Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kita

„Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas"

Genealogija – pati seniausia iš pagalbinių istorijos disciplinų. Susidomėjimas savo protėvių ir savo šeimos istorija atsirado kartu su žmogumi. Šeima (giminė) buvo pagrindinis
visuomeninio gyvenimo veiksnys, ir kiekvienas jos narys, galėdavo naudotis tos giminės teisėmis, valdžia, tradicijomis, kartais net turtais. Šiais laikais visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad pamažu vėl atsigręžiama į savo šaknis. Tai tarsi reakcija į vartotojiško pasaulio bedvasiškumą ir kosmopolitizmą, noras apsibrėžti ir pažinti jame save. Genealogijos specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojų tarpe didėja tarpusavio atskirties tendencija, daugelis giminaičių nepalaiko ar nutraukia ryšius su artimaisiais, todėl giminės medžių informatyvumas menksta. Edukacinio užsiėmimo „Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas“ metu bus supažindinta su genealogijos atsiradimo istorija, jos svarba ir įtaka visuomenės, ekonomikos, valstybės aparato istorijai, susidomėjimo savo protėvių ir šeimos istorijos raida. Bus pristatyti genealogijos medžio sudarymo metodai ir formos anksčiau ir dabar. Diskusijų metu bus aptarti ietuvos istorinių asmenybių giminės ištakos ir jų svarba mūsų šalies, visuomenės istorijai, tokiu būdu bus siekiama didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą. Praktinių užduočių metu kiekvienas dalyvis turės galimybę sumodeliuoti savo šeimos genealoginį medį, kurį vėliau galės papildyti bendraudamas su savo šeima ir artimaisiais. Šio užsiėmimu siekiama paskatinti jauno žmogaus tapatumo formavimąsi sudominant savo ištakomis ir padėti pagrindai giminės medžio kūrimui užsiėmimo metu. Tęstinis rezultatas – pradėjus kurti giminės genealoginė medį, jaunuoliai bus paskatinti daugiau bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, nes kils vis naujų ir naujų klausimų apie savo protėvių gyvenimą, kas jie buvo, kur gyveno ir pan. Tai stiprins artimųjų santykius, didės jaunuolių smalsumas, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją, kritiškai vertinti tam tikrus istorinius faktus ir pan.
Šokis

Šokio spektaklis „Pamirštos princesės“ vaikams nuo 7 m. ir kūrybinės dirbtuvės

Tikslas – supažindinti vaikus su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos menu, skatinti individualumą, savęs pažinimą ir atkreipti dėmesį į patyčių žalą, suprasti priežastis. Uždaviniai:
parodyti šiuolaikinio šokio spektaklį, pravesti edukacinį užsiėmimą po spektaklio, kuriame vaikai skatinami interpretuoti, analizuoti spektaklį, užduoti klausimus, atlikti kūrybines – judesio užduotis ir taip asmeniškai susipažinti su šokiu. Priemonės, metodai ir planuojama veikla: šokio spektaklis, judesio, šokio ir kūrybinės užduotys, moderuojama diskusija – spektaklio aptarimas. Siektini rezultatai: vaikai susipažįsta su šiuolaikinio šokio raiška ir scenos meno principais, geba atskirti šiuolaikinį šokį nuo kitų šokio stilių, suprasti spektaklio temą, paprastai papasakoti siužetą, nupasakoti veikėjų charakterius, interpretuoti elgesio priežastis, gebėti išsakyti argumentuotą nuomonę. Spektaklio aprašymas 7–12 m. amžiaus vaikams skirtame spektaklyje ieškoma būdų, kaip kiekvienam vaikui atrasti savo išskirtinius bruožus, juos mylėti, puoselėti bei kurti vertingus ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis. Perkeldamos realias gyvenimiškas situacijas į princesių pasaulį, šokėjos pasakoja apie kiekvienoje iš mūsų glūdinčią vienintelę ir nepakartojamą asmenybę. Spektaklyje gilinamasi į aktualias vaikų tarpusavio santykių, asmenybės brendimo, patyčių temas, tad „Pamirštos princesės“ sudomins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, pedagogus. Po spektaklio vyks kūrybinės dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai kartu su spektaklio veikėjais aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, improvizaciją, dirbs grupėse ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Etninė kultūra

„Seni daiktai prabyla“

Edukacinis užsiėmimas vedamas Kėdainių krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijų salėje ir edukacinėje klasėje. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos
daiktais, kurie buvo naudojami Vidurio Lietuvoje. Edukacinėje klasėje vaikai mokosi surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), bando su jais dirbti. Susipažįsta su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniais batukais, bando vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvauja. Mokiniai turi galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir išmokti jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojami kiekvienam.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Žiūrovai dalyvauja spektaklio ,,Kiaus, miaus ir tetulė" peržiūroje. Po spektaklio , edukacinės priemonės metu, jiems atskleidžiamos lėlių teatro paslaptys! Spektaklis „Kiaus, Miaus
ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, sukurtas pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Spektaklyje nagrinėjamos draugystės, vienišumo, baimės temos, kurios pateikiamos subtilaus humoro ir švelnaus liūdesio atmosferoje. Taip stiprinamos ir skatinamos mokinių meninės, kultūrinės kompetencijos suvienijančios bendram estetinio išgyvenimo jausmui.
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus - vienoje grupėje būtų 15 dalyvių. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan., patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs veiksmo žanro vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Veiksmo filmų žanras yra puiki priemonė, skatinanti dalyvius ieškoti kūrybinių būdu papasakoti istoriją per veiksmą.Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas arba dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams, arba/ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei viešai kalbėti. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Dailė, Etninė kultūra

,,Auksinis šiaudas"

Skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Supažindinti mokinius su šiaudinių dirbinių gamyba tradicinėje
ir šiuolaikinėje kultūroje; suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, adatos, indeliai karpymui, žirklės. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Šiaulių krašto tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą. Savo gaminius dalyviai išsineša.
Rodomi įrašai: 31 - 401 810