Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias"

Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite
su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Ragausite Mažosios Lietuvos desertą - „kafiją“ (cikorijos gėrimą) ir „gliumzinį“ (varškės) pyragą arba unikalią dreverniškių žuvienę. • Iš apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Edukacinė programa vykdoma šiltuoju metų laiku (gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkiškos duonos kepimas

Edukacinis užsiėmimas „Dzūkiškos duonos kepimas“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas namas-muziejus,
kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamina duonos kepalėlius. Parodoma kaip paruošiamas pečius kepimui. Duonos kepalėliai pašaunami į pečių kepti. Kol duona kepa, vaikai supažindinami su grūdinėmis kultūromis, pasakojama kaip paruošiama žemė sėjai, mokoma, demonstruojama kaip sėjami grūdai. Vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys pabando užsidėti pintinę ir sėti taisyklingai grūdus. Kalbamės apie grūdinių kultūrų pjovimą šiais laikais ir prieš 100-tą metų. Aiškinamės skirtumus, privalumus. Žiūrimas vaizdo įrašas kaip pjaunama su pjautuvais. Vaikai mokomi rišti rugių pėdas. Aiškinamės skirtumus kaip grūdinės kultūros yra kuliamos dabar ir kaip anksčiau. Vaikai supažindinami su spragilu, pademonstruojama kaip buvo kuliama su spragilais. Vaikai sužino kokias būdais yra valomi grudai, demonstruojamas grūdų vėtymas. Pasakojama kaip malami grūdai senovinėmis girnomis, rodomas vaizdo įrašas, vėliau vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys mala senovinėmis, akmeninėmis girnomis. Demonstruojama kaip yra užraugiama duona, pristatomas duonos tešlos gamybos procesas. Informacija apie duonos kelią yra pakartojama.
Kultūros paveldas

Lietuva iki Mindaugo

Tikslai ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, norą giliau ir išsamiau pažinti baltų priešistorę ir per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti mokinių kultūrinės aplinkos pažinimo,
lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimo turinys. Edukacinis užsiėmimas vyksta Lietuvos priešistorės ekspozicijoje, kuri išsamiai, nuosekliai unikalių eksponatų pagalba supažindins mokinius su tūkstantmečiais trukusia baltų priešistore. Žmonės apsigyvenę 12 tūkst. m. pr. K. buvo klajokliai medžiotojai, mokėjo įkurti ugnį, žūklauti, rinkti gamtos gėrybes. Su mokiniais tyrinėsime, analizuosime senųjų gyventojų darbo įrankius, namus, jų užsiėmimus, tikėjimus, aiškinsimės kaip jie kito, kaip iš klajoklių būrelių ilgainiui susidarė bendruomenės, gentys. Pasakojimo metu naudojamos medžioklės įrankių rekonstrukcijos. Mokiniai jas gali liesti, tyrinėti. Atskirą dėmesį skirsime mezolito laikotarpio Duonkalnio žynio kapui. Analizuosime kada žmogaus buityje atsirado keramika, kokie buvo pirmieji puodų tipai, jų puošyba. Diskutuosime kodėl perėjimas nuo medžioklės, rankiojimo prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, keramikos atsiradimas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Istorikai jį vadina neolito revoliucija. Mokiniai galės paaiškinti kokių pranašumų įgijo sėslūs žemdirbiai, palyginti su klajokliais medžiotojais. Pirmas mūsų eros tūkstantmetis buvo žymių ūkinių ir socialinių pokyčių laikotarpis. Geležinių įrankių vartojimas, žemdirbystės ir gyvulininkystės augimas, mainų intensyvėjimas lėmė spartesnę gamybinių jėgų raidą. Bendruomenė skaidėsi į atskiras šeimas, atsirado visuomenės sluoksniavimasis, žemės nuosavybė, atsirado turtingų karių, kuriems prigijo kunigaikščių vardas. Jų valdomas teritorijas pradėta vadinti žemėmis. Palaipsniui Lietuvos teritorijoje susiformuoja baltų gentys. Praktinė veikla: atliks individualias užduotis, kurios padės įtvirtinti naujai įgytas žinias, mokiniai galės pasipuošti baltų kostiumu bei papuošalais.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Kinas

Edukaciniai kino seansai

Projekto tikslas yra: ugdyti moksleivių kultūrinį suvokimą, kūrybingumą, skatinti kritinį mąstymą, pasitelkiant kiną, kaip edukacinę meno priemonę. Projekto tikslui pasiekti keliami šie
uždaviniai: 1. Kokybiškų edukacinių filmų atranka 5-12 klasių moksleiviams 2. Filmo teminis, kontekstinis pristatymas prieš peržiūrą 3. Nuomonių diskusija su moksleiviais ir moderatoriumi Numatoma 6 teminių edukacinių filmų pasiūla iš Europos ir pasaulio, atitinkančių 5-12 klasių moksleivių interesus ir paklausą. Skirtingų filmų pasiūla skatina susipažinti su kuo įvairesnėmis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis. Pagrindiniai filmų atrankos kriterijai yra: aukštas filmo meninis lygis, edukacinė paskirtis, moksleivių amžiaus grupės interesų atitikimas, geri kino kritikų vertinimai ar festivalinė patirtis. Projekto moderatorius - kino srities atstovas, kuris moksleiviams pristato pasirinkto filmo temą, papasakoja apie šio filmo kūrimą, nukreipia dėmesį į galimai keliamas problemas ar iššūkius, taip pat pateikia kino kritikų idėjų ir vertinimų, filmo laimėjimus ar vertinimus festivaliuose. Moksleiviams suprantant filmo kontekstą ir turint žinių apie žiūrimą filmą dažniau kyla susidomėjimas ir didėja įsitraukimas į veiklą. Po filmo peržiūros moksleiviai raginami pasidalinti savo įžvalgomis bei nuomonėmis, sutikti arba paneigti išsakytas kritikų mintis. Iš viso numatyta 16 kino seansų, kurių metu laukiama iki 1600 moksleivių. Projekto siekiamas rezultatas yra: kūrybiški, plataus kultūrinio akiračio ir sąmojo, bei kritiškai mąstantys moksleiviai.
Kita

Vaikų darbeliai vaikų nameliuose

Lietuvos Švietimo istorijos muziejaus fonduose saugoma gausi Varnų nuveiktus darbus atspindinti dokumentinė medžiaga, fotografijos, įvairios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės. Kad
Marijos ir Adomo Varnų darbai nenukeliautų užmarštin, o Jų sukaupta patirtis būtų panaudota ugdant laisvą ir kūrybišką jaunąją kartą, muziejuje yra įrengta jiems skirta ekspozicinė erdvė, kurioje vykdomas edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo metodiniu pagrindu pasirinkta M. Montessori mokymo sistema, kuri yra nuostabiai technologiška, apgalvota, tikslinga ir apima ne tik intelektualių, bet ir dvasinių sugebėjimų vystymą. Pagrindinis šio edukacinio užsiėmimo tikslas – kūrybingos ir laisvos asmenybės ugdymas. Įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas bei mąstyti už dėžės ribų. Todėl šis edukacinis užsiėmimas yra parengtas taip, kad kiekviena užduotis motyvuotų kūrybišką vaikų elgesį ir skatintų savarankišką mąstymą. Kuriant šį užsiėmimą buvo remtasi humanistinės pedagogikos idėjomis. Specialiai šiam edukaciniam užsiėmimui pagamintos muziejaus rinkiniuose saugomų XX a. pr. Adomo ir Marijos Varnų naudotų Montessori mokymo priemonių kopijos. Taip populiariai mokiniai supažindinami su istoriniu Lietuvos paveldu – mokymo priemonėmis. Edukacinis užsiėmimas vyksta specialiai vaikų darbui paruoštoje mokymo erdvėje. Vaikai dirba individualiai, jų neriboja laikas ir nesikiša suaugusieji. Edukacijos metu vaikai gauna nuo 7 iki 10 kūrybinių užduočių, kurios siejasi su mokykloje mokomais dalykais: matematika, geometrija, lietuvių kalba, geografija, piešimu, muzika, skaitymu, rašyba. Visos priemonės yra tikslingai parinktos ir paruoštos kūrybiniam procesui skatinti. Edukatoriai vaikus supažindina su užduotimi, tačiau paliekama visiška veiksmų laisvė užduočiai atlikti. Visos užduotys tradicinius dalykus pateikia netradiciniais būdais.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Kita

Aplink pasaulį per 90 min. Kaune

Pietų Amerikoje gyvena daug gražių ir įdomių beždžionių, Afrikoje – surikatos, Madagaskaro saloje įsikūrę lemūrai, Šiaurės Amerikos stepėse urvus rausia juodauodegiai preriniai
šuniukai, Australijoje skraido daugiaspalvė loriketa... Kaip norisi visus pamatyti gyvai, bet reiktų taip toli ir ilgai keliauti jų ieškant! Išeitis – apsilankyti zoologijos sode ZOOPARK Kaune ir iš arti pamatyti daug įvairių gyvūnų, pabūvoti džiunglėse, dykumoje ir susipažinti su tolimų kraštų kultūra!
Kultūros paveldas

Be gimtosios kalbos neišgyvensi nė dienos

Edukacinė programa siūlo galimybę pažinti Dzūkijos regiono knygnešystės ypatumus, knygų gabenimo ir platinimo paslaptis, slaptųjų mokyklų veiklą, garsiausius vietos knygnešius,
apžvelgti spaudos draudimo laikotarpiu leistus spaudinius. Patirti, kaip savo darbą atlikdavo knygnešiai, su kokiais pavojais jie susidurdavo, galėsite žaisdami žaidimą „Nugabenk knygą“. Tik pasisaugokite maskolių!
Rodomi įrašai: 31 - 401 518