Dramos teatras

Edukacija „Žaidžiame pasaką“

Kultūrinė edukacija „Žaidžiame pasaką“ yra skirta ikimokyklinio amžiaus bei pirmos klasės mokinukams. Tai dažnam tampa pirmąja pažintimi su teatru, kur vyksta ne tik spektakliai, bet ir
kiti lavinantys smagūs užsiėmimai. Čia ugdomas vaikų pažinimas ir kultūrinis poreikis. Edukacijos metu vaikai panyra į pasakos pasaulį, kuris yra įdomus, kartais sudėtingas ir keliantis ne vieną galvosūkį, kurį reikia įveikti. Čia išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę ir joje kiekvienas tampa svarbus. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį yra žaidimas, o teatras – puiki žaidimų ir pažinimo erdvė. Vaikai čia tampa pasakos herojais, pakliūva į neįprastas situacijas, susiduria su kliūtimis, bando jas įveikti ir taip pasiekti tikslą. Dalyvaudami edukacijoje, įsikūnydami į pasakos veikėjus, tapdami bitutėmis bei kirmėliukais, kūrybinės edukacijos dalyviai pradeda suprasti pasaulio sudėtingumą, mokosi kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pastebėti aplinkinius žmones, veikti komandoje, spręsti problemas, būti drąsūs ir aktyvūs siekdami užsibrėžto tikslo. Edukacija skirta mažiesiems mokinukams, peržengusiems mokyklos slenkstį, kuriems pasakų pasaulis yra labai mielas, tačiau taip pat jau būtina keliauti ten, kur yra privalomi darbai, pareigos, atsakomybė. Pabūti kartu ir pažaisti pasaką kviečia Alytaus miesto teatro aktorės Eglė Juškaitė ir Rasa Grigutytė, turinčios darbo patirties tiek kuriant spektaklių vaikams personažus, tiek įgyvendinant įvairias teatrines idėjas.
Dramos teatras

Spektaklis „Pats baisiausias spektaklis“

Tikslas – gėrio ir blogio skirtumo, socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti su literatūros klasiko Heinricho
Hoffmanno kūryba ir interpretacijomis skatinti vaiko vaizduotės elementus ir socialinę kompetenciją. Metodai ir priemonės: derinti komizmą, muzikalumą, teatrališkumą bei žodžių žaismą su siaubo estetika. Siektinas rezultatas: siekiant nemoralizuojant, įkyriai nebrukant tam tikrų moralinių bei vertybinių tiesų, ištransliuoti spektaklio pagrindinę mintį, jog vaikams socialines normas pažinti ir jų mokytis yra būtina. Kad ir kokios jos kartais atrodytų nepatrauklios ir pasenusios. „Pats baisiausias spektaklis“ – tai linksmas vaidinimas pagal vaikų literatūros klasikos kūrinį su įdomia atsiradimo istorija. Vokietis, vaikų gydytojas, psichiatras Heinrichas Hoffmannas (1809–1894) prieš Kalėdas išėjo į miestą pirkti savo sūnui dovanos – knygos. O neradęs nieko kito, išskyrus nuobodžiai pamokančias istorijas, pasipiktino ir nusipirko bloknotą, kuriame pats ėmė rašyti ir piešti. Po metų bloknotas virto knyga pavadinimu „Linksmos istorijos ir paveikslėliai“. Šiandien, prabėgus beveik dviem amžiams po pirmojo leidimo, knyga yra išversta į daugelį kalbų ir gausiai leidžiama visame pasaulyje (lietuviškojo vertimo autorius – mūsų poezijos ir dramaturgijos klasikas Kazys Binkis). Spektaklį pagal šį klasikinį kūrinį kūrė jauna serbų menininkų komanda: režisierius, inscenizacijos autorius Luka Kurjački ir scenografijos bei kostiumų dailininkė Sandra Nikač. 2017 m. rugpjūtį J. Miltinio teatre vykusiame „Jaunojo režisieriaus eksperimento“ konkurse šio spektaklio eskizas teatro profesionalų komisijos bei publikos buvo pripažintas geriausiu darbu.
Dramos teatras, Etninė kultūra

„Eglė žalčių karalienė“

Stalo teatro spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Spektaklio tikslas – priminti vaikams, kad
fantazijos pagalba kiekvienas senas rakandas gali papasakoti istoriją. Domėjimasis savo praeitimi, papročiais ir ritualais mūsų vertybė, kurią reikia nuolatos skatinti ir neužmiršti. Uždaviniai: supažindinti mokinius su senovės lietuvių papročiais, ritualais, burtais, skatinti fantaziją, sudominti lietuvių liaudies kūriniais, plėsti akiratį ir savimonę. Priemonės tikslui pasiekti: sendaikčiai, lietuvių literatūros kūrinys, vaizdo medžiaga, gyva muzika. Toks įvairialypis edukacinis spektaklis gali būti skirtas ne tik pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, bet ir jų tėveliams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos ABC

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Keramikos ABC“ skirtas III–IV klasių mokiniams. Užsiėmimo metu teorinės ir praktinės užduotys pritaikomos pagal mokinių amžių, specialiuosius
poreikius. Mokiniai susipažins su unikalia keramikos dirbinių kolekcija V. Valiušio keramikos muziejuje, keramiko darbo įrankiais ir dirbtuvėmis. Stebės Lietuvos puodžių karaliaus penkių keramikos dirbinių – virimo puodo, ąsočio, puodynės, dubens, butelio – žiedimo procesą. Gautas teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą, puošybą mokiniai turės galimybę pritaikyti praktinių užsiėmimų metu – patys žiesdami, lipdydami, dekoruodami. Mokiniai patirs prasmingą kūrybinį džiaugsmą.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Kita

Vaikų darbeliai vaikų nameliuose

Lietuvos Švietimo istorijos muziejaus fonduose saugoma gausi Varnų nuveiktus darbus atspindinti dokumentinė medžiaga, fotografijos, įvairios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės. Kad
Marijos ir Adomo Varnų darbai nenukeliautų užmarštin, o Jų sukaupta patirtis būtų panaudota ugdant laisvą ir kūrybišką jaunąją kartą, muziejuje yra įrengta jiems skirta ekspozicinė erdvė, kurioje vykdomas edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo metodiniu pagrindu pasirinkta M. Montessori mokymo sistema, kuri yra nuostabiai technologiška, apgalvota, tikslinga ir apima ne tik intelektualių, bet ir dvasinių sugebėjimų vystymą. Pagrindinis šio edukacinio užsiėmimo tikslas – kūrybingos ir laisvos asmenybės ugdymas. Įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas bei mąstyti už dėžės ribų. Todėl šis edukacinis užsiėmimas yra parengtas taip, kad kiekviena užduotis motyvuotų kūrybišką vaikų elgesį ir skatintų savarankišką mąstymą. Kuriant šį užsiėmimą buvo remtasi humanistinės pedagogikos idėjomis. Specialiai šiam edukaciniam užsiėmimui pagamintos muziejaus rinkiniuose saugomų XX a. pr. Adomo ir Marijos Varnų naudotų Montessori mokymo priemonių kopijos. Taip populiariai mokiniai supažindinami su istoriniu Lietuvos paveldu – mokymo priemonėmis. Edukacinis užsiėmimas vyksta specialiai vaikų darbui paruoštoje mokymo erdvėje. Vaikai dirba individualiai, jų neriboja laikas ir nesikiša suaugusieji. Edukacijos metu vaikai gauna nuo 7 iki 10 kūrybinių užduočių, kurios siejasi su mokykloje mokomais dalykais: matematika, geometrija, lietuvių kalba, geografija, piešimu, muzika, skaitymu, rašyba. Visos priemonės yra tikslingai parinktos ir paruoštos kūrybiniam procesui skatinti. Edukatoriai vaikus supažindina su užduotimi, tačiau paliekama visiška veiksmų laisvė užduočiai atlikti. Visos užduotys tradicinius dalykus pateikia netradiciniais būdais.
Dailė

Programa „Spalvoti žaidimai kitaip“

Programos dalyviai susipažins su naujausiais šiuolaikiniais menais, grafikos ir tapybos technikomis. Patys kurs darbus, kurių atlikimui reikia specifinių priemonių – spaustuvinių presų,
specialių smėlio, ofortinių, marmuravimo dažų ir kt. Rekomenduojami užsiėmimai: Monotipijos technikos įvairovės Piešimas smėliu Ebru pėdsakai vandenyje Puodelio dekoravimas ir kt. Užsiėmimo metu mokiniai pasigamins savo kūrybos darbą.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Knygos istorija"

Tikslas – pasitelkiant muziejaus fonduose ir ekspozicijose esančius eksponatus supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija, knygos ir spausdinto žodžio raida. Uždaviniai: 1.
Supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija pasitelkiant muziejaus fonduose saugomus eksponatus. 2. Skatinti ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės. 3. Suteikti mokiniams galimybę mokykloje įgytas žinias pritaikyti praktikoje. 4. Supažindinti mokinius su spaustuvininko profesija. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Kitas galingas žmogaus įrankis, kultūros ir pažangos laidas yra raštas. Kalba yra gamtos dovana žmogui. Ji atsirado kartu su žmogumi. Raštą sukūrė pats žmogus. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Kaip jie išmoko rašto? Juk taip tobulai rašyti, kaip mes dabar rašome, žmonės išmoko ne staiga, bet palengva, per ilgą laiką, per ištisus tūkstantmečius. Raštas – didysis žmogaus laimėjimas, kultūros liudytojas, istorinės atminties saugotojas. Juk per raštą, per knygą ateina į mus liudijimai apie kultūrų, tautų, miestų, žmonių likimus. Edukacinė pamoka „Knygos istorija“ rekomenduojama 3–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į mokyklų ugdymo programas, muziejaus turimus resursus, edukacinė pamoka sudaryta iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje mokiniai bus supažindinami su rašto atsiradimo istorija, pirmuoju raštu – daiktaraščiu (daiktų raštu), vėliau atsiradusiu mazgaraščiu (mazgų raštu), vaizdaraščiu (vaizdų raštu) ir t. t. Taip pat susipažins su įvairiomis rašymo priemonėmis: papirusu, pergamentu, molinėmis, vaškinėmis, grifelinėmis lentelėmis, popieriaus gamybos procesu. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai mokysis mazgaraščio, kurio pagalba sudarys savo šeimos genealogiją, patys gamins vaškines ir molines lenteles, ant kurių galės pabandyti rašyti senosiomis rašymo priemonėmis.
Rodomi įrašai: 290 - 300356
Rodyti puslapyje: