Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Šiaudelių pynimas ir rišimas“

Dalyviai bus supažindinami su žemaitiškojo regiono etnokultūriniu palikimu. Edukacinė programa orientuota ne tik kaip informacijos sklaida, supažindinanti su pynimo iš šiaudelių
tradicija ir jų panaudojimo papročiais, bet ir išmokanti paruošti šiaudus vėrimui, mokama juos nupjauti, išdžiovinti, sulyginti, pritaikyti įrankius jų ruošimui ir gaminti įvairius paprastų ir sudėtingų formų reketukus, sodus, žvaigždes, paukščius, aplikacijas. Mažiausieji užsiėmimo dalyviai išmoks surišti šiaudinę gėlytę, angelėlį, ežiuką. Vyresni bus pamokomi sudėtingesnių darbelių. Tikimasi, kad šių edukacinių užsiėmimų metu įgyti įgūdžiai ir žinios ne vienam mokiniui taps laisvalaikio užimtumo įdomia veikla kuriant renginio scenografiją, puošiant klasę Kalėdoms, ruošiantis Velykoms ar klaidžiojant po laukus ir renkant šiaudus. Ši veikla prisidės prie etninės kultūros paveldo išsaugojimo bei gyvosios tradicijos tęstinumo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Dailė, Kita

Tapiserijos mozaika „Lietuva – mano veidas“

Tikslas – lavinti dalyvio kūrybinę saviraišką, jausmų atskleidimą, skatinti kūrybinį aktyvumą, ugdyti pilietiškumą, sąmoningumą dalyvaujant vieno kūrinio Lietuvai kūrime. Uždaviniai:
supažindinti su pagrindiniais klasikinės tapiserijos istorijos Europoje ir Lietuvoje akcentais bei audimo technika; sudaryti sąlygas dalyvių kūrybinei raiškai, suteikiant kiekvienam dalyviui priemones ir medžiagas individualiam darbui sukurti. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai susipažįsta su tapiserijų (iš pranc. tapisserie – rankų darbo austinis sieninis kilimas) audimo būdu ant mažų rėmelių ir su projekto idėja – kurti savo mažą tapiseriją, kuri taps vieno didelio kūrinio „Lietuva – mano veidas“ dalimi. Su vadovo pagalba dalyviai audžia 8 x 8 cm dydžio audinukus, kur „sudeda“ savo mintis apie Lietuvą ir savo santykio su ja jausmus, išreikštus per spalvą. Susipažįsta, kokios spalvos vadinamos artimomis. Proceso metu keliamas klausimas: be ko aš Lietuvos neįsivaizduoju, kas man čia svarbiausia, kas – koks simbolis, objektas, žmogus... – galėtų būti pavaizduota didžiojoje mozaikoje, kurios dalimi taps mano maža tapiserija? Atsakymai fiksuojami anketose. Dalyvių darbeliai lieka Kauno kultūros centre. 2019 m. pabaigoje iš jų – visų minčių ir jausmų Lietuvai – bus pradėtas kurti vienas didelis kūrinys, kurio eksponavimas ir pristatymas bus organizuojamas Kauno kultūros centre ir kitose Lietuvos vietose. Kiekvienas, nuaudęs savo dalelę didžiajam kūriniui, galės ją atrasti tapiserijos mozaikos piešinyje.
Dailė, Etninė kultūra

Margas margutis

Tikslas – ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Uždaviniai: (1) supažindinti su margučių marginimo senaisiais raštais, dažymo
bei marginimo būdais; (2) populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą vašku; (3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmuko peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: virti kiaušiniai, dažai, vaškas, kaitlentė, metalinis indas, mediniai pagaliukai arba pieštukai, metaliniai smeigtukai plokščia galvute (lyg vinutė), projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“, dalomoji medžiaga. Veiklos aprašymas: Demonstruojamas trumpas animacinis filmukas „Margučio rytas“. Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Kinas

Kino edukacijos renginys „Mokausi iš kino“

Teikiamos kultūros paslaugos tikslas – pasitelkiant kiną kaip priemonę, ugdyti jaunimo meninius gebėjimus, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir bendrąsias kompetencijas. Taip pat siekiama
skatinti bendrojo lavinimo mokyklų bei kultūros ir meno lyderių (kino profesionalų) bendradarbiavimą, atveriant mokiniams galimybę pažinti kino meną. Tikslui pasiekti įgyvendinti šie uždaviniai: * parengta kokybiška kino filmų programa pradinukams; * paruošta patraukli ir aktuali metodinė filmų aptarimo medžiaga pedagogams; * užtikrinta tinkama paslaugos komunikacija įvairiomis medijomis (paruoštas programos leidinys, komunikuojama socialiniais tinkais, naujienlaiškiais, internetinėje svetainėje www.mokausiiskino.lt). Pagrindinės veiklos – reguliarios filmų peržiūras mokyklinio amžiaus jaunimui, lydinti metodinė medžiaga ir profesionalių moderatorių diskusijos su mokiniais. Filmų programą pradinėms klasėms sudaro daugiau nei 20 nuolat atnaujinamų filmų. Juose nagrinėjamos vaikams aktualios ir įdomios temos, mokiniai turi galimybę susipažinti su įvairiomis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis, mokytis jas suprasti ir vertinti. Ugdomas gebėjimas atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas. Filmai programai atrenkami stebint rimčiausių Europos ir pasaulio kino vaikams ir jaunimui festivalių programas (perkamos filmų platinimo teisės), aktyviai bendradarbiaujama su vietos platintojais ir festivaliais, tyrinėjami lietuviški kino archyvai ir dirbama su šiuolaikiniais lietuvių kino autoriais vaikams. Pagrindiniai atrankos į programą kriterijai – pasakojamos istorijos universalumas, aukštas meninis lygis, patrauklus pateikimas, edukaciniai elementai. Siekiant, kad programa būtų įvairiapusiška, daugumos filmų teises Lietuvoje įsigyja „Skalvijos“ kino centras.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Kultūros paveldas

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ Literatūrinės-edukacinės pamokos metu mokiniai interaktyviai supažindinami su nekilnojamuoju kultūros paveldu –
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilimis, esančiomis buvusioje LDK teritorijoje. Pasitelkdami edukacijai skirtas priemones mokiniai patys stato aptvarinio tipo pilį, yra supažindinami su vidiniu pilies gyvenimu, gynyba, prekyba, amatais, gilinasi į Lietuvos istoriją, kultūros paveldo apsaugą. Edukacijos pabaigoje vaikai gauna papildomas priemones, kurių pagalba tęsia pažinimo ir mokymosi procesą namuose ar klasėje. Literatūrinės-edukacinės pamokos tikslas yra pasitelkiant modernias, vaikams priimtinas ir patrauklias priemones supažindinti pradinių klasių vaikus su nekilnojamuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu, skatinti juos aktyviai dalyvauti mokymosi procese, gilinti Lietuvos istorijos žinias, suteikti žinių apie kultūros paveldo apsaugą. Literatūrinės-edukacinės pamokos uždaviniai: (1) pasitelkiant profesionalius, patirtį turinčius edukatorius teikti kokybišką kultūrinio ugdymo paslaugą; (2) naudojant teatro dekoracijas, aprangą, literatūrinius intarpus ir videomedžiagą sukurti patrauklią mokymo aplinką; (3) įtraukti mokinius į aktyvią edukacinę veiklą – pilių statybą iš modelino; (4) praplėsti mokinių istorines žinias apie LDK laikotarpį įdomia, reikalinga ir teisinga (profesionalų parengta) informacija; (5) tęsti edukacijos procesą pasibaigus edukacijai: suteikti individualių priemonių kiekvienam vaikui (darbui klasėje ar namuose) bei papildomos edukacinės medžiagos mokytojui; (6) skatinti vaikų kūrybiškumą, suteikti žinių apie kultūros paveldo objektų apsaugą, jos svarbą, priemonės ir kt.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Edukacija „Žvakių liejimas“ – tai veikla, kuri teikia relaksuojantį poveikį, nektaro ir pikio kvapas žmogų ramina, jis užmiršta nerimą, jaudulį ir tik jaučia didelį malonumo jausmą
uosdamas svaiginančiai kvepiančius medaus korius, vašką. Nuo senų laikų žinomas bitininkystės amatas – žvakių liejimas. Su vaško žvake eidavo tuoktis, vaško žvakelės liepsna palydėdavo amžinybėn. Nors žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis, šiuo amatu vertėsi nedaugelis. Ir tai greičiau buvo ne verslas, o pomėgis. Žvakių liejikų buvo mažai, tačiau žvakės visada turėjo paklausą ir vertę. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai sužinos daug naudingos informacijos apie bites ir jų gyvenimą, susipažins su bitininko inventoriumi, taip pat savo rankomis nusilies tikro vaško žvakę. Vaikai turės galimybę prisiliesti prie tikro vaško, stebėti, kaip jis kaitinamas skystėja, kaip užpylus ant dagties sustingsta ir per 45 min. tampa žvake. Moksleiviams bus sudarytos sąlygos veikti savarankiškai (patys galės pilti vašką ant žvakių) ir mokytis iš kitų (visi sėdės ratu, todėl puikiai matys draugus, ką jie daro). Moksleiviai bus skatinami siekti rezultato kaip viena komanda, įveikti sunkumus, ugdyti mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, mokysis kūrybiškumo.
Rodomi įrašai: 321 - 3301 015