Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Legenda ir tikrovė

Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pirmą kartą jis užrašytas apytikriai XVI a. III dešimtmetyje Lietuvos metraščiuose. Legendoje
užšifruota daug svarbios informacijos apie miesto istoriją. Vilniaus įkūrimo data įprasta laikyti jo pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos sostinė pirmą kartą paminėta 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriais jis kreipiasi į Vakarų Europos kraštų pirklius ir amatininkus, ragindamas vykti į Vilnių. Ši aplinkybė rodo, kad Vilnius jau XIV a. pradžioje buvo reikšminga gyvenvietė. Tačiau 1332 m. yra daugiau simbolinė miesto įkūrimo data, nes archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog gana stambių gyvenviečių Neries ir Vilnelės santakoje būta ir anksčiau, o Žemutinės pilies mūrai datuojami XIII a. Gediminas neįkūrė Vilniaus, tačiau veikiausiai būtent jis pavertė Vilnių Lietuvos valdovo rezidencija ir valstybės sostine. Todėl Vilniaus, kaip miesto bei sostinės, istorijos pradžios siejimas su Gedimino valdymo laikais yra visiškai pagrįstas. Edukacinio užsiėmimo tikslas – autentiškoje aplinkoje, įtraukiant į aktyviais veiklas, supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai prisimins Vilniaus miesto įkūrimo legendą, remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, kas Geležinio vilko legendoje tikra, o kas išgalvota. Teorinio ir praktinio darbo metu ieškosime atsakymo, kokį vaidmenį suvaidino Geležinio vilko pasirodymas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne ir kodėl ši legenda itin išpopuliarėjo XVI a. Edukacinis užsiėmimas skirtas 1–4 klasių mokiniams, parengtas orientuojantis į Pradinio ugdymo programos pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas. Užsiėmimo veiklos ir metodai koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui. Koreguojama ir trukmė: 1–2 klasių mokiniams užsiėmimas trumpesnis (60 min.), 3–4 klasių mokiniai veiklas vykdo 90 min.
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 1–4 klasių mokiniams. Ši edukacija yra tęstinė, todėl pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes
klases. Kuo kalbėjimas scenoje skiriasi nuo kasdienio kalbėjimo? Kaip aktoriai lavina artikuliaciją, kvėpavimą, išmoksta valdyti intonaciją? Kas yra balso jėga? Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Minkysim, puodynėlę lipdysim“

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su liaudies keramikos tradicija ir puodynių lipdybos pagrindais. Uždaviniai: Supažindinti su puodininkystės amatu ir tradicijomis; aptarti senųjų puodų
rūšių įvairovę ir jų paskirtį; suteikti praktinius lipdybos ir dekoravimo pagrindus. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje tyrinėjame vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, atkreipiame dėmesį į indo formas ir sužinome pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikeliame laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėjame muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažįstame su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Dalyviai analizuoja indų paskirtį, lipdybos būdą, dekorą. Praktinėje užsiėmimo dalyje kiekvienas dalyvis iš molio lipdo ir dekoruoja puodynėlę tūkstantmečius gyvuojančiu lipdymo būdu. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Kinas

Kino edukacijos renginys „Mokausi iš kino“

Teikiamos kultūros paslaugos tikslas – pasitelkiant kiną kaip priemonę, ugdyti jaunimo meninius gebėjimus, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir bendrąsias kompetencijas. Taip pat siekiama
skatinti bendrojo lavinimo mokyklų bei kultūros ir meno lyderių (kino profesionalų) bendradarbiavimą, atveriant mokiniams galimybę pažinti kino meną. Tikslui pasiekti įgyvendinti šie uždaviniai: * parengta kokybiška kino filmų programa pradinukams; * paruošta patraukli ir aktuali metodinė filmų aptarimo medžiaga pedagogams; * užtikrinta tinkama paslaugos komunikacija įvairiomis medijomis (paruoštas programos leidinys, komunikuojama socialiniais tinkais, naujienlaiškiais, internetinėje svetainėje www.mokausiiskino.lt). Pagrindinės veiklos – reguliarios filmų peržiūras mokyklinio amžiaus jaunimui, lydinti metodinė medžiaga ir profesionalių moderatorių diskusijos su mokiniais. Filmų programą pradinėms klasėms sudaro daugiau nei 20 nuolat atnaujinamų filmų. Juose nagrinėjamos vaikams aktualios ir įdomios temos, mokiniai turi galimybę susipažinti su įvairiomis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis, mokytis jas suprasti ir vertinti. Ugdomas gebėjimas atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas. Filmai programai atrenkami stebint rimčiausių Europos ir pasaulio kino vaikams ir jaunimui festivalių programas (perkamos filmų platinimo teisės), aktyviai bendradarbiaujama su vietos platintojais ir festivaliais, tyrinėjami lietuviški kino archyvai ir dirbama su šiuolaikiniais lietuvių kino autoriais vaikams. Pagrindiniai atrankos į programą kriterijai – pasakojamos istorijos universalumas, aukštas meninis lygis, patrauklus pateikimas, edukaciniai elementai. Siekiant, kad programa būtų įvairiapusiška, daugumos filmų teises Lietuvoje įsigyja „Skalvijos“ kino centras.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai lietuvių amatai šiandien“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais bei jų interpretacijomis šiuolaikiniame mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su tradiciniais
amatais, jų rūšimis; (2) pristatyti amatininkus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas, atgaivinančius užmirštas technikas bei technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams; (3) supažindinti mokinius su šiuolaikinių menininkų darbais, besiremiančiais liaudies meno tradicija. Priemonės: lino audinys, teptukai, tekstilės dažai, mokomasis filmas, kompiuteris, multimedija. Metodai: interviu, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas – viktorina. Veiklos. Mokiniai supažindinami su senaisiais amatais: staliaus, kubiliaus, račiaus, klumpdirbio, rimoriaus, puodžiaus, audėjo, kalvio ir kt. Amatų pristatymas iliustruojamas sakmėmis, patarlėmis, mįslėmis. Demonstruojami muziejaus eksponatai: amatininkų dirbiniai ir naudoti darbo įrankiai. Supažindinama su vietos amatininkų dirbiniais, etniniais motyvais kuriančių menininkų darbais. Akcentuojama, kad XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje daliai bežemių ir mažažemių valstiečių amatas buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių; aiškinamasi, kur buvo išmokstama amato. Mokiniams pristatoma liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiai; suteikiama informacijos apie spalvinius liaudies meno kūrinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais mokiniai tapo ant lininio audinio. Demonstruojamas mokomasis filmas apie lietuvių tradicinius dailiuosius amatus. Rezultatai: mokiniai susipažins su įvairiomis senųjų amatų rūšimis, vietos amatininkų darbais, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją.
Dailė, Literatūra

„Skaitau ir kuriu!“

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje bus organizuojamos Bendrojo ugdymo programas papildančios neformalaus švietimo veiklos, integruojamos į
pradinių klasių lietuvių kalbos programą. Literatūrinės dirbtuvėlės skirtos ne tik kūrybingai integruoti IV klasės mokinių literatūros kūrinius, bet ir pasiekti, kad biblioteka vaikams taptų kūrybinių atradimų namais. Literatūros edukacijų „Skaitau ir kuriu!“ tikslas – lavinant literatūrinius įgūdžius, suteikti vaikams galimybę dalyvauti šiuolaikiškose, įkvepiančiose veiklose, patirti sėkmę, kūrybos bei skaitymo džiaugsmą, motyvuoti vaikus būti kūrybiškus. Pasitelkiant modernias meninės raiškos priemones, vaikai turės galimybę giliau išnagrinėti tekstą, jį suvokti, plėsti literatūros kūrinių pažinimą juos interpretuojant kūrybiškai ir drauge ugdant mokinių mąstymą vaizdais, skatinant norą domėtis literatūra. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje bus organizuojama veikla, kuri skatins kūrybiškumą, kritinį mąstymą lavinanti veikla kels iššūkį kasdienybės monotonijai, suvienodėjimui, mąstymo klišėms, paįvairins gyvenimą kūrybos procese patiriamu nuotykiu, biblioteką pavers erdve, kur galima smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį, bendrauti. Veikla literatūrinėse dirbtuvėlėse bus orientuota ne į rezultatą, o į malonumą kurti, skatins motyvaciją būti kūrybiškiems visose gyvenimo situacijose. Tai tinka vaikams, kurie mano esantys nekūrybiški, „nemokantys piešti“ ir pan., nes procesinė kūryba yra be taisyklių, todėl išlaisvina, padrąsina ir prijaukina norą kurti. Dirbtuvių dalyviams meno pagalba bus atskleistas kūrybingumo ugdymo poreikis kaip kiekvienos dvasinės ir intelektualios elitinės asmenybės savastis. Projekto veiklos. „Skaitau ir kuriu!“ dalyviai per linksmus, edukacinius eksperimentus, kūrybines dirbtuves vizualizuos „įsivaizduojamus pasaulius“, stengsis ne tiek iliustruoti rašytinį žodį, kiek kūrybos pagalba perteikti literatūros kūrinį.
Muzika, Etninė kultūra

„Muzika Tavyje“ – praktinis muzikos užsiėmimas

Kaip ir kodėl atsirado muzika? Kokie buvo pirmieji muzikos garsai ir instrumentai? Kodėl muzika supa žmones nuo neatmenamų laikų? Kas yra ritmas? Kodėl mes šokame? Kodėl muzika kartais
gali pasakyti daugiau nei žodžiai? Į šiuos klausimus atsakymus surasti padės žinomas džiazo muzikantas ir pedagogas Remigijus Rančys. Užsiėmimo metu mokiniai atliks keletą praktinių muzikinių žaidimų, kurie lavina motoriką, koordinaciją, ritmo pojūtį bei kuria geresnį grupės tarpusavio ryšį. Vaikai susipažins su netradiciniais muzikos metrais ir ritmais. Užsiėmimuose atliekami pratimai yra sukurti remiantis Afrikos bei Pietų Amerikos genčių muzikinėmis tradicijomis bei ritualais. Tai muzikos pamoka, kuri pažadins ne tik kūną, bet ir sielą. Remigijus Rančys – džiazo kūrėjas, multiinstrumentalistas, valdantis saksofonus, klavišinius ir fleitą, komponuojantis ir aranžuojantis. Universalaus muziko stilistinės simpatijos remiasi džiazo tradicija, tačiau greta džiazo klasikos jį domina ir world muzika. Aktyviai koncertuojantis bei kuriantis Remigijus Rančys yra ne vieno žinomo projekto iniciatorius ir dalyvis. Taip pat muzikantas užsiima pedagogine veikla – veda edukacinius, praktinius muzikos bei komandinio ryšio užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.
Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Puodų lipdymas senoviniais būdais“

Edukacinis užsiėmimas „Puodų lipdymas senoviniais būdais“ ŠAM Edukacijų centro specialiai įrengtoje erdvėje – „Amatų mokykloje“ – vyksta nuo 1999 m. Metams bėgant jo populiarumas
neblėsta. Kasmet pravedama apie 40 užsiėmimų. Edukacinio užsiėmimo metu keramikos raidą atspindinčioje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Siekiama, kad mokiniai susipažintų su muziejumi ir jo vertybėmis, plečiamos pažinimo ribos netradicinėje aplinkoje, skatinama domėtis savo krašto tautos praeitimi, senąja kultūra, siekiama, kad mokiniai gilintųsi į senovės žmonių buitį ir keramikos vaidmenį jų gyvenime. Praktinės veikos metu mokiniai lipdo proistorės keramikos puodus, ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus.
Dizainas

3D dizainas Klaipėdoje

Kūrybinio užsiėmimo metu vaikai susipažins su 3D technologija ir darbų pavyzdžiais. Savo idėją maketuos 3D dizaino programa ir galutinį rezultatą atspausdins 3D spausdintuvu. Kiekvienas
paslaugos dalyvis turės galutinį realų produktą – 3D spausdinį, kaip savo idėjos ir darbo atspindį.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Rodomi įrašai: 30 - 40356
Rodyti puslapyje: