Etninė kultūra

Edukacinė programa ,,Pelėda - išminties ir pastovumo simbolis"

Apžiūrima bibliotekos pelėdų ekspozicija. Vedėjai pristatinėjant eksponatus, „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Jos išraiškingai pasakoja, rodo, sukauptus eksponatus, akcentuoja
dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės, peržiūrimi metraščiai. Supažindina su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Kelis iš jų paskaito. Atskleidžia sąsajas, nulėmusias pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Tam kad išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, užduodami jiems klausimai, diskutuojama. Vėliau dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas “Lobio ieškojimas“ orientuotas 3 – 8 kl. moksleiviams. Programos eigoje grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis - surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtieji šios komandos nariai internete ieško medžiagos, pagal pateiktus raktinius žodžius. Sėkmingai atlikę užduotis komandos supažindina vienos kitas su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Praktinėje dalyje pristatoma Origami atsiradimo istorija ir iš popieriaus lankstoma pelėda.
Dailė, Literatūra

„Iliustruojame pasaką“

Programos pradžioje ekskursijų vadovas visiems pristato lietuvių rašytoją Vytautą V. Landsbergį, perskaito jo pasaką „Bulvė generolė“. Vaikai suskirstomi grupelėmis, kurių kiekviena
gauna skirtingą dėlionę. Jų užduotis – sudėti paveiksliukus ir atpažinti jau girdėtos pasakos personažus ar veiksmo scenas, pavyzdžiui, bulvę generolę vardu Karolina, kopūstą Petrą-Povilą, kopūsto ir bulvės vestuves, miegantį kopūstą Jurgį. Vėliau, pasirinkę piešimo techniką, mokiniai patys įsijaučia į iliustratoriaus vaidmenį ir piešia pasakos herojus ar labiausiai įsiminusią pasakos sceną. Savo įsivaizduojamus pasakos personažus dalyviai gali piešti guašu, akvarele, spalvotais pieštukais arba kreidelėmis, flomasteriais. Tikslas – supažindinti su lietuvių vaikų rašytojais ir pasakos žanru, skatinti aktyvų klausymą ir vaizduotę. Uždaviniai: (1) suteikti daugiau žinių apie V. V. Landsbergį; (2) kartu su ekskursijų vadovu perskaityti pasaką „Bulvė generolė“; (3) žaidimo metu atpažinti pasakos personažus; (4) diskusijos metu aptarti labiausiai patikusius personažus; (5) sukurti iliustraciją pasakai – lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – aktyvus klausymasis, diskusija, dėlionė, kūrybinės dirbtuvės.
Muzika

SHEEP EFFECT: saksofonas ir šiuolaikinės muzikos technologijos

Simonas Šipavičius atlieka koncertinę programą saksofonais bei gyva elektronika, vienijančią džiazo, šokių, punk, eksperimentinės muzikos žanrus. Kūrybinių dirbtuvių metu jauni žmonės
įtraukiami į komponavimo procesą: gyvai įrašomi, kviečiami atlikti partijos vienu iš elektroniniu muzikos instrumentu. Taip pat dirbtuvių metu pristatomas saksofono instrumentas (koncerto metu programa atliekama bent dviejų tipų saksofonais, pvz. altu ir baritonu) bei gyvu manipuliavimo garsu principais: kompiuterinėmis programis, elektroniniais muzikos instrumentais (loop station, pedalų procesorius). Simono Šipavičiaus pagrindiniai projektai: Grupė Sheep Got Waxed: https://www.youtube.com/watch?v=j6lQ747mJUw&t=1086s SHEEP EFFECT: https://www.pakartot.lt/album/saxual-harassment CinAmono:https://www.youtube.com/watch?v=342_EkfjU0A
Muzika, Dramos teatras

Pramoginis renginys " Vaivorykštės taku""

Pramoginis renginys vaikams ir visai šeimai, skirtas pavasario - vasaros - rudens laikotarpiui. Teatralizuotoje muzikinėje programoje skambės teminės dainelės, įtraukiančios vaikus į
sceninį veiksmą. Visos dainos bus atliekamos gyvai.Dainų tekstai bei muzika lietuvių poetų ir kompozitorių. Visi renginio dalyviai įtraukiami į stebuklingos pasakos siužetą. Improvizuotą pasaką seka įvairūs personažai: Peliukas Mikliukas, Saldainių teta Adelė, Zuikis Puikis (pasirinktinai). Kūrybinė komanda kviečia pajusti bendrystės džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą, nuoširdžiau bendrauti. Stengiasi sudaryti galimybes bendradarbiavimui, pagarbai, tarpusavio supratimui.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai

Mokiniai apžiūri Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko kūrinį „Pasaulio modelis“, padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai,
baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir kt. Paaiškinama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos autorius yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti ir praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Dramos teatras

Rašytojo J.Biliūno kūrybos refleksijos - spektaklis 'JIS IR JI"

Literatūrą ir teatrą apjungianti pamoka "J.Biliūno kūrybos refleksijos - spektaklis "Jis ir ji" skiriama rašytojo Jono Biliūno kūrybai, kurio gyvenimas savo patirtimi ir
jaunatviškais išgyvenimais artimas jaunajai skaitytojų auditorijai, kurio kūryba atspindi XXa. pradžios Lietuvos istorijos aktualijas (lietuviškos spaudos draudimo laikmetį, tuometines lietuviškos kultūros ir buities realijas) . Pirmoje renginio dalyje moksleiviams bus pristatomas spektaklis „Jis ir ji“, sukurtas pagal J.Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės- Biliūnienės atvirlaiškus (režisierė Birutė Mar, dailininkė Indrė Pačėsaitė, vaidina aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Birutė Mar, dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis). Spektaklis sulaukęs Lietuvos žiūrovų dėmesio – keletą metų rodytas Vilniaus Jaunimo teatre ir ypač pamėgtas moksleivių bei jaunimo auditorijos. Spektaklio forma – atvirlaiškų dialogas, kuriame papasakojama Jono Biliūno ir būsimos jo žmonos Julijos Janulaitytės pažinties ir meilės istorija, Jono Biliūno biografija, pasitelkiant jo kūrybos intarpus. Spektaklyje akcentuojamos Jono Biliūno vertybinės nuostatos, akualios ir šiandien – jautrumas ir atjauta „mažajam“ žmogui, meilė artimui, pasiaukojimas tėvynei Lietuvai. Antrojoje renginio dalyje – kūrėjų susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Jono Biliūno gyvenimą ir kūrybą, diskutuoti apie menininko kūrybos prasmę ir pasiaukojimą, Lietuvos istorijos ryšį su šiandiena. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė sukurti ir perskaityti savo atvirlaiškį rašytojui. Šis edukacinis renginys - išvažiuojamasis, gali būti pristatomas Lietuvos miestų ir regionų mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Programa „O kai aš pas promočiutę buvau“

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos ir ypač gryčios (Pakapių sodyba) aplinkoje muziejininkės padedami mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip
lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu. Išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius. Klausomasi ir išgirstama, uodžiama ir liečiama, menamos mįsles ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Gliaudant pupas ir dedant į nurodytus indus, ne tik susipažįstama su retam matyta daržove, darbu, kurį turėjo atlikti senovėje mokinių bendraamžiai, bet ir lavinama motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į keturias komandas, po vieną prie darbo įrankio, ir kiekvienas paeiliui išbando visus. Ugdomas darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu, ne tik mokomasi nudirbti šiuos darbus, bet ir ugdomas ritmo pajautimas, naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Pabaigus darbus, prisimenama, kas tai per darbai ir kaip vadinasi naudoti įrankiai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Susėdus prie stalo, dalyviai kviečiami apžvelgti ir įvertinti, kurioje gryčios pusėje gražiau ir kuo bei prisiminti, ką jie veikia, kai švenčia. Vaišinamasi tradicine duona su medumi ir sviestu. Žaidimas „Imk pintinę, ką įdėsi“ lavina atidumą, mokėjimą klausytis.
Rodomi įrašai: 310 - 320955