Dėmesio! Iki birželio 15 d. 17 val. vyks paraiškų teikimas
Kita

"Dantės "Pragaro" matematinė analizė" (Nuotolinė paslauga)

Užduotys labai įdomios, mokiniai nuolat atranda teorinį ryšį su praktika. Štai, pavyzdžiui, pasitikrinę savo literatūrines žinias Kahoot programėle, jie keliauja į duomenų puslapius,
bandydami atsakyti į nurodytus klausimus. Tada mąsto, kokia tikimybė patekti į trečią pragaro ratą (duomenis reikia pateikti paprastąja nesuprastinama trupmena), skaičiuoja įvykio „Papulti į Dantės „Pragaro“ 3 ratą“ tikimybę. Matematika nuolat siejama su praktiniu pažinimu – surasti, kur yra vietų pasaulyje, primenančių (ir dydžiu, ir paskirties panašumu) Dantės pragarą, kokie turėtų būti realūs kūgio matmenys, kad į tokios formos „pragarą“ tilptų nors vienas žmogus, atrasti geometrines figūras, matomas Botičelio paveiksle ,,Pragaras“ ir kt. Pamokos kūrybinė užduotis – sukurti Dantės ,,Pragarą“ iliustruojančią vizualizaciją: iškirpus lygiašonę trapeciją iš plastiko pagal youtube nurodytą filmuką pavaizduoti savo 3D hologramą. Pasitelkiamos ir matematinės, ir literatūrinės mokinių žinios, vaizduotė.
Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Dailė, Kita

"Tapk vabzdžiu"

Edukacija „ Tapk vabzdžiu“ , kurios metu mokiniai aplankys Klaipėdos universitete gamtos muziejaus ekspoziciją, kurioje yra sukaupta didžiulė Lietuvos drugių ir vabalų kolekcija. Šios
edukacijos metu vaikai taps patys vabzdžiai: tyrinės vabzdžių anatomiją, vystymosi ciklus, buveines, etologiją, išvys įvairių filmuotos medžiagos. Edukacijos pabaigoje mokiniai pieš ant akmenukų savo pamėgtus vabzdžius ir kaip talismaną galės parsinešti namo. Šios edukacijos metu mokiniams bus ugdomas pažinimo potyris, meninis kūrybingumas, sąmojingumą, ir atsakomybė per juos supančią aplinką
Dailė, Dizainas

Edukacinis užsiėmimas "Meno terapija"

Meno terapija pagrįsta supratimu, kad mūsų kūriniai gali padėti suvokti kas esame, padėti išreikšti jausmus ir mintis, kurių negalime išreikšti žodžių pagalba. Ji ne tik teikia mums
didelį malonumą ir estetinį pasitenkinimą, bet ir skatina savęs pažinimą, ugdo mus kaip asmenybes, nuteikia pozityviai. Užsiėmimų tikslas – suteikti dalyviams teigiamų emocijų. Uždaviniai – skatinti kūrybiškumą, atskleisti mokinių meninės raiškos gebėjimus, lavinti estetinį skonį, mokyti atsipalaiduoti atliekant kūrybines užduotis. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai tampa kūrėjais. Jiems pateikiamos kūrybinės užduotys ir priemonės – natūralios medžiagos tokios kaip druska, vanduo, akmenukai, žemė bei pagalbinės medžiagos – popierius, guašas, akvarelė. Ši veikla nereikalauja gebėjimų piešti. Užsiėmimuose vyksta nenuspėjamas žaidimas dailės priemonėmis bei technikomis. Siekiama pažinti save, o ne sukurti vertingą darbą. Numatomas rezultatas – paveikslas, kurį dalyviai pagal tam tikras instrukcijas ir technikas atliks iš pradžių individualiai, bei vėliau komandose, bandydami suvokti savo bei kitų jausmus ir nuotaikas.
Kultūros paveldas, Kita

Misija įmanoma: nepriklausomybė 1918 metais

Edukacinis užsiėmimas "Misija įmanoma: nepriklausomybė 1918 metais" supažindins su valstybės kūrimo ir nepriklausomybės paskelbimo procesais, visuomenės formavimosi pagrindais
ir iniciatyvomis. Mokiniai apžiūrės istorinę vietą, kurioje buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, sužinos kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas, kokie iššūkiai laukė signatarų, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Valstybės kūrimo procesas, nepriklausomybės istorija pateikiama mokiniams puikiai pažįstamu memų formatu, kuris pagyvina užsiėmimą ir į rimtus ir sudėtingus valstybės kūrimą procesus, leidžia pažvelgti mokiniams patraukliu ir suprantamu būdu. Užduotys parengtos atsižvelgiant į bendrąsias ugdymo programos temas ir mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Dramos teatras, Kita

Burtininko Dyvo ir tetos KU-KŪ (Hana Stanislava Šumilaitė) edukacinė ir kultūrinė teatro programa (Nuotolinė paslauga)

Burtininkas Dyvas bei teta KU-KŪ - teatro atstovai, personažai, pasirengę nuotoliniu būdu įtaigiai atskleisti teatrą tiek kaip išraiškos priemonę, tiek kaip pastatą, kuriame rodomi
įvairiausi spektakliai. Lavinant vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą, burtininkas ir teta KU-KŪ virtualiai mokys savo vaidmenų subtilybių, taipogi supažindins su teatro istorija. Paslaptingasis burtininkas Dyvas leis vaikams pasinerti į magijos pasaulį: juo susižavėti, tačiau ir kritiškai įvertinti. Netikėtai atsirandanti burtų lazdelė, burtininko skrybėlė, rankose pranykstanti nosinaitė – stebuklai, kurie iš tiesų egzistuoja, o gal tai tik iliuzija? Į šį ir kitus klausimus atsakysime drauge. Tuo tarpu, keistuolei tetai KU-KŪ pačiai iškils daug klausimų. Užduodami smalsius klausimus - mokysimės visi. Teta tarsi “iškritusi iš laikrodžio”, dažnai nesupranta įvairių dalykų, todėl vaikai, kartu su ja virtualiai vaidindami, jai padės susivokti šiame gyvenime. Teta - linksma, naivi, išradinga ir juokinga, todėl tokias emocijas bandys perteikti ir mokiniai. Kartu su teta KU-KŪ mokiniai “keliaus po platų pasaulį”, sustodami netikėčiausiose stotelėse. Ten aplankys gražiausias vietas, nuotoliniu būdu bandys atvaizduoti įvairiausius vaisius, daržoves, gyvūnus. Juk prisirpęs pomidoras – linksmas, šmaikštus, o liūtas savimi pasitikintis, didingas. Tokiais kartu su teta KU-KŪ ir pabandysime pabūti! Išalkę po kelionės, mokiniai improvizuojant mokysis atsidaryti nematomą stiklainį uogienės (išduosime paslaptį - mums patinka braškių, o Jums?). Su teta KU-KŪ taipogi jie galės pasitikrinti savo žinias apie teatro pastatą ir jo vidų. Galbūt iš naujo prisimins kas yra scena, jos uždanga, užkulisiai ar parteris. Animatoriai: Vytautas Diržininkas, Hana Stanislava Šumilaitė.
Dailė, Kita

Mažojo princo mieganti rožė

Tikslas: Sudaryti sąlygas 1-4 klasių mokiniams pažinti mus supančios aplinkos istoriją, sužinoti istorijos įtaką žmonių tarpusavio santykiams, suteikti vaikams teorinių bei praktinių
žinių, kad jie yra kūrėjai, ne tik savo meno kūrinio, bet taip pat ir savo asmenybės. Uždaviniai: 1. Per pasaką pažinti supantį pasaulį. 2. Pažinti save ir savo draugus, pamatyti visų skirtumus ir kuo esam ypatingi. 3. Nulipdyti meno kūrinius iš savo emocijų. 4. Išanalizuoti procesą, kaip aš jaučiuosi kurdamas sau/kitam, kaip jausmas įtakoja kuriamą kūrinį, kai nežinai kam jis skirtas. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas. Priemonės: stikliniai indeliai su dangteliu, spalvota druska, lipdymo masė. Eiga: 1. Dalyviai supažindinami su pasakomis ir krašto pilių istorija, pasakos įtaka šiandienai. Ką mes jaučiame klausydami pasakos, kokios emocijos užlieja. Trukmė - 15 min. 2. Remiantis savo emocijomis pasirenkamos spalvos, iš kurių kuriamas paklotas rožei. Rožės forma ir spalva taip pat priklauso nuo šiandienos nuotaikos. Pasakojame kam norėtumėm padovanoti savo rožę. Trukmė - 45 min. Rezultatas: Per istorijos ir kultūros paveldą pažinti save ir savo emocijas. Iš emocijų sukuri kūrinį, kuris padėtų atsipalaiduoti bei išreikšti save.
Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Rodomi įrašai: 21 - 302 512