DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Literatūra

Maironio namų kodas

Visus „išmanius“ moksleivius kviečiame dalyvauti edukacinėje programoje „Maironio namų kodas“, kurioje su poetu ir jo kūryba bus galima susipažinti naudojantis išmaniuoju telefonu.
Edukacinę programą sudaro dvi dalys: pirmiausia moksleiviai išklauso trumpo gido pasakojimo, sužino svarbiausias kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio gyvenimo detales, o tuomet, pasidaliję į dvi-tris komandas, moksleiviai rungtyniauja tarpusavyje – ieško paslėptų užuominų tarp poeto Maironio daiktų (edukacinė programa vyksta memorialiniuose kambariuose). Moksleiviai ne tik susipažįsta su muziejuje saugomais eksponatais, bet ir smagiai praleidžia laiką – kas gali būti geriau? Viskas, ko jums reikės — telefone įsirašyti programėlę, galinčią skaityti QR kodus (įsirašykite iš anksto!) O visu kitu pasirūpins muziejaus edukatorės.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų ženklai ir simboliai

Niekur kitur pasaulyje nėra išlikusi tokia ženklų daugybė, kaip pas mus. Baltų protėviai - latviai ir lietuviai yra paskutinė švari indoeuropiečių atšaka. Mūsų senoliai uoliai siekė
išlaikyti savo pirminę religiją, kuri šiandien vadinama pagonybe. Dažnai baltų kultūroje naudota simbolika atspindi tai, kuo gyveno to meto žmonės: žemės maitintojos šventumą, dangaus kūnų ir dievybių garbinimą, kasdienės buities ritualus ir pagarbą augmenijai bei savo artimui. Unikalūs, su ypatingomis reikšmėmis, baltų-lietuvių simboliai ir ženklai lydėjo žmogų visuose gyvenimo etapuose, nuo gimimo iki mirties, saugodami jį, nešdami sėkmę arba suteikdami trokštamų savybių. Simbolių jėga tikėta nuo gilios senovės, todėl jų įtaka žmogui buvo tikrai didelė. Ne veltui visi žmogaus kurti, buityje naudojami daiktai, namai ir drabužiai buvo puošiami teigiamais, sakralinę reikšmę turinčiais simboliais. Tačiau laikui bėgant jų tikroji reikšmė tautoje pasimiršo. Nors simboliai ir buvo saugojami ir perduodami iš kartos į kartą, bet, šiai dienai, didžioji lietuvių dalis apie senuosius simbolius turi tiktai bendrą nuovoką. Šios edukacijos metu dalyviai bus supažindinami su mūsų senovės protėvių baltų tikėjimu ir mitologija, įgis teorinių žinių apie tikėtus simbolius ir ženklus, jų reikšmę ir svarbą praeityje. Pasakojimo metu išgirs ir sužinos, kurie simboliai ir ženklai simbolizuoja stichijas: ugnį, vandenį, orą ir žemę, o už kokių ženklų slypi gilios prasmės. Edukacijos praktinėje dalyje dalyviams bus suteiktos galimybės patiems pasigaminti savo „baltišką“ talismaną/suvenyrą. Pasitelkę tam tikras dailės priemones ar prisirinkę augalinių medžiagų iš šalia esančio miško, galės nusipiešti, suklijuoti ar kitaip dekoruoti patikusį baltų simbolį ant specialiai paruošto akmenėlio. Toks būdas – piešimas ant akmenų - lavina dalyvių fantaziją ir rankų motoriką, taip pat teikia atsipalaidavimą, tai veikia kaip savotiška terapija. Savo rankomis susikurtą talismaną/suvenyrą dalyviai pasiims su savimi.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Tautosakininko Mato Slančiausko takais vedami“ (Nuotolinė paslauga)

Edukacinės programos metu vaikai supažins su išskirtine asmenybe lietuvių kultūros ir folkloristikos istorijoje: knygnešiu, lietuvių visuomenės veikėju, aušrininku, publicistu, žymiu
Šiaurės Lietuvos tautosakos rinkėju Matu Slančiausku (1850 02 21-1924 04 11). Sužinos, kaip būdamas paprastas kaimo siuvėjas, savamokslis, visą gyvenimą šviesdamasis pats ir mokydamas kitus, surinko iš žmonių, bei pats sukūrė neįkainojamos vertės liaudies kūrinius: dainas, sakytinės tautosakos tekstus, mįsles, patarles, priežodžius, oro spėjimus, tikėjimus, burtus bei prietarus, žaidimus. Teorinę dalį papildys edukacinis filmas „Dainų nešėjas“ (11 min.), pasakojantis ir pristatantis svarbiausius Mato Slančiausko gyvenimo ir veiklos momentus, kurio pabaigoje vaikai bus skatinami įsijungti į aptarimą - diskusiją. Edukacijos antroje dalyje dalyviai turės galimybę, skaitydami tekstus, prisiliesti ir panagrinėti jo surinktos tautosakos lobynus, spėlioti šiandien šnekamojoje kalboje mažai sutinkamų tarmiškų žodžių reikšmes, įminti mįsles bei patys papasakoti iš savo senelių išgirstą pasakojimą.
Etninė kultūra

Rištinių lėlių gamyba

Edukacinio užsiėmimo „Rištinių lėlių gamyba” metu programos vadovė supažindinti mokinius su lėlių gaminimo istorija, suteikti galimybę išmokti pasigaminti sau žaislą, įgyti įgūdžių ir
naujų žinių rankdarbių ir siuvimo srityje. Programa skirta 1-5 klasių mokiniams. Programos metu galima pasirinkti kokio tipo lėles gaminsite: rištinės lėlės (nenaudojant siūlų ir adatos) aprengiant tautiniu kostiumu, kojninukių lėlių gamyba. Moksleiviai šios edukacinės programos metu bus ne tik stebėtojai, bet ir aktyvūs veiklos dalyviai, bus organizuojama linksma lėlių istorijos viktorina, pasigaminus lėles vyks teminis vardo rinkimo konkursas.
Kultūros paveldas

Sveiki, atvykę į ledainę!

Programos dalyviai turės galimybę mokytis suprati ir vertinti tai, kaip idėjos ir prasmė perduodamos, kūrybiškai išreiškiamos skirtingose kartose įvairiausiomis kultūrinėmis formomis.
2015 - 2024 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano ilgalaikis prioritetas „Aktyvi, kūrybinga ir atsakinga bendruomenė“ suponuoja, kad šiauliečiai ir miesto svečiai, o ypač jaunoji karta , nestokotų kūrybiškumo, aktyvumo ir domėjimosi. Dalyvaudami edukacinėje kultūrinėje veikloje „Sveiki, atvykę į ledainę!“, programos dalyviai praplės savo žinias apie mažai kam žinomą Šiaulių miesto valgomųjų ledų gaminimo istoriją, bei gilins žinias apie sveiką mitybą. Patys dalyvaudami ledų gaminimo procese, jaunoji karta ugdys verslumo įgūdžius, bei turės galimybę palyginti ledų gaminimo technologijų skirtumus kelių dešimčių laiko perspektyvoje, o tai leis jiems ugdyti kritinį mąstymą. Programos „Sveiki, atvykę į ledainę!“ metu bus pasakojama apie legendomis apipintą, maždaug 1992-asiais Šiauliuose veikusią populiariąją ledainę „Pingvino ledai“. Remiantis archyvine medžiaga, randama pasakojimų, kad 1972-asiais po pusę kilogramos išfasuotus valgomuosius ledus pradėjo gaminti Šiaulių pieno kombinatas. Vykstant ledų gaminimo procesui, programos dalyviams bus atsakyta į klausimą, ar iš tiesų Šiaulių pieno kombinate dirbo garsus šiaulietis krepšininkas Robertas Javtokas, ar jam teko gaminti ledus... Miglota istorijos skraistė gaubia ir visiems šiauliečiams žinomą Šiaulių bulvare stovinčią Gaidžio skulptūrą, prie kurios prieš kelis dešimtmečius buvo pastatytas modernus valgomųjų ledų gaminimo paratas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasėjau grikį...

Pietų Lietuvos gyventojams grikiai nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Iš grikių gaminti gardūs,
kvapnūs patiekalai, o liaudies medicinoje taip pat be jų neapsieita. Edukacinės programos metu kepama ir vaišinamasi tradiciniu dzūkišku patiekalu – grikine babka. Dalyviai supažindinami su senaisiais grikių apdirbimo įrankiais, naudodami muziejuje turimus eksponatus dalyviai praktiškai išbando tradicinius grikių kelio darbus. Atlieka kūrybines užduotis.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinė pamoka "Jei gyventum Rytų Prūsijos dvare (Nuotolinė paslauga)

Kultūra – neabejotinai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek visuomenės išsivystymo lygį, tiek paties žmogaus visavertį socialinį gyvenimą šiuolaikinėje visuomenėje. Visuomenės
išsivystymo lygis matuojamas, atsižvelgiant į kultūros veiklos sričių rezultatus. Nuo kultūros kokybės priklauso visuomenės augimas, jos sąmoningumas. Pastaraisiais metais Lietuvos dvarai sutraukia vis daugiau ir daugiau smalsių lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Ir tai visai nestebina! Juk Lietuvos dvarų architektūra ir kraštovaizdžio sprendimai išskirtiniai, o istorijos, menančios kasdienį dvarų gyvenimą – viena už kitą skambesnės. Muziejaus specialistų parengtas edukacinis užsiėmimas “Jei gyventum Rytų Prūsijos dvare” supažindins moksleivius su Rytų Prūsijos dvarų istorija ir kultūra. Būtent per dvarų kultūrinį gyvenimą atskleisime kuo domėjosi, kokia veikla užsiėmė ir kaip gyveno aukštuomenė. Šiame užsiėmime mokymuisi bus pasitelkiama vaizdinė medžiaga t.y. XVIII a. - XX a. pr. dvaro damų rūbų rekonstrukcijos, muziejaus ekspozicijose sukaupti eksponatai ir ikonografinė medžiaga, žmonijos išradimo priemonės. Užsiėmimo metu kalbėsime apie XVIII-XX a. Rytų Prūsijos dvarų interjerą, vyravusias mados tendencijas, tarpusavio santykių subtilybes, etiketo paslaptis. Antroje edukacinės pamokos dalyje mokysimės dvaro etiketo paslapčių, vėduoklių kalbos ir kaklaskarių rišimosi meno. Edukacinio užsiėmimo metu reikšmingais tampa tokie ugdymo faktoriai, kaip meno vartotojo ugdymas, moralinių nuostatų formavimas, kritinis požiūrio puoselėjimas, emocinio sąmoningumo skatinimas, kūrybinių galių plėtojimas ir asmenybės tobulėjimas. Ši edukacinė pamoka glaudžiai susijusi su mokykloje dėstomais istorijos, dailės ir etikos dalykais, suteiks naujų žinių susijusių su dvarais ir jų kultūrą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Saulėgrįžos ratu: Vėlinės

Lapkritis - vėlių mėnuo. Paslaptingas mirusiųjų ir gyvųjų suartėjimo laikas, kai tikėta, kad vėlės bent trumpam grįžta į Žemę. Edukacinėje programoje pažinsime Vėlinių šventės
sakralumą, išgirsime Vėlinių papročius, prisiliesime prie senojo žvakių liejimo amato, gaminsime vaško žvakę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Ant amžiaus piliakalnio“: Edukacinės ekskursijos Vileišių rūmuose su etnologe Gražina Kadžyte

Edukacinis užsiėmimas „Ant XX amžiaus piliakalnio“ skirtas gražiausio Vilniaus pastato – Vileišių rūmų – istorijos, žymiausių XX amžiaus pradžios Lietuvos kultūros asmenybių ir Vilniaus
istorijos įdomybių pristatymui 5–8 klasių ir gimnazinių klasių mokiniams. Tad paslauga orientuota į pagrindinio ir gimnazinio koncentro klases. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio lietuviškosios spaudos leidimo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys pritaikomas pagal dalyvių amžių.. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: parašyti laišką Petrui Vileišiui ir visai Vileišių šeimai; nusikelti į XX amžiaus pradžios Vilnių; imituojant rūmuose kabančius paveikslus pabandyti perpiešti istorines asmenybes šių dienų dvasia, sukurti filmą. Po edukacinės ekskursijos vadovės Gražinos Kadžytės pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Vileišių rūmų senosios nuotraukos. Remiantis jomis, mokiniai bus paprašyti sukurti pasakojimą. Jas perskaičius mokiniai, pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti intriguojančią XX amžiaus pradžios istoriją. Moksleivių lauks pokalbis-diskusija „Čia gyva Lietuvos dvasia“.
Kultūros paveldas

Velykų zuikio dirbtuvės

Kodėl zuikis tapo Velykų simboliu? Sužinokite atvykę į edukacinį užsiėmimą „Velykų zuikio dirbtuvės"! Edukacijos metu išsiaiškinsime, kodėl kiekvienais metais Velykos švenčiamos
skirtingu metu, sukursime Velykų dekoraciją bei žaisime tradicinius žaidimus.
Rodomi įrašai: 3281 - 3 2903 310