Dailė, Muzika

Edukacinė ekskursija po šuolaikinio meno galeriją „Open Gallery" ir Menų fabriką „Loftas“

„Open Gallery" (liet. Atvira galerija) – šiuolaikinio meno projektas postindustrinėje buvusios „Elfos“ gamyklos teritorijoje, Aukštutiniame Naujamiestyje, Vilniuje. Galerijos tema
nagrinėja laisvės ir atgimimo ideologiją, buvusi apleista teritorija ženklina istorijos pokyčius ir sovietmečio palikimą. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, visas gamyklų kvartalas Naujamiestyje, tapęs apleista vieta ir kultūros užribiu sostinėje, dabar dažnai tituluojamas „Vilniaus Berlynu” ar „Loftinės kultūros epicentru”. Projektas „Open Gallery” jungia šiuolaikinį meną, urbanistiką, istoriją, architektūrą, formuoja kūrybišką aplinką gyventi ir dirbti, inovatyviai pristato meną visuomenei atvirose erdvėse, išeidamas iš „balto kubo” galerijos suvokimo ribų, paversdamas postsovietinį buvusį labai uždarą industrinį kiemą unikalia atvira meno galerija. Lietuvos ir užsienio menininkų sukurti darbai puošia senų industrinių pastatų sienas, taip suteikdami jiems naują gyvenimą bei paversdami meno kūriniais, šviesos meno instaliacijos tarnauja kaip funkcinis apšvietimas, kaip meno ekspozicijos platforma išnaudojami pastatų stogai. Veikla Edukacinės-pažintinės ekskursijos po šiuolaikinio meno galeriją „Open Gallery“ bei menų fabriką „Loftas“ su profesionaliu gidu, kuris supažindins su postindustrine buvusios radijo gamyklos „Elfa“ istorija (pastatas, kuriame įsikūręs menų fabrikas „Loftas“), „Open Gallery“ atsiradimo idėja ir jos įgyvendinimu, pristatys galerijoje esančius darbus bei šviesos instaliacijas: galeriją sudaro ne tik didžiuliai piešiniai (street art) ant industrinių pastatų sienų, bet ir šviesos instaliacijos, skulptūros, Lietuvos istorijos įvykius pažymintys darbai bei kūriniai iš antrinių žaliavų.
Dailė, Kultūros paveldas

Kūrybinės piešimo dirbtuvės „Knygos menas“

Edukacinio užsiėmimo dalyviai susipažįsta su knygos istorija, gali pamatyti pirmųjų spausdintų knygų (inkunabulų) originalus, kuriems daugiau nei 500 metų. Daugiausiai dėmesio skiriama
senųjų knygų puošybai – mokiniai sužino apie inicialinę raidę, kaip apie vieną iš knygos dekoravimo elementų, pamato jos pavyzdžius iš viduramžių knygų. Praktinio užsiėmimo metu naudojamos pagrindinės tapybos ir piešimo priemonės, kuriomis mokiniai patys kuria savo inicialinę raidę. Sukurti individualūs darbai atitenka mokiniams kaip atsiminimas iš įvykusios edukacijos. Šios edukacijos metu, suteikiant dalyviams saviraiškos laisvę ir galimybę interpretuoti gautą informaciją, lavinama mokinių vaizduotė, kūrybinis mąstymas.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Dramos teatras

Edukacija „Garso ir šviesos magija“

Teatras – tai erdvė, kupina paslapčių ir netikėtumų. Įsivaizduokite save scenoje, nutviekstą šviesos ir užliūliuotą netikėtų garsų, o gal jums būtų įdomiau „tapyti“ scenoje šviesos ir
šešėlių paveikslą ar garso pulto pagalba sukurti paslaptingą garsų šydą? Aktorius Tomas Kunčinas jums pravers tą šydą, papasakos truputį istorijos, atskleis šiek tiek praktinės magijos ir techninių Alytaus teatro didžiosios scenos garso, šviesos ir video projekcijos galimybių paslapčių. Edukacijos tikslas- supažindinti su teatro garso ir šviesos pasauliu bei teatro užkulisiais.
Literatūra, Kita

Aš ir kitas Aš

Aš Šioje dalyje patirtinių žaidimų dėka ir remdamiesi asmeninio bei komandinio darbo principais tyrinėjame iš ko susideda mūsų aplinka, kas sudaro mūsų gyvenimą, kokioje vietoje
randuosi "aš". Naudojame laisvojo rašymo, temų prioritezavimo principus. Kiekvienas susikuriame asmeninį gyvenimo, pomėgių, draugų žemėlapį, kurio epicentras esu "aš". Kitas Aš Šioje dalyje dirbdami porose, o paskui grupėse dalyviai išsiryškina trūkstamas/ siekiamas savo savybes (pvz. man trūksta drąsos, užsispyrimo ir t.t.) bei sudėlioja vieno grupėje sukurto veikėjo savybes. Aš + kitas aš = ? Šiame etape dirbama individualiai ir bendrai. Sukuriamas bendras grupės įsivaizduojamo dar vieno dalyvių gerųjų paveikslas. Kalbama, ko galima iš šio žmogaus pasimokyti, ko siekti kartu su juo, ką pasiskolinti ir t.t. Susitapatinimas Šiame etape programos dalyviai aptaria gautas patirtis bei prieš išsiskirstydami apdovanoja vienas kitą paskatinimais.
Kultūros paveldas, Kita

„Debesų telefonija“

Edukacinis užsiėmimas „Debesų telefonija“ Praeityje su draugais galėjome susisiekti naudodami laidinius telefonus, dabar – mobiliuosius telefonus. Atsiradusi interneto paslauga dar
labiau praplėtė susisiekimo galimybes realiame laike. Sparčiai plinta nauja paslauga, kuri yra vadinama internetine telefonija arba „VoIP“ (angl. „Voice over IP“). Lietuviškai - tai balsas per interneto protokolą. Ji garantuoja didesnį funkcionalumą bei platesnes pritaikymo galimybes, apeinant tradicinius telefonų operatorius. Pirmasis „VoIP“ skambutis buvo atliktas dar 1973 metais. Edukacijos metu plačiau sužinosite apie naujausią VoIP technologiją – „Debesų telefoniją“. Pažvelgsime į technologijas kaip į kultūros dalį, žmogiškojo pasaulio pažinimo priemonę. Išsiaiškinsime, kokią šios naujosios technologijos įtaką daro kultūrai, saugumui, asmenybės laisvei.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Lėlių teatras

Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės „Žaidžiame namus“

Paslaugos “Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės ŽAIDŽIAME NAMUS” pagrindinės veiklos yra spektaklio „NAMAI“ rodymas, kūrybinės dirbtuvės-gamyba, bei pokalbis su vaikais po spektaklio.
Spektaklyje „NAMAI“ kalbama apie tai koks reikalingas yra žmogui ryšys su kitu žmogumi, ir kaip svarbu kalbėtis, kad tas ryšys nenutrūktų. Dauguma iš mūsų vaikystėje esame žaidę „namus“. Tas žaidimas tęsiasi, net jei pamirštame, kad jį žaidžiame. Mes gyvename toliau, bandome pereiti tam tikrus lygius, įveikti iššūkius, kurti savo žaidimo taisykles. Spektaklyje stebime du žaidžiančius žmones: jų santykiai, prasidėję nuo balto popieriaus lapo, lankstosi, klijuojasi, plėšosi, glamžosi, bando atrasti tinkamus kampus, galiausiai susideda į gyvenimą. Kaip jų gyvenimas ir santykiai pasikeičia, kai šeimoje atsiranda trečias? Kaip mūsų žaidimas veikia kitus? Spektaklis „Namai“ ragina nepasiduoti neperėjus kokio nors lygio, nenustoti žaisti, bandyti dar kartą ir nepamiršti, kad gyvenimas, visų pirma, yra komandinis žaidimas. Po spektaklio moksleiviai bus kviečiami pasilikti diskusijoje ir pakalbėti apie kilusias emocijas, kartu paanalizuoti spektaklį, spektaklyje esančias temas ir pasvarstyti, kaip spektaklio metu išmoktas pamokas būtų galima pritaikyti gyvenime. Po diskusijos vyks kūrybinės dirbtuvės „Santykiai iš popieriaus“. Vaikai turės galimybę pasigaminti objektus iš popieriaus, pristatyti objektą grupei bei bandyti sukurti vaidybines situacijas.
Dailė, Etninė kultūra

KURŠMARIŲ VĖTRUNGĖS - VĖLIUKAI

Programos tikslas - supažindinti su Mažosios Lietuvos regiono etniniu simboliu - medine Kuršmarių laivų vėtrunge. Edukacija vedama istorinių vėtrungių ekspozicijoje, kurioje galite
pamatyti originalaus dydžio atkurtas istorines vėtrunges. Pamokos metu dalyviai vaizdinėmis priemonėmis supažindinami su vėtrungių atsiradimo istorija ir raida. Kalbėsime apie Kuršių mariose plaukiojusius didžiuosius medinius laivus Kurėnus ir mažesnius Venterius. Sužinosite šių laivų skirtumus ir kodėl jie taip vadinami. Kokia yra vėtrungių atsiradimo legenda, kas ir kodėl jas vadino Vėliukais, ir kurio Kuršių marių kranto vėtrungės buvo puošniausios, ką reiškė išpjaustyta Vėjų rožė, kokios dominavo spalvos ir ką reiškė skirtingi geometriniai ženklai . Atsakymus ir dar daugiau sužinosite dalyvaudami edukacinėje programoje, o pamokos metu gavę paruoštą išpjaustytą vėtrungės – magnetuko šabloną, jį galėsite, kaip tikri pamario meistrai, nusidažyti norimais spalvų deriniais ir parsivežti prisiminimui apie Pamario kraštą.
Kultūros paveldas, Kita

Raudondvario grafų Tiškevičių Rojaus sodas

Atvykusiems į Raudondvario dvarą, trumpai pristatysime dvaro istoriją, papasakosie apie grafus Tiškevičius. Grafų Tiškevičių ekspozicijoje, kurioje yra jų kelionių po pasaulį
nuotraukos, pasakojama apie XIX a. pab. - XX a. pr. Raudondvario dvare buvusią įspūdingą citrusinių augalų koekciją, neįtikėtinai gražų, turtingą gyvūnais ir augalais, Rojaus sodą. Šis sodas buvo itin brangus Tiškevičiams, tad raktus nuo šios patalpos turėjo tik jie patys ir sodininkas. Dalyviams papasakojama apie Rojaus sodą, baseinėliuose gyvenusius mažus aligatorius (krokodilus), parodomos šių gyvūnų nuotraukos ir nufilmuoti vaizdai iš vietovių, kuriose jie gyvena gamtoje. Vėliau, čia pat, muziejaus ekspozicijoje, lipdomi iš smėlio aligatoriai. Tarp pirščiukų byrančio drėgno smėlio pojūtis, pakeri vaikus ir sukuria kūrybingą atmosferą.
Rodomi įrašai: 41 - 501 522