DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių-segių rišimo edukacija

Dalyviai 5-8 klasių mokiniai arba 9-12 klasių mokiniai. Edukacijos metu trumpai supažindinami su lėlių rišimo istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos ir kuo skiriasi. Edukacijos
metu surišama lėlė-segė seniausiu ir lengviausiu – rišimo būdu: lėlės kūnas ir drabužiai iš audinio skiaučių. Edukacijos metu pačių pasigaminta ypatinga lėlytė-segė bus puiki dovana sau ar suteiks džiaugsmo artimui.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Literatūra, Muzika

Muzikinė-literatūrinė programa

"IŠDAINUOTA, IŠMYLĖTA" Lietuviškos muzikos ir poezijos šimto metų kelionė. Muzikinė-poetinė programa sudaryta taip, kad atspindėtų skirtingus, neretai – ir labai sudėtingus,
100-ą Lietuvos valstybės istorijos metų. Programą sudaro penki epizodai-paveikslai, atspindintys tarpukario, tremties, sovietinės okupacijos, Nepriklausomybės atgavimo ir dabarties laikus. Visi šie periodai reprezentuojami per žymiausių šalies kūrėjų muziką ir poeziją. Pradedant pirmaisiais lietuvių kompozitoriais profesionalais J. Naujaliu, St. Šimkum, toliau pristatant kitų žymių autorių B. Dvariono, A. Bražinsko, G. Kuprevičiaus, išeivės V. Stankus kūrinius, partizanų dainas, istorinių pervartų laikais visuomenei ypatingai svarbius K. Mašanausko, G. Paškevičiaus, kitų muzikų populiariosios muzikos kūriniai. Poetinei pasirodymų daliai atrinkti įtaigiausiai skirtingus šalies šimtmečio istorijos puslapius atspindintys poetų darbai – tai Maironio, J. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio, J. Meko, K. Binkio, J. Degutytės ir kitų poetų eilės. Atlikėjai – Vytautas Rašimas (aktorius), Vismantė Vasaitytė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).
Literatūra

Spektaklis „Varna ir sūris (trys viename arba vienas trijuose...)“

Edukacinės programos - spektaklio “Varna ir sūris (trys viename arba vienas trijuose...)” tikslas – supažindinti su autentiška lietuvių liaudies pasaka ir ją pateikti novatoriškai,
ugdyti vaikų fantaziją, įtraukiant vaikus į kūrybinį procesą, skatinti,netradiciškai pažvelgti į pasaką, plėsti kultūrinį akiratį. Vaikai žiūrės bibliotekininkių naujoviškai sukurtą spektaklį “Varna ir sūris”. Jie bus aktyviai įtraukti į vaidybinį procesą. Po vaidinimo apžiūrės bibliotekos darbuotojų pasiūtas lėles, su kuriomis patys kurs ir vaidins pasaką. Vaikai susipažins su bibliotekos erdvėmis ir kitomis veiklomis, kurios pritrauks mokinius vėl apsilankyti įstaigoje. Šia paslauga siekiame per žaidybinius elementus paskatinti vaikus domėtis pasakomis, įsijausti į jų veikėjų gyvenimus, išmokti kūrybiškai pažvelgti į pačią pasaką. Visa tai moko vaikus kurti, žaisti, dirbti komandoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Dailė, Kita

Jurbarko milžinai emalyje

Pamoka skirta vyresnio amžiaus mokiniams, supinant krašto legendas su juvelyrikoje naudojama emalio technika. Dalyviai susipažįsta su kasinėjimų metu rastais emalės dirbiniais, mokosi
atkartoti šia technika kuriamus gaminius. Praktinio užsiėmimo metu gamins savo pasirinktą rakto pakabuką - milžinus Jurą ar Barkų. Kūrybos procesas supažindins su įdomia technologija, leis pasijausti tikru juvelyru.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus - vienoje grupėje būtų 15 dalyvių. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan., patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs veiksmo žanro vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Veiksmo filmų žanras yra puiki priemonė, skatinanti dalyvius ieškoti kūrybinių būdu papasakoti istoriją per veiksmą.Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas arba dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams, arba/ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei viešai kalbėti. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Dailė, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas Marijampolėje "Miesto gatvių labirintai"

Orientacinio žaidimo metu dalyviams reikia ne tik klaidžioti miesto gatvių labirintais, bet pirmiausia išgvildenti užduotis ir surasti gatvės meno sienose vaizduojamus atsakymus.
Marijampolė vadinama GATVĖS MENO Meka Lietuvoje. Šiuo metu miestą puošia 27 kūriniai, kiekvienais metais kūrinių gausa auga. Tai tarptautinis projektas MALONNY , kuris vyksta jau 7 metus iš eilės. Vienas iš gatvės meno kūrinių R. Bartkaus "Tekantis gyvenimas" yra išrinktas gražiausiu gatvės meno kūriniu visoje Lietuvoje. Orientacinio žaidimo "Miesto gatvių labirintai" tikslas - aktyviai, per pažintį su miesto gatvės menu, ugdyti mokinių sąmoningumą, bei skatinti savarankiškai tyrinėti, pažinti Marijampolės miestą. Žaidimo uždaviniai: ugdyti vaikų pastabumą, gebėti atpažinti kultūros paveldą, aktyviai, savarankiškai tyrinėti, suprasti gatvės meno kūrinius. Dalyviai teisingus atsakymus suras žemėlapyje, lankstinukuose ar internete. Bet suradus teisingo atsakymo vietą, reikia visai komandai nuėjus prie jos įsiamžinti išmaniuoju telefonu. Naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiu, gatvės kūrinių atpažinimas nuotraukose, teksto arba vaizdų paieška informaciniuose miesto stenduose. Siekiama, žaismingo, savarankiško tyrinėjimo dėka dalyviai geriau įsisavins Marijampolės gatvės meno svarbą. Žaidimą laimi, daugiausiai užduočių ir teisingai išsprendusi komanda, atlikusi per trumpiausią laiką. Šis užsiėmimas skirtas įvairioms klasėms, bet užduočių sudėtingumas ir vertinimas skirtingas atsižvelgiant į mokinių amžių. Suskaičiavus rezultatus apdovanosime nugalėtojų komandą, saldžiais prizais apdovanoti bus visi dalyviai.
Rodomi įrašai: 31 - 402 183