DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus - vienoje grupėje būtų 15 dalyvių. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan., patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs veiksmo žanro vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Veiksmo filmų žanras yra puiki priemonė, skatinanti dalyvius ieškoti kūrybinių būdu papasakoti istoriją per veiksmą.Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas arba dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams, arba/ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei viešai kalbėti. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Performatyvaus meno laboratorija

Performatyvaus meno laboratorija – yra įtraukus užsiėmimas 9-12 klasių moksleiviams. Tikslas yra praktiškai patirti kas yra perfomatyvaus meno projektas. Moksleiviai sudaro kūrybinę
komandą, pasiskirsto vaidmenimis, projektą sukuria ir įgyvendina/atlieka. Pasirodymas dokumentuojamas, aptariamas, numatomi tolimesni kūrybinės/eksperimentinės veiklos žingsiai.
Etninė kultūra

Pelkių augalai

Augalai nuolat supa mus, juos praeiname pasivaikščiodami gamtoje. Šioje edukacijoje supažindinama su augalais, augančiais pelkėse, jų ypatumais, vaistinėmis savybėmis apžiūrint augalų
herbariumus, jų dalis, lyginant su nuotraukomis, prisimenant matytus augalus. Aptariami pelkės ypatumai ir jos nauda bei tykantys pavojai. Tai daroma susiskirsčius į grupes. Taip skatinama atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, jos įvairovę. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai pasijus kūrėjais ir iš paprastų kankorėžių sukurs savo rankomis paveikslėlį. Visi pagaminti darbai pasiliks mokiniams.
Kultūros paveldas, Kita

Pas Prienų popierinės skudurininkę...

Pro Prienų popierinę praskriejo puiki paskala - popierinės pūdymuose pūdo, popierių presuoja, popierių pakuoja, popierių pjausto, praskrendančius pašto paukščius privilioja... put, put,
put... p... Prienų popierinėje porinu aš - Prienų popierinės skudurininkė. Mano darbas rinkti skudurus, juos plėšyti, pūdyti, ir laukti jūsų - visų - nuo mažiausio iki didžiausio. Susirinkę kartu, susipažinsime su Prienų popierine - viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje. Nors senųjų popieriaus gaminimo įrenginių nebėra - tradiciją gaivinsime mes patys: plėšysime skudurus, gaminsime popieriaus masę, pilsime, lyginsime, pjaustysime ir sukursime savo rankų darbo popierių. O tiems kas netiki, pasakysiu - popierių dar ir valgysim! Iki pasimatymo Prienų popierinėje! Prienų popierinės skudurininkė (ir mano pagalbininkė skudurinė Onutė)
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Jurbarko krašto kulinarinis paveldas

Pasijausk tautos dalimi! Jurbarko kraštas– tai regionas, kuriame susiduria kelios etnografinės istorinės ribos: Suvalkija, Žemaitija, Aukštaitija, Mažoji Lietuva. Edukacijos metu
tikslinė mokinių grupė susipažins su etninės kultūros sąvoka, su tuo, jog etninė kultūra – tai visa tai, kas mus supa: tradiciniai amatai, liaudies dainos, kulinarinis paveldas. Kad etnine kultūra laikomos tradicinės šventės tokios kaip Kūčios, Kalėdos, Užgavėnės ir pan. Maistas – universali kalba, kuri padeda įveikti skirtumus ir suvokti bei perimti ankstesnių kartų patirtį, kaip bendravimo pavyzdį gyvenant šiandienos erdvėje. Etninė kultūra dinamiška, ji laikui bėgant kinta, prisitaikydama prie laikmečio aktualijų ir normų. Edukacijos metu moksleiviai susipažins su kaimyninio regiono ir Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, su miesto ir kaimo šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Sužinos apie mūsų regione tautiniu paveldu tapusį žiobrių kepimą ant laužo. Didžiausias dėmesys šįkart bus skiriamas regiono patiekalui – kaimiškiems sausainiams, jų išskirtinumui, jų dydžiui, tešlos storiui. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis stebės, mokysis, kaip formuojami mėsmalės pagalba, išbandomi kartu naujai sugalvoti tešlos formavimo būdai. Reflektuojama.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Lietuviškos Kūčios" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas video siužetu „Advento darbai“. Akcentuojamos Advento pramogos, vakarojimo, pasakojimo tradicija. Sekama sakmė. Pristatomos Kūčių dienos
tradicijos: ritualinis apeiginis apsivalymas, namų, kiemų tvarkymasis, prausimasis. Didesnis dėmesys skiriamas Kūčių stalo paruošimui, valgių simbolikai, eglutės puošimo tradicijai, mirusių protėvių pagerbimui. Demonstruojamas video siužetas „Lietuviškos Kūčios“. Aptariami likimą lemiantys tikėjimai ir burtai, mokiniai skatinami Kūčių naktį juos prisiminti.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacija ,,Aš – oratorius“.

Mokiniams kone kasdien tenka kalbėti, atsakinėti girdint klasės draugams, mokytojams. Tiesa, ne kiekvienam tai kelia malonumą. Kodėl vienas mokinys, nors ir nelabai gerai išmoko pamoką,
bet visai drąsiai išrėžia, ko išmoko, kam nepritaria, o štai kitas, nors viską puikiai išmoko, bet atsistojęs suakmenėjo ir negalėjo ištarti nė žodžio. Ar žinote, kad dauguma žmonių labiau nei mirties bijo kalbėti viešai? Kaip įveikti ar bent susidraugauti su šia baime ir gebėti sužavėti visus savo kalba? Edukacijos metu mokiniai išbandys įvairius pratimus: liežuvio mankštą, kvėpavimo treniruotę, greitakalbes, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek kvailokai ir juokingai, tačiau yra naudingos, reikalingos, tam kad liežuvis ir visi kiti kalbos padargai nudirbtų savo darbą tinkamai. Ne veltui senovės lietuviai turėjo sugalvoję tiek daug greitakalbių ir kitokių smulkiosios tautosakos žanrų. Išmokime pritaikyti šį žodinį palikimą ir šiais laikais. Edukacijos praktinėje dalyje mokiniai užsiims kūrybiniu rašymu ir kurs savo originalų vaizdo prisistatymą. Grupė diskutuos, dalinsis pastebėjimais, mintimis, mokysis etiškai, kritiškai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Kultūros paveldas

Tapk Kęstučio apygardos partizanu

Edukacinėje programoje pasakojama apie partizaninį laikotarpį Lietuvoje ir Tauragės krašte. Norint tapti Kęstučio apygardos partizanu teks: savo vardą pakeisti slapyvardžiu, savo
aprangą paženklinti skiriamuoju ženklu, savo atsidavimą Lietuvai patvirtinti priesaika. Skirta tautiniam, pilietiniam ugdymui ir istorijos – Tauragės krašto rezistencinių kovų pažinimui. Edukacijos dalyviai gali ne tik įsijausti ir pajusti to meto kovotojų dvasią, bet ir pamatyti įrengtą partizanų bunkerį-slėptuvę, per patyrimą pažinti partizanų buitį ir veiklą.
Dramos teatras, Cirkas

Klounados spektaklis "Kaip klounas laimės ieškojo"

Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Ir kiekvienas to siekia. Tad ką daryti, kad taptum laimingas? Gal užtenka būti savimi? O gal reikia būti į kažką panašiam? Gal užtenka, kad mama
nupirktų telefoną? O gal kad "nupirktų" broliuką? Šis klounados spektaklis į šiuos klausimus neatsakys. Neduos atsakymų, o tik kels dar daugiau klausimų, kas privers pačius mąstyti apie savo asmeninę laimę, suvokiant save ir vertinant kasdieniniame kontekste. Šią temą padeda atskleisti klounados išraiškos priemonės: žongliravimas, pantomima, klouniški triukai ir fokusai, veiksmas, dinamika ir, žinoma, aktyvus žiūrovų įsitraukimas į veiksmą nuo pat spektaklio pradžios iki pat jo pabaigos. Spektakliui turime visą reikalingą garso bei apšvietimo įrangą. Taip pat yra galimybė spektaklį rodyti lauke.
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės (Išvažiuojamoji)

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Rodomi įrašai: 31 - 403 321