose išliko unikali, žmonių nebijanti gyvūnija. Keliauti po salas padeda knygos „Bubio nuotykiai Galapaguose“
pagrindinis personažas paukštis Bubis. Galapagai tapo mokslo lopšiu ir pasaulio sensacija, kai jas aplankęs gamtininkas Čalzas Darvinas atrado garsiąją evoliucijos teoriją, apvertusią aukštyn kojom gamtos pažinimą – rūšis sutvėrė ne Dievas – jos išsivystė. Vaikai susipažins su egzotiška, tik Galapaguose gyvenančia gyvūnija – į drakonus panašios jūrinės iguanos ir gigantiškieji sausumos vėžliai. Prisistatys ir juokingiausias pasaulyje, šokti mokantis paukštis – mėlynkojis padūkėlis Bubis. Pamatysime vienintelę pingvinų rūšį, gyvenančią po pusiaujo saule. Prajuokins pilnateisiai salos gyventojai ruoniai, okupavę visus paplūdimio suoliukus. Žmonių nebijantys ruoniai kartu su pelikanais „vaikšto“ ir į žuvų turgų. Nersime į vandenyno gelmes, vaikai „paplaukios“ kartu su jūriniais vėžliais, rajomis, ryklių jaunikliais, pamatys jūrų arkliuką. Kartu su Bubiu vaikai pasieks Pietų Amerikos krantus, susipažins su prarastomis civilizacijomis: pamatysime inkų miestą Macu Pikcu, „mokslinę laboratoriją“ po atviru dangumi, dalyvausime „gyvojoje“ archeologijoje tichuanakų šventykloje. „Paragausime“ inkų druskos. Edukacijos programa (45 min.) 1. Filmas apie Galapagus (25 min.) 2. Filmas apie prarastas civilizacijas Peru ir Bolivijoje – Macu Pikcu, Tihuanaku – gyvoji archeologija, Druskos kelias. 10 min. 3. Mokyklinio amžiaus vaikams edukacinis žaidimas – dėlionė (10 min.). Dvi vaikų komandos varžosi, kas greičiau sudės du skirtingus dailininkės nupieštus Galapagų žemėlapius. 4. Jauniausieji mokyklinio amžiaus vaikai piešia filme matytus gyvūnus.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Visus gyvūnėlius sunku apsakyti“. Pažinkime tradicinius lietuvių liaudies muzikos instrumentus

Užsiėmimo metu mokiniai susipažins su įvairiais tradiciniais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, jų skiriamaisiais bruožais, techninėmis galimybėmis, klausys jais grojamų kūrinių.
Šiam edukaciniam užsiėmimui muziejuje yra pagamintas liaudies muzikos instrumentų komplektas, todėl praktinio užsiėmimo metu mokiniai gali patys pagroti įvairiais muzikos instrumentais, bandyti kurti lietuvių liaudies dainos „Siuntė senis ožką“ vokalinę instrumentinę versiją. Jos garso įrašą užsiėmimo pabaigoje dalyviai galės išklausyti ir įvertinti.
Dailė, Kita

Ar robotas gali kurti meną?

Vis garsiau kalbama apie robotikos ir dirbtinio intelekto įtaką žmonių gyvenimui. O kaip yra su menu? Ar robotai sugeba/gali kurti? Ar jie tik įrankis žmogaus rankose? Edukacinio
užsiėmimo metu vaikai supažindinami su naujausiais pasiekimais robotizuotame mene. Edukacinio užsiėmimo metu jie susikonstruoja savo "Robotą-dailininką", jį suprogramuoja. Kiekvienas robotas priešia skirtingus piešinius ant bendro klasės lapo, kuris tampa vienetiniu bendru klasės kūriniu. Užsiėmimo pabaigoje šį savo sukurtą ir neįkainojamą meno kūrinį vaikai išsineša su savimi.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Rodomi įrašai: 21 - 301 522