DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai, nes vieną grupę sudarys 15 dalyvių. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan. - patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei kalbėti viešai. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose.
Dramos teatras

Spektaklis „Megztinis"

Tikslas – žaidybinio teatro metodu interaktyviai supažindinti su D. Bisseto pasakomis. Uždaviniai: supažindinti su D. Bisseto kūryba; interaktyviai įtraukiant mokinius pritaikyti
žaidybinio teatro metodus; skatinti socialinę kompetenciją. Spektaklis moko, kad veikiant kartu įmanoma pasiekti daug gražių ir didelių dalykų, kuriuos būtų sudėtinga įveikti vienam. Per žaidimą yra galimybė išspręsti net ir konfliktines situacijas ar kitą asmenį išmokyti kažko naujo, vien tik į situaciją žvelgiant per žaidimo prizmę. Žaidybinio teatro metodu mokiniai skatinami būti komunikabilūs, tolerantiški, partneriški, socialiai aktyvūs.
Etninė kultūra

Margučių skutinėjimas

Teorinėje dalyje moksleiviai susipažįsta su pavasario švenčių ( Verbų ir Velykų) tradicijomis ir papročiais. Taip pat turi galimybę susipažinti su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis
margučių marginimo technikomis. Susipažįsta su margučių istorija, jų kaita ir šiuolaikiniais kūrėjais. Aptariama velykaičių spalvų ir raštų prasmė. Susipažįsta su priemonėmis. Apžvelgiama gausybė ornamentų. Kiekvienas moksleivis gauna po vienspalvį nudažytą kiaušinį ir su peiliuku skutinėja pasirinktą ornamentą. Sukurtus margučius išsineša namo.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Edukacinės programos „Žemaitiška vakaruški“ metu dalyviams pristatoma Žemaitijos regiono bei Kražių krašto tautosaka, istorija, tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Edukacijos dalyviai ne tik supažindinami su žemaitiškais šokiais, dainomis, žaidimais, bet ir aktyviai dalyvaudami veiklose išmoksta juos šokti, dainuoti, žaisti, groti liaudies instrumentais žemaitiškus kūrinius, ragauja žemaitiško kastinio. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie etnokultūros puoselėjimo bei Žemaitijos etnografinio regiono istorijos, tradicijų autentiškumo, pažinimo, išsaugojimo ir perdavimo vaikams ir jaunimui, kad vėliau būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis. Edukacinės programos pradžioje vedama ekskursija, kurios metu dalyviai supažindinami su Žemaitijos regione esančio Kražių krašto didinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, kultūros paveldu ir miestelyje esančiais kultūros paveldo objektais. Vėliau, pasitelkus muziką, literatūrą, scenos meną, kulinarinį paveldą bei informaciją pritaikius pagal vaikų ir jaunimo amžiaus grupes pristatomas Žemaitijos regiono tautinis kostiumas, žemaitiška muzika bei Žemaitijos kulinarinis paveldas. Edukacinėje programoje dalyvavusiems mokiniams skiepijamas noras pažinti savo šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, plečiamas jų kultūrinis akiratis, ugdomas kūrybiškumas ir saviraiška. Tikime, kad „Žemaitiškos vakaruškės“ dalyviai ne tik susipažins, bet ir pamils Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą ir muziką bei sugrįš į mūsų kraštą dar gausesnėmis pajėgomis.
Dailė, Kultūros paveldas

Herbas mano klasei

Edukaciniame užsiėmime „Herbas mano klasei“ moksleiviai susipažins su herbo kūrimosi raida (kada atsirado herbai, kas pirmieji juos pradėjo naudoti kaip skiriamuosius ženklus), herbo
sudedamosiomis dalimis, spalvų bei simbolių reikšmėmis. Aptariamos herbo mobiliosios figūros, jų reikšmės (dalyviai susipažįsta su augmenijos, gyvūnijos, dangaus kūnų, fantastinių būtybių ir kitų daiktų reikšmėmis herbe). Klasė paskirstoma į tris arba keturias grupes (priklauso nuo moksleivių skaičiaus), moksleiviai pasitaria grupėse: remiantis heraldikos taisyklėmis, kiekviena grupė pasvarsto, koks simbolis atitiktų jų būdą. Pasvarsčius įvyksta trumpa diskusija, moksleiviai priima bendrą sprendimą dėl visų pateiktų simbolių variantų ir imasi darbo: kiekviena grupė naudojantis spalvotu popieriumi, pieštukais, žirklėmis bei klijais nusibrėžia norimus simbolius, juos iškerpa ir užklijuoja ant skydo lauko. Klasė turi savo sukurtą herbą, kurį galės naudoti kaip klasės vizitinę kortelę. Tai komandinis edukacinis užsiėmimas, kuris ugdo bendradarbiavimą. Bendrame darbe itin svarbu pateikti savo nuomonę, grupėje priimti vieningus sprendimus, stebėti savo ir kitų pastangas į bendrą tikslą. Užsiėmimas skirtas 5-6 klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Laiškai pasauliui“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie pasaką „Emilio laiškas“, taip pat apie laiškų rašymą, tikrą draugystę ir stebuklus, kuriuos galime sukurti mes patys. Knyga
„Emilio laiškas“ įtraukta į mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą, kurį parengė ir išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Knygos ištraukos įtrauktos į antrokams skirtus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Lietuvių kalba. II dalis (TAIP!)“ ir „Skaitiniai“. Šiuo metu rašoma antra knygos dalis „Slapta laiškų rašymo agentūra“, kurios sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Užsiėmime laiškų rašymo tema bus vystoma ir plėtojama, bus papildoma mokyklos programa. Pasitelkiant vaizdines priemones bus pasakojama apie tradicinių laiškų rašymo naudą ir malonumą, pranašumą, palyginus su virtualiomis žinutėmis. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas laiško rašymo rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimo siužetą. Dirbtuvių metu dalyviai pasirinks knygos veikėją, su kuriuo norėtų susitapatinti, karpys juos iš popieriaus ir vaidins šešėlių teatre. Sukurtus personažus ir kitas šešėlių teatrui reikalingas priemones vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Po susitikimo vaikai galės rašyti laiškus vieni kitiems, taip pat – knygos autorei. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.
Literatūra, Muzika

Literatūrinės - muzikinės programos

VAIŽGANTAS – TAIKUSIS PROVOKATORIUS; PURPURINIS VAKARAS VARVA..., pagal D. Saukaitytės poeziją; LYRINIAI VAKARO PRAŠVIESĖJIMAI, pagal V. Mykolaičio-Putino kūrybą; VISUS IŠĖJUSIUS
SUTIKSIU PRIE UPĖS, pagal M. Baltrušaitytės kūrybą; APŠVIESK MANE – SAVO BALTUMU APŠVIESK, adventinė - kalėdinė programa, sudaryta iš įvairių tektų; GĖLĖ PASAKĖ VĖJUI, pagal H. Radausko poeziją; IR NUSINEŠĖ SAULĘ MIŠKAI, pagal poeto P. Širvio poeziją; BALTAS LIŪDESIO BALANDIS, pagal R. Granausko ir J. Strielkūno kūrybą, STOVĖDAMAS PRIEŠ BEGALINĮ DANGŲ, pagal M. Martinaičio kūrybą; MAN UŽTEKO ILGESIO..., pagal M. Katiliškio kūrybą; JERICHONO ROŽĖ, pagal N. Miliauskaitės kūrybą; DEVYNIABROLĖ, pagal Just. Marcinkevičiaus kūrybą; LEMTIES IR MEILĖS DAINOS, pagal J. Strielkūno kūrybą; NE [MĖLYNAS] VAKARAS, pagal J. Degutytės kūrybą; LAIKAS MANO VIEŠPATS, pagal M. Cvetajevos kūrybą (rusų kalba); ŠIAIP MEILĖ – KRYŽIUS ANT PEČIŲ, pagal A. Achmatovos kūrybą (rusų kalba); MANO ŽODŽIAI – KELEIVIAI MANO: ONA MICIŪTĖ; MINDAUGAS, pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“; BUDĖJĘ LIETUVIŲ RAŠTIJOS AUŠROJE: MYKOLAS LIETUVIS, STANISLOVAS RAPOLIONIS; ŽMOGUS TIK MEILĖJE GALI LAIMINGAI GYVENTI, pagal I. Šeiniaus kūrybai; LIETUVIŠKO TAUTIŠKUMO PRAGIEDRULIS: SILVESTRAS GIMŽAUSKAS; LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI, pagal M. K. Sarbievijaus kūrybą; JULIJUS SLOVACKIS – LAISVĖS ŠAUKLYS, pagal J. Slovackio kūrybą (atliekama lietuvių ir lenkų kalbomis); TĖVYNĖ LIETUVA – MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ, pagal A. Mickevičiaus kūrybą; ŽODĖLIAI NUOG KVAJYNĖLIŲ, programa dzūkų tarme; NE TOLIŲ TOLIAI NUO DZŪKIJOS IKI ŽEMAITIJOS programa dzūkų ir žemaičių tarme; KELIAIS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ, pagal V. SIROKOMLĖS kūrybą; PĖSČIOMIS Į VILNIŲ PO VILNIJĄ: RAPOLAS MACKONIS
Muzika, Etninė kultūra

Edukacija „Muzikiniai instrumentų pokalbiai“

Edukaciniai renginiai yra skirti mokymosi medžiagą mokiniams perteikti kūrybiškai ir inovatyviai, įsitraukti į kūrybinį procesą, išmėginti skirtingų instrumentų skambesį, analizuoti
nenutrūkstamą jausmų ir muzikos tarpusavio ryšį, garso ir judesio darną grojant muzikos instrumentu. Galimybė patiems groti, muzikinių improvizacijų metu kurti savitą, unikalią melodiją, suteikia vaikams vidinės laisvės, kūrybingumo, stiprina pasitikėjimą savimi, liaudies daina ugdo dorines tautos vertybes. Mokiniai įgis pradinius teisingo intonavimo įgūdžius, ugdys norą muzikuoti. Bus siekiama, kad edukacinių renginių metu mokiniai jaustų metrines pulsacijas, skatinti kūrybiškumą ir originalumą, pasirenkant spalvingą ritminį pritarimą, tinkamą tempą, ugdyti savarankiškumą ir iniciatyvą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Renginių metu vaikai bus mokomi tolerancijos, tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam. Dalyvaujant visuomenės gyvenime ir pripažįstant jo skirtingumą, tarsi nubraukiame suvaržymus, kurie retkarčiais iškyla specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Edukaciniai renginiai vyks bendrojo ugdymo mokyklose, kad vaikams ir mokytojams būtų patogiau sudalyvauti. Edukacinio renginio trukmė – 45 min.
Rodomi įrašai: 21 - 302 214