Dramos teatras

„SEEN“

Monospektaklis „SEEN“ – apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau, sukurtas pagal tikras trijų merginų istorijas, kurios suplaukia į vieną Ūlos išpažintį už visas pasaulio
Ūlas, visoms pasaulio Ūloms. Nūdienoje, kuomet aplink mus tiek daug sėkmės istorijų, nuostabių, išblizgintų insta gyvenimų, vienądien nuskamba: sveiki, šiandien Jums papasakosiu savo nesėkmės istoriją.“ Ir išties, tai labiau ne spektaklis, o išpažintis perteikiama muzika, judesiu, gyvu vokalu ir nesuvaidintu pasakojimu apie Ūlas, kurios, trokšdamos kitų meilės ir pripažinimo, praranda pagrindinį turtą – save. Praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, kai nespėjęs nubusti, jautiesi blogesnis nei vakar, o baimė ir kaltė lošia pokerį iš to, ar žengsi lemiamą joms palankų žingsnį, ar dar šiek tiek palūkėsi. „Jeigu Tavo didžiąją dalį dienos užima mintis apie maistą, mes turime susitikti. Jeigu Tavo artimo didžiąją dalį dienos užima kalorijų skaičiavimas, mes turime susitikti. Jeigu lėkštėje matai ne maistą, o kalorijas, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi (iš savęs ar kitų), kad esi nepakankama, jeigu nuolat jautiesi per didelė, per liesa, PER – mes turime susitikti. Jeigu nuo pat vaikystės ar paauglystės girdėjai daug liepiamosios nuosakos ir jutai didžiulę kontrolę, jeigu nemeilė sau Tau daugiau nei artima, jeigu po valgio jauti kaltę, jeigu jauti, kad gyveni du gyvenimus: tikrąjį ir tą, kurį matome socialiniuose tinkluose, o tikrasis kelia baimę ir liūdesį, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi, kad neatitinki kažkokių standartų, jeigu kažkas iš tavo artimų nuolat sako: ė, lenta! Banginis, storakaulė, storašiknė kiaulė, vaikščiojantis lavonas, kas tave tokią pagimdė? MES TURIME SUSITIKTI. Ir jeigu jauti gėdą, kai Tau kas nors nuoširdžiai pasako: esi nuostabi! MES TURIME SUSITIKTI! Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio. Siektini rezultatai: Mokiniai, dalyvavę edukaciniame užsiėmime, geriau suvoks praeities paprotinio lino apdirbimo kelio unikalumą; sužinos įvairias lino panaudojimo galimybes senovėje ir dabar; lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę.
Dailė, Kultūros paveldas

Mūsų Vytis

Lietuvos herbas, šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, dar vadinamas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. XIV a. pabaigoje LDK valdovų antspauduose vaizduotas
raito kunigaikščio portretas vėliau tapo kunigaikštystės herbu. Jis kaldintas ant monetų, graviruotas spauduose, pasirodė Vakarų Europos herbynuose. Vytis puošė valdovų antkapius, bažnyčių ir rūmų interjerus bei portalus, gobelenus, indus ir kitus valstybę reprezentuojančius daiktus. Vienu metu raitelis puošė daugelio mūsų kunigaikščių antspaudus. Viduramžiais nemokančioje skaityti visuomenėje antspaudas buvo visagalis valdžios ženklas. Kadangi simbolis dar nebuvo susiformavęs, vaizdo pavidalas dažnai priklausė nuo savininko bei graviruotojo. Nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, riterio rankose laikomas ginklas. Vienuose jis joja kairėn, kituose – dešinėn, žirgas tai stovi, tai šuoliuoja, vienur riteris laiko ietį vertikaliai prieš save, kitur už savęs, dar kitur horizontaliai ar įstrižai. Kiek vėliau pasirodo raitelis su kalaviju ir skydu, ant kurio vaizduojamas kunigaikščio šeimos ženklas: Jogailos – dvigubas kryžius, Skirgailos – liūtas, Vytauto – Gediminaičių stulpai. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su Lietuvos valstybės herbo Vyčio istorija, sužinos, kaip susiformavo pats herbas ir jį įvardijantis terminas. Bus analizuojama herbo kompozicija, spalvų simbolika. Valdovų rūmų muziejaus vertybių ir archeologinėje ekspozicijoje ieškosime senosios Lietuvos ženklų, kurie ir dabar yra svarbūs mūsų valstybės heraldikoje. Praktinėje dalyje kursime vėliavėles su Vyčio ženklu. Mokiniai galės apžiūrėti ir rankose palaikyti kalaviją ir skydą (rekonstrukcijos), kurie vaizduojami ir Lietuvos herbe. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai pasigamins istorinę Lietuvos vėliavėlę ir pakilę į muziejaus apžvalgos bokštelį suskaičiuos, kiek vėliavų matyti Vilniaus panoramoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Advento edukacinė programa "Kalėdų belaukiant"

Programos tikslas - padėti išlaikyti Lietuvoje šimtmečius gyvuojančią Kalėdų laukimo ir šventimo tradiciją, supažindinti su Advento meto reikšme, svarbiausiais šventinio laikotarpio
elementais bei atributais. Užsiėmimus veda vienuolė ir muziejininkas. Programoje padedama pažinti ir suvokti svarbiausias Kalėdų laukimo (Advento) tradicijas, pasakojama Advento vainiko, keturių advento žvakių, kalėdaičio istorija ir prasmė, žaidžiami teminiai žaidimai, dalyviai patys gamina Kūčių stalo simbolius – žvakę ir kalėdaitį, juos išsineša į namus.
Etninė kultūra

Tradicinių lietuvių liaudies instrumentų garsai ir paslaptys

Linksmai ir nuotaikingai praktinėje muzikavimo edukacijoje mokiniams bus pristatomi lietuvių liaudies instrumentai (autentiški skudučiai, ožragiai, dambreliai, basedlė, Labanoro dūda
(dūdmaišis), lumzdeliai, sekminių rageliai, cimbolai, kanklės, molinukai, smuikas, kelminis būgnas, tošiniai ragai), su kuriais vaikai čia pat bus mokomi pagroti. Mokiniams bus parodytos organinės medžiagos, iš kurių gaminami instrumentai (įvairi mediena, natūrali oda, plonosios žarnos, builis, karvės ir ožio ragai, aliejus, nendrės, kelmas, beržo tošis ir kt.). Besimokydami muzikuoti, užsiėmimo dalyviai sužinos įvairiausias muzikos instrumentų gamybos, saugojimo, sakralumo paslaptis, socialinius muzikantų gyvenimo aspektus, muzikavimo džiaugsmus ir vargus. Visus instrumentus mokiniai galės pačiupinėti, pauostyti, išbandyti, pamuzikuoti, nusifotografuoti muzikanto amplua.
Dailė

Dailės terapijos užsiėmimai

Tikslas – per užsiėmimus apie popierių supažindinti vaikus su popieriaus atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, jo senaisiais gamybos būdais, taip pat rūšimis, panaudojimo
galimybėmis ir popieriaus technikomis, perdirbimo svarba. Uždaviniai: supažindinti su popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis; sudaryti sąlygas išbandyti naujas ir retas darbelių iš popieriaus technikas (rankų darbo popierius, papjė mašė, origamio technika, popieriaus siūlai, karpiniai, knyga ir kt.); lavinti gebėjimą valdyti ir kurti popierių; ugdyti darbinius įgūdžius ir sugebėjimus; mokyti(s) naudotis darbo įrankiais; ugdyti mokinių erdvinį mąstymą, vaizduotę, išradingumą, kūrybiškumą; mokyti užbaigti darbą iki galo; ugdyti meninius gebėjimus; ugdyti suvokimą apie popieriaus perdirbimą. Metodai: diskusijos ir debatai, darbas grupėmis (komandomis), „smegenų šturmas“, eksperimentas, interviu, dokumentų (įvairių informacijos šaltinių) analizė, argumentų „už“ ir „prieš“, „ledlaužis“, testai, anketos, rašymas, skaitymas, žaidimai, įtraukianti paskaita, atvejo analizė ir kt. Priemonės: popierius (įvairus), rašymo ir piešimo priemonės, kitos kūrybos priemonės, įrankiai, informaciniai leidiniai, knygos, žinynai ir enciklopedijos, kompiuteris ir interneto ryšys, skaitmeninis fotoaparatas, mediniai pagaliukai filmo, aitvarų kūrybai. Numatoma veikla: 1. Pažintis su medžiu ir jo istorija (išvyka į parką). 2. Pažintis su popieriumi ir jo istorija. 3. Žibintų gamyba (žvakidžių). 4. Papjė mašė technika. 5. Stalo serviravimas su popierinėmis servetėlėmis. 6. Darbeliai ant popieriaus plaušo. 7. Velykiniai karpiniai. 8. Pasaulio popieriaus istorija, pažintis su Japonijos (ryžių) popieriumi. 9. Knygos atsiradimo istorija. 10. Savo knygos sukūrimas. 11. Origamio technika. 12. Knygos skirtuko istorija ir gamyba. 13. Popieriaus antras gyvenimas ir panaudojimas. 14. Kepurės gamyba. 15. Aitvarų gamyba. 16. Vienkartinių nosinaičių, rankšluosčių istorija. 17. Savos gamybos popierius ir darbai iš jo.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Lėlių teatras

Spektaklis "Kaulo bobos apžavai"

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Literatūra

Tremtis Antano Miškinio poezijoje

Kviečiame į autentišką A. ir M. Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą, Juknėnuose, kurioje gimė, subrendo Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo
atstovas, rezistentas Antanas Miškinis. Manome, kad pasirinkus temą „Antano Miškinio tremties poezija“ geresnės vietos jos suvokimui tiesiog nėra. Matysime išlikusius A. Miškinio rankraščius, laiškus, asmeninius daiktus, išgirsime poeto balsą, dukters prisiminimus. Pajusime tėviškės dvasią, kuri įkvėpė ir palaikė poetą. Prisiminsime ir permąstysime valstybės ir žmogaus istoriją rezistenciniu laikotarpiu. Ką tuomet veikė Antanas Miškinis?.. Užsiėmimo dalyviai sužinos apie A. Miškinio dalyvavimą Kauno miesto „Tauro“ apygardos rezistentų veikloje, suėmimą, apie jo laikyseną Kauno ir Vilniaus kalėjimuose, tremties metus Mordovijos mirtininkų barake, Olžeraso, Omsko lageriuose, apie nuolat palaikomą ryšį su gimtaisiais namais, apie slaptą ir ilgą „Psalmių“ kelią pas skaitytoją. Dar kartą prisiminsime A. Miškinio tremties vietas, gyvenimo sąlygas lageriuose, kalbėsimės apie poeto tapsmą mokytoju daugeliui likimo draugų, apie pažadintas jo kūrybines galias, ten rašytas eiles ir prozos knygos „Žaliaduonių gegužė“ skyrius. Edukacinio užsiėmimo dalyviai žemėlapyje žymės A. Miškinio trėmimo vietas bei savo giminės tremčių istoriją. Skaitysime ir analizuosime ant popierinio maišo ranka užrašytus eilėraščius „Rūpintojėlių Lietuva“, „Pasimatymai su motina“, „Vakarė žvaigždė“, „Mintys, lekiančios namo“, „Kampe voratinklis mažytis“, „Išvežimai“. Šios eilės atveria asmenybės dvasios dramą pokario pragare, yra meniškos ir turi išliekamąją vertę.
Kita, Etninė kultūra

Protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“

Edukacinės programos dalyviai susipažįsta su regiono, kuriame Jonas Basanavičius gimė ir augo, etnokultūra. Protų mūšio metu ne tik pasitikrinamos jau turimos žinios, bet ir daug naujo
sužinoma apie Suvalkijos regiono papročius, folklorą, architektūrą...
Rodomi įrašai: 341 - 350998