Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Fotografija

Kūrybinės dirbtuvės: meninė fotografija

Kaip fotografija papasakoti istoriją? Ar visos fotografijos rodo tiesą? Kodėl ir kam kasdieniški dalykai yra įdomūs? Kaip atrasti kūrybiškumą ten, kur gyvenu? Kaip vertinti savo
fotografijas? Kaip galėčiau tobulėti? Man patinka fotografuoti. Kas toliau? Šiuos ir kitus jums rūpimus klausimus galėsime aptarti intensyvių kūrybinių dirbtuvių metu. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, poreikius bei galimybes siūlomi du dirbtuvių variantai: 1. Fotografijos dirbtuvės: Portretas Skirta 6 - 12 klasių moksleiviams. Trukmė – 3val. Užsiėmimo eiga: - Susipažinimas, apšilimas; - Teorinė dalis 1: susipažįstame su ryškiausiais Lietuvos bei pasaulio portretinės fotografijos pavyzdžiais; - Teorinė dalis 2: Fotografijos pradžiamokslis: šviesa, kompozicija, matymo būdai (angl. “ways of seeing”); - Praktinė kūrybinė užduotis nr 1. Fotografuojame portretą. Darbas poromis. (gali vykti lauke arba viduje, pagal galimybes); - Praktinė kūrybinė užduotis nr 2. Fotografuojame meninį portretą. Darbas poromis. (gali vykti lauke arba viduje, pagal galimybes); - Nuotraukų peržiūra ir atranka, antrinktų nuotraukų redagavimas kompiuteriu, diskusija grupėje; - Dalinamės savo sukurtomis nuotraukomis! 2. Fotografijos dirbtuvės: meninė fotografija Skirta 9 - 12 klasių moksleiviams. Trukmė – 3val. Užsiėmimo eiga: - Susipažinimas, apšilimas; - Teorinė dalis: susipažįstame su ryškiausiais Lietuvos bei pasaulio meninės fotografijos pavyzdžiais; - Praktinio užsiėmimo - fotopasivaikščiojimo maršruto sudarymas grupėje; Kurioje vietoje vyks fotografavimas pasirenka moksleiviai! - Praktinė kūrybinė užduotis nr 1. Fotografuojame detales. (vyksta lauke); - Praktinė užduotis nr 2. Pasakojimas fotografija. (vyksta lauke); - Nuotraukų peržiūra ir atranka, antrinktų nuotraukų redagavimas kompiuteriu, diskusija grupėje; 9-12 klasių moksleiviai, atsinešę savo fotografijų, dirbtuvių pabaigoje gali būti konsultuojami asmeninio kūrybinio bei profesionio tobulėjimo klausimais.
Literatūra, Kita

„Vaikas ir knyga“

Tikslas – pasitelkiant tradicines ir novatoriškas priemones formuoti vaikų skaitymo įgūdžius, skatinti juos domėtis literatūra, supažindinti su skirtingais informacijos perteikimo ir
perėmimo būdais, suteikiančiais galimybę netradiciškai pažvelgti į knygų pasaulį. Uždaviniai: (1) suteikti vaikams žinių apie rašto, knygos istoriją, supažindinti su įdomiausiais faktais; (2) supažindinti vaikus su biblioteka, jos struktūra, fondo išdėstymu, teikiamomis paslaugomis bei įvairiomis knygų formomis ir jų atsiradimo bibliotekoje keliu; (3) informuoti vaikus apie knygos sandarą, pagrindinius leidybos principus, kultūringą skaitymą ir higieną; (4) motyvuoti vaikus parodant, kad knyga gali puikiausiai draugauti su informacinėmis technologijomis ir būti įdomiu laisvalaikio užsiėmimu. Metodai: žaidimai, diskusijos-pokalbiai, pasakojimai, darbas grupėse, viktorina. Edukacinių užsiėmimų „Vaikas ir knyga“ metu vaikai susipažins ir galės palyginti, koks buvo raštas tik jam atsiradus ir koks yra dabar. Sužinos intriguojančių faktų apie knygas, pamatys, kaip keitėsi knygų forma ir gamybos technologijos, galės patys susikurti mini knygutes. Kad geriau įsimintų išgirstą informaciją, vaikai dalyvaus viktorinoje „Aštriausias protas“. Diskusijos-pokalbio metu vaikai dalinsis savo patirtimi ir papildys žinias apie skaitymo taisykles bei skaitymo higienos ypatumus. Užsiėmimo pabaigoje bus užduodama 10 „blic“ klausimų, į juos teisingai atsakiusių lauks staigmenos. Siektinas rezultatas: sudalyvavę šioje edukacinėje programoje, vaikai susipažins su rašto ir knygos raidos istorija, pagrindiniais knygos leidybos ir kūrimo principais, išgirs intriguojančių „rekordinių“ faktų apie knygas; žinos pagrindines bibliotekų atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas. Turintieji savo išmaniuosius įrenginius galės juos pritaikyti skaitydami papildytos realybės knygas, taip tiesiogiai patirdami, kad skaitymas gali būti ne tik naudingas, bet ir įdomus laisvalaikio praleidimo būdas.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Partizanų ginklai“

Laisvė ir Nepriklausomybė – žodžiai, įaugę į kraują kiekvienam lietuviui ir labai brangiai kainavę. Laisvės kovose būta daug žmonių, nepabūgusių į rankas paimti ginklą, stoti į kovą net
ir prieš stipresnį priešą bei paaukoti savo gyvybę. Kokios idėjos vedė į priekį pokario partizanus? Kokius ir iš kur gautus ginklus rezistentai atsuko prieš Lietuvą okupavusius pavergėjus? Bent akimirkai tapkite partizanais, išmokite ištarti tikrų laisvės kovotojų priesaiką bei atskirti įvairiems šaunamiesiems ginklams būdingus garsus, užtaisyti garsųjį ,,šmaiserį“ ar išbandyti partizanų dažnai naudotų kulkosvaidžių svorį.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas

Kamišibai kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojamas vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“. Įsimintiniausi sekamos istorijos momentai
vaizduojami iliustracijose, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatinant aktyvų istorijos klausymą. Mokymosi, edukacijos tikslais yra leidžiamos spausdintos istorijos. Jos yra naudojamos mokyklose, bibliotekose, nes palengvina susipažinimą su kultūra, istorija, kalba. Kamišibai tinkamas ir rekomenduojamas mokant(is) užsienio kalbų. Gyvai, žaismingai sekama istorija, papildyta teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, yra puikus mokymo(si) būdas. Radviliškio viešosios bibliotekos projektas susidės iš 3 dalių: 1. Bibliotekos darbuotojų sekama pasaka Kamišibai būdu. 2. Kūrybinės dirbtuvės su bibliotekos darbuotojomis ir IT mokytojomis. Kūrybinėse dirbtuvėse, išklausę pasakas, vaikai jas pieš, kurs, improvizuos. Siekdami „popieriaus teatrui“ suteikti šiuolaikiškumo, pasakų herojus perkelsime į elektroninę erdvę. Dirbdami su IT mokytoja vaikai kurs kompiuterinius piešinius, kuriuos perkėlus į kompiuterio ekraną ar planšetę, galima bus sekti pasakas senuoju būdu. 3. Vaikai seks savo pasakas pagal sukurtus paveikslėlius, aptars jas.
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Kultūros paveldas, Muzika

Edukacinė programa „Metų šventės“

Scenarijaus autorė L. Sungailienė. Vaikai per interaktyvią veiklą supažindinami su pagrindinėmis lietuviškomis metų šventėmis – Kalėdomis, Užgavėnėmis, Velykomis, Joninėmis (Rasomis),
jų šokiais, dainomis, žaidimais, papročiais. Veikla vykdoma keturiose salėse. Vaikai kartu su šokėjais keliauja iš salės į salę, kiekvienoje salėje jų laukia muzikantai, choristai ir šokėjai su vis nauja veikla ir žaidimais.
Dramos teatras

Ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą

Edukacinio užsiėmimo „Teatralizuota ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą“ tikslas – skatinti pradinių klasių mokinių kultūrinį sąmoningumą, plėsti kultūros akiratį ir sudominti scenos
menu, žaismingu ir interaktyviu būdu pristatant teatro istoriją, jo veiklos pobūdį ir specifiką. Mokiniai, vedami dviejų išraiškingų teatro personažų, aplankys ne tik scenos užkulisius, bet ir kitas žiūrovams nematomas erdves – grimo kambarius, dekoracijų dirbtuves ir sandėlį, repeticijų salę. Tuo pat metu pabendraus su skirtingų teatre dirbančių profesijų žmonėmis – grimo ir šukuosenų meistrėmis, kostiumininke, rekvizitininku ir kt. Galiausiai teatro veikėjų nuvesti į žiūrovų salę mokiniai taps neįtikėtinų sceninių transformacijų liudininkais: jiems bus atskleista, kaip vienas aktorius gali sukurti tiek daug skirtingų personažų, kaip išgaunamas vienas ar kitas sceninis efektas, iš kur scenoje atsiranda garsas, šviesa ir pan. Vaikai aktyviai įtraukiami į šį žaidimą, pateikiant jiems klausimus bei nedideles užduotis, leidžiant išbandyti kai kurias scenos technologijas. Atsižvelgdamos į žiūrovų grupės amžių, aktorės Ilona Kvietkutė ir Agnė Kiškytė šiek tiek koreguoja bendravimo su vaikais stilių ir žodyną. Tikimasi, kad šis edukacinis užsiėmimas, praplėsiantis vaikų žinias apie teatro veiklą, paskatins jų domėjimąsi scenos menu, ugdys sąmoningą ir pagarbų kultūros vartotoją, galbūt įkvėps rinktis teatro užsiėmimus kaip užklasinės veiklos kryptį.
Rodomi įrašai: 31 - 40998