Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinis žaidimas „Statyti. Tiltus, ne sienas“

Kviečiame drauge statyti tikrą tiltą parodoje! Tiltas – tai jungtis ne tik tarp skirtingų vietų, upės krantų, bet ir tarp skirtingų žmonių, jų balsų, o tilto statymas – tai ne tik
miesto plėtros, infrastruktūros dalis, bet ir populiarus komandos formavimo (angl. team building) žaidimas, skatinantis geresnę komunikaciją, kūrybišką mąstymą, problemų sprendimą. Dėmesys sutelkiamas į santykius tarp žmonių: supratimo, diskusijos ir kito tolerancijos būtinybę kasdienybėje. Taigi, statyti tiltą – tai ne tik smagiai praleisti laiką, kartu ir išbandyti jėgas dirbant komandoje, bet ir skatinti bendrystę, įsiklausyti ir išgirsti kitą, susiburti ir siekti vieno tikslo. Edukacinio žaidimo metu tilto statytojai pasidalija į dvi komandas. Naudodami jiems pateiktas vienodas priemones, jie turi pastatyti dvi identiškas tilto dalis, pabaigoje tapsiančias vienu tiltu. Žaidimo metu statytojai yra atskirti laikina ir pabaigoje „griūnančia“ siena, tad negali matyti kitos komandos darbo proceso. Sėkminga vieno, bendro tilto statyba remiasi žodine komunikacija, sėkmingu dialogu.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Dailė, Muzika

Fantazija su muzika ir smėliu

Piešimas smėliu, klausantis gyvos muzikos skirtas moksleiviams mėgstantiems veiksmą - smalsiems, veržliems, tiems, kuriems patinka būti aktyviu dalyviu. Užsiėmimo metu pagal muziką bus
kuriami estetiški, atitinkantys mokinių amžių, poreikius, ugdymą piešiniai. Moksleiviai pajaus ką reiškia kurti, klausantis gyvos muzikos, o ne su ausinukais ausyse. Moksleiviams bus padedama kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti, visiems patirti kūrybos sėkmę.
Kita

Edukacinė pažintinė programa „Interaktyvus muzikos, dailės ir šokio menas mieste smalsiems vaikams“

Edukacinė programa sudaryta iš trijų dalių: I dalis – pažintis su muzikos menu; II dalis – pažintis su piešimo menu; III dalis – pažintis su šokio menu. I edukacinės programos dalyje
mokinius supažindinsime su muzikos menu, instrumentų istorija, leisime eksperimentuoti su ritmu ir garsais, pasinaudojant skirtingų rūšių būgnais, varpeliais, metalofonu, ksilofonu, gitara ir kitais muzikos instrumentais. Mokiniai taip pat susipažins su radijo įrašų studijos veikimo principais, turės galimybę įrašyti radijo laidą, dainą, perskaityti žinias ar įgarsinti reklaminį pranešimą. II edukacinės programos dalyje mokiniai susipažins su piešimo menu, jo priemonėmis ir turės galimybę praktiškai išbandyti įgytas teorines žinias. Pasinaudojant interaktyviais stendais, mokiniai susipažins su spalvų maišymu, sužinos, kokios yra pagrindinės, antrinės ir tretinės spalvos, kurios spalvos yra šiltos, o kurios šaltos, kaip jas derinti tarpusavyje, turės galimybę praktiškai išbandyti skirtingas piešimo technikas, sukurti savo šedevrus ant specialių piešimo sienų, šviesų stalo. III edukacinės programos dalyje mokiniai susirinks amfiteatre. Ten susipažinsime su skirtingais muzikos žanrais (klasikine ir liaudies muzika, bliuzu, džiazu, roku ir kt.), mokysimės šokti įvairius šokius, nuo liaudies iki hiphopo. Tikime, kad pristatytos žaidybinės, edukacinės ir meninės veiklos, įdomiausi faktai ne tik padės ugdyti kultūrinį sąmoningumą, bet ir kartu atrasime naudingos informacijos apie skirtingas meno sritis, įvairias kūrybines profesines veiklas, suprasime kultūros vertę.
Literatūra, Skulptūra

„Požemio rašytojai atgyja skulptoriaus dirbtuvėlėje“

Ar teko nusileisti į Maironio rūmų rūsius, išgirsti keistus bildesius ir tylias aimanas? Pačius smalsiausius ir drąsiausius kviečiame apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus
požemyje. Žinoma, ten neišvysime Maironio sesers Marcelės sandėliuotų daržovių bei seno vyno, negirdėsime ir aimanų, sklindančių iš kalėjimo, tačiau į susitikimą Požemio galerijoje kviečia visų mūsų žinomi ir mylimi rašytojai. Jauniesiems lankytojams siūlome kūriniuose iš metalo, gipso, medžio naujai atrasti K. Donelaitį, Maironį, Žemaitę, S. Nėrį, S. Gedą, B. Radzevičių, J. Aputį ir kitus rašytojus, įamžintus medaliuose, plaketėse, bareljefuose, skulptūriniuose portretuose, biustuose, statulose... Taip pat Požemio galerijoje eksponuojamos itin retai rodomos S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto, Vydūno ir kitų rašytojų pomirtinės kaukės. Edukacinės programos metu patenkama į nepaprastą kūrybinę erdvę – jaunojo skulptoriaus dirbtuvėlę! Kiekvienas galės išbandyti rankų miklumą pjaustydamas, šildydamas ir minkydamas modeliną ar liedamas medalį iš gipso. Pasitelkę kūrybiškumą, talentą programos dalyviai formuos figūrėles, lipdys literatūros kūrinio įkvėptą skulptūrą ar dailins literatūrinį medalį. Tikslas – atrasti lietuvių rašytojus netradiciniu būdu – per portretus, įamžintus įvairiose skulptūros formose. Uždaviniai: (1) supažindinti su vaizduojamosios dailės kūriniais ir išmokyti atskirti skulptūrą, bareljefą, horeljefą ir kt. jų rūšis; (2) susieti jau skaitytų kūrinių autorius su meno kūriniuose pavaizduotais rašytojais; (3) kartu su programos dalyviais aptarti atrastus rašytojų portretus; (4) kūrybinių dirbtuvių metu pritaikyti įgytas žinias ir sukurti savo medalį ar skulptūrą (pasirinktinai). Metodai: kūrybinės dirbtuvės, diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas.
Muzika, Dramos teatras

Pramoginis renginys „Vaivorykštės taku“

Pramoginis renginys vaikams ir visai šeimai, skirtas pavasario - vasaros - rudens laikotarpiui. Teatralizuotoje muzikinėje programoje skambės teminės dainelės, įtraukiančios vaikus į
sceninį veiksmą. Visos dainos bus atliekamos gyvai.Dainų tekstai bei muzika lietuvių poetų ir kompozitorių. Visi renginio dalyviai įtraukiami į stebuklingos pasakos siužetą. Improvizuotą pasaką seka įvairūs personažai: Peliukas Mikliukas, Saldainių teta Adelė, Zuikis Puikis (pasirinktinai). Kūrybinė komanda kviečia pajusti bendrystės džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą, nuoširdžiau bendrauti. Stengiasi sudaryti galimybes bendradarbiavimui, pagarbai, tarpusavio supratimui.
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Programa „O kai aš pas promočiutę buvau“

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos ir ypač gryčios (Pakapių sodyba) aplinkoje muziejininkės padedami mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip
lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu. Išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius. Klausomasi ir išgirstama, uodžiama ir liečiama, menamos mįsles ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Gliaudant pupas ir dedant į nurodytus indus, ne tik susipažįstama su retam matyta daržove, darbu, kurį turėjo atlikti senovėje mokinių bendraamžiai, bet ir lavinama motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į keturias komandas, po vieną prie darbo įrankio, ir kiekvienas paeiliui išbando visus. Ugdomas darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu, ne tik mokomasi nudirbti šiuos darbus, bet ir ugdomas ritmo pajautimas, naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Pabaigus darbus, prisimenama, kas tai per darbai ir kaip vadinasi naudoti įrankiai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Susėdus prie stalo, dalyviai kviečiami apžvelgti ir įvertinti, kurioje gryčios pusėje gražiau ir kuo bei prisiminti, ką jie veikia, kai švenčia. Vaišinamasi tradicine duona su medumi ir sviestu. Žaidimas „Imk pintinę, ką įdėsi“ lavina atidumą, mokėjimą klausytis.
Rodomi įrašai: 311 - 3201 015