Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kita

„Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas"

Genealogija – pati seniausia iš pagalbinių istorijos disciplinų. Susidomėjimas savo protėvių ir savo šeimos istorija atsirado kartu su žmogumi. Šeima (giminė) buvo pagrindinis
visuomeninio gyvenimo veiksnys, ir kiekvienas jos narys, galėdavo naudotis tos giminės teisėmis, valdžia, tradicijomis, kartais net turtais. Šiais laikais visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad pamažu vėl atsigręžiama į savo šaknis. Tai tarsi reakcija į vartotojiško pasaulio bedvasiškumą ir kosmopolitizmą, noras apsibrėžti ir pažinti jame save. Genealogijos specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojų tarpe didėja tarpusavio atskirties tendencija, daugelis giminaičių nepalaiko ar nutraukia ryšius su artimaisiais, todėl giminės medžių informatyvumas menksta. Edukacinio užsiėmimo „Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas“ metu bus supažindinta su genealogijos atsiradimo istorija, jos svarba ir įtaka visuomenės, ekonomikos, valstybės aparato istorijai, susidomėjimo savo protėvių ir šeimos istorijos raida. Bus pristatyti genealogijos medžio sudarymo metodai ir formos anksčiau ir dabar. Diskusijų metu bus aptarti ietuvos istorinių asmenybių giminės ištakos ir jų svarba mūsų šalies, visuomenės istorijai, tokiu būdu bus siekiama didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą. Praktinių užduočių metu kiekvienas dalyvis turės galimybę sumodeliuoti savo šeimos genealoginį medį, kurį vėliau galės papildyti bendraudamas su savo šeima ir artimaisiais. Šio užsiėmimu siekiama paskatinti jauno žmogaus tapatumo formavimąsi sudominant savo ištakomis ir padėti pagrindai giminės medžio kūrimui užsiėmimo metu. Tęstinis rezultatas – pradėjus kurti giminės genealoginė medį, jaunuoliai bus paskatinti daugiau bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, nes kils vis naujų ir naujų klausimų apie savo protėvių gyvenimą, kas jie buvo, kur gyveno ir pan. Tai stiprins artimųjų santykius, didės jaunuolių smalsumas, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją, kritiškai vertinti tam tikrus istorinius faktus ir pan.
Dramos teatras

Spektaklis „Megztinis"

Tikslas – žaidybinio teatro metodu interaktyviai supažindinti su D. Bisseto pasakomis. Uždaviniai: supažindinti su D. Bisseto kūryba; interaktyviai įtraukiant mokinius pritaikyti
žaidybinio teatro metodus; skatinti socialinę kompetenciją. Spektaklis moko, kad veikiant kartu įmanoma pasiekti daug gražių ir didelių dalykų, kuriuos būtų sudėtinga įveikti vienam. Per žaidimą yra galimybė išspręsti net ir konfliktines situacijas ar kitą asmenį išmokyti kažko naujo, vien tik į situaciją žvelgiant per žaidimo prizmę. Žaidybinio teatro metodu mokiniai skatinami būti komunikabilūs, tolerantiški, partneriški, socialiai aktyvūs.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Performatyvaus meno laboratorija

Performatyvaus meno laboratorija – yra įtraukus užsiėmimas 9-12 klasių moksleiviams. Tikslas yra praktiškai patirti kas yra perfomatyvaus meno projektas. Moksleiviai sudaro kūrybinę
komandą, pasiskirsto vaidmenimis, projektą sukuria ir įgyvendina/atlieka. Pasirodymas dokumentuojamas, aptariamas, numatomi tolimesni kūrybinės/eksperimentinės veiklos žingsiai.
Šokis

,,Atrask judesį savyje,, praktinis, pažintinis ir kūrybinis užsiėmimas

Šokis turi didžiulę įtaką žmogaus nuotaikai. Įrodyta, kad judėjimas šokio ritmu mažina nerimą, stresą. Žmogus pradeda pozityviau vertinti save, savo gebėjimus, šeimos narius, draugus,
jį supančią aplinką. Šokio metu žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonas endorfinas. Jis mažina skausmą ir stresą, sukelia geros savijautos būseną. Šokdami vaikai sustiprina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, sukuria naujus ryšius smegenyse, „aštrina“ suvokimą, greitina reakcijas. Šokis draugų būryje didina socialinę integraciją, vysto socialinius įgūdžius, komunikabilumą, didina draugų ir bendraminčių ratą, o visa tai veikia teigiamu grįžtamuoju ryšiu mūsų emocinei sveikatai. Tai pajusti jums padės šokėja –choreografė Indrė Puišytė Šidlauskienė. Atrask judesį savyje - tai šokis per žaidimą, atliekant tam tikrus judesio , ritmo pratimus vaikams atvers suvokimą jog kiekvienas mūsų kasdienybėje atliekamas judesys ir yra šokis. Mes improvizuosime, ieškosime naujų judėjimo būdų, išgirsime muziką kitaip, mokysimės kurti, bendrauti ir bendradarbiauti, laisvai reikšti savo mintis ir emocijas ne tik žodžiu bet ir kūnu. Mūsų tikslas ugdyti kūrybingą asmenybę, skatinti pasitikėjimą savimi, atskleisti kiekvieno skirtingus gebėjimus ir individualumą, stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje, stiprinti socialinius įgūdžius ir pajausti meilę judesiui. Indrė Puišytė Šidlauskienė šiuolaikinio šokio šokėja, buvusi Kauno šokio teatro aura trupės narė, Projekto ,,Kūrybinės partnerystės ,, komandos nare-praktikė, šiuo metu choreografė, lektorė –pedagogė (dirbanti su įvairiomis amžiaus grupėmis) , nuolat kurianti choreografiją, vaidmenis bei edukacines programas ne tik šokio , bet ir Lietuvos dramos teatrų scenose .
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kuršių genties gyvosios istorijos pamokos, panaudojant interaktyvų pristatymą

Gyvosios istorijos pamokos apie vikinginio periodo kuršių gentį, jos gyvenseną, drabužius, papuošalus bei ginkluotę. Interaktyvus istorinių artefaktų rekonstrukcijų pristatymas.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Pasakų veikėjai knygų žymekliuose“

Edukacinio užsiėmimo „Pasakų veikėjai knygų žymekliuose“ dalyviai, 1–4 klasių mokiniai, susipažins su pasakų žanru. Pagal vaikų amžių ir ugdymo aktualumą bus parenkamas literatūrinis
kūrinys tolesniam nagrinėjimui. Mokiniai klausysis skaitomo arba garso įrašu leidžiamo trumpo kūrinio. Išklausę pasaką, vaikai analizuos tautos istoriją, tradicijas, personažų bruožus ir svajones. Gamins knygų žymeklius ir juos panaudos refleksiniam pasakojimui. Ugdys kūrybiškumą, mokysis kurti naudodami tradicines ir netradicines medžiagas. Kūrybai taikys įvairias medžiagas: paruoštukus, spalvotą popierių, siūlus, pagalbines detales, iškirstas su dekoratyviniais skylamušiais, karoliukus. Šios pagalbinės medžiagos padės atskleisti pasakos personažų bruožus. Kūrybiškai atlikdami žaismingas praktines užduotis lavins atmintį.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Baltuolė" ir edukacinės dirbtuvės

Atėję į renginį vaikai susitiks su daugybe lėlių, gyvenančių dailininko dirbtuvėje. Skambant muzikai, aktorė seka brolių Grimų pasaką BALTUOLĘ, naudodama įvairių technikų lėles.
Kiekvienas vaikas gauna po mažą popierinę lėlę-karalių. Gavęs dailininko iškirptą lėlę, žiūrovas jau gali pradėti kurti savo pasaką, žiūrėdamas aktorės vaidinamą spektaklį BALTUOLĖ su lėlėmis. PO spektaklio vaikai patys išsikerpa lėlytes - savo mėgstamus personažus. Tuomet jau galima vaidinti ekrane su savo gamybos lėle arba išmėginti dailininko-lėlininko gamintą pasakos personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Pojūčių spektaklis "Anykščių šilelio takais"

A.Baranausko poema "Anykščių šilelis"- klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien
dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, moksleiviams atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. Pojūčių spektaklis skatina gilintis ir plėtoti pakankamai aštrią jauno žmogaus ir jį supančios gamtos ir pasaulio santykių temą. Spektaklio centre – gamtos ir joje egzistuojančios gyvybės smurto istorija, išvystyta tiksliai bei įtaigiai, atskleidžianti esmines priežastis, motyvus, kurie paskatino ir, kurie vis dar, skatina jauną žmogų griebtis kritinio mąstymo, bei kaip išsaugoti aplink save supantį pasaulį. Atlikėjai: Dominykas Vaitiekūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Emilija Dedelaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas, Gintarė Guntytė, Viktorija Kajokaitė, Miglė Janutėnaitė, Greta Dirmauskaitė.
Rodomi įrašai: 21 - 301 800