Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva

Programos tikslas – gyvai, visų penkių pojūčių pagalba (klausos, regos, lietimo, uoslės, skonio) plačiau pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė.
Šios programos metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą. Programos įgyvendinimo planas • Mokinius supažindinti su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, keli dalyviai bus aprengiami pilnu XIII a. gyventojo kostiumu. Mokiniai bandys įvertinti įvairių vėrinių kainas, palyginimo būdu vertins senovinių ir šiuolaikinių drabužių privalumus ir minusus. • Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Teatralizuoto pasakojimo pagalba edukatorius kvies programos dalyvius į puotą, vaišins ir pasakos apie to meto maisto produktus, patiekalus, naudotus indus, valgymo įpročius ir vyravusias etiketo taisykles. • Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: turės galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Programos priemonės Programos metu sukuriama autentiška, gausi rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius sukurtų to meto buities ir karybos eksponatų aplinka, leidžianti mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai, indai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Taikomi metodai Programoje taikomi įvairūs interaktyvūs metodai.
Kultūros paveldas

Viduramžių karyba

Užsiėmimo pradžioje, naudojant blyksnio metodą, išsiaiškinama, kiek vaikai suvokia sąvokas „Viduramžiai“ bei „karyba“. Atsižvelgiant į amžiaus grupę (pirma ar ketvirta klasė) bei
dalyvių pasirengimą užsiėmimo turinys gali būti lengvinamas. Užsiėmimo metu dalyviai sužino, kodėl Viduramžiais pilis statė sunkiai pasiekiamose vietose – ant kalvų ar salose, kas yra riteris, kokie buvo šarvai bei ginklai, kokios buvo karo mašinos, kuo kardas skiriasi nuo kalavijo, arbaletas nuo lanko, kiek, kokių paukščio plunksnų tinka strėlių gamybai, kada atsirado ir kokios buvo patrankos bei kuo jos šaudė. Visa tai pateikiama lengvame Vokiečių ordino ir LDK karų istoriniame kontekste, užtvirtinant, kad tai vyko Viduramžiais. Žiūrimos specialiai šiam užsiėmimui sukurto edukacinio filmo apie strėlių, lanko bei arbaleto templių gamybą ištraukos (visą filmą žiūri vyresni užsiėmimo dalyviai). Užsiėmimo metu naudojama gausi vaizdinė medžiaga, istorinių ginklų bei šarvų analogai. Iliustratyviai pristatant informaciją, dalyviai įtraukiami į diskusiją, vėliau matuojasi šarvus, apžiūri, kiloja ginklus (kelių tipų kalavijus: vienarankį dviašmenį bei pusantros rankos, arbaletą), akmeninį patrankos sviedinį, skydą, susipažįsta su kelių tipų lankų strėlėmis, palygina jas su arbaleto strėle. Sužino, kaip buvo užtaisomas arbaletas, pabando tai padaryti. Fotografuojasi. Užsiėmimas skirtas suvokti Viduramžių epochos ir to laikmečio žmonių gyvenimo bei poreikių specifiką, pažinti Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste gyviau, patraukliau, skatinti domėjimąsi Tėvynės praeitimi. Siekiama skatinti pilietiškumą, pasididžiavimą savo šalies istorine praeitimi. Taip pat ugdyti suvokimą, kad muziejus – ne tik eksponatai už stiklo, prie kurių neįmanoma prisiliesti. Muziejus – patraukli vieta, kur galima įdomiai praleisti laiką, o kartu ir sužinoti dalykų, apie kuriuos neparašyta vadovėliuose. Užsiėmimas parengtas papildant pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą.
Dailė

Kalėdų belaukiant

Anykščių sakralinio meno centre saugoma ir eksponuojama ilgamečio Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekcija ir biblioteka. Monsinjoro
dailės kūrinių kolekcijoje per 50 kūrinių, tarp jų – garsaus italų tapytojo Karlo Maračio (Carlo Maratti 1625–1713) darbas, nutapytas ant vario plokštės. Tai vienintelis šio dailininko darbas, esantis Lietuvos muziejuose. Kolekcijoje taip pat išvysite Johano Baptisto Lampio, Simono Čechavičiaus, Jono Rustemo, Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio, Česlovo Kontrimo, Vaidoto Žuko ir kt. tapybos darbus. Advento laikotarpiu siūlome mokiniams kultūrinę edukaciją „Kalėdų belaukiant“. Jos tikslas – suteikti naujų žinių bei papildyti ir praturtinti bendrojo ugdymo mokyklų tikybos programą. Apžiūrint Sakralinio meno centro ekspoziciją, supažindinti mokinius su pagrindiniais krikščionybės ikonografiniais simboliais. Kulturinės edukacijos „Kalėdų belaukiant“ uždaviniai: 1. Mokyti atpažinti ikonografinius simbolius meno kūriniuose. 2. Supažindinti su Betliejaus istorija. 3. Palyginti prakartėlių kūrimo tradicijas Lietuvoje ir Europoje. 4. Sukurti kūrybinį darbelį „Prakartėlė“ arba „Kalėdiniai atvirukai“. Metodai ir priemonės: 1. Sakralinio meno centre saugomos kunigo monsinjoro Alberto Talačkos sukauptos XVII–XX a. meno kūrinių kolekcijos apžiūrėjimas ir jos analizė. 2. Betliejaus istorijos klausymasis, jos trumpas aptarimas. 3. Pokalbis, aiškinimasis, kas tai yra prakartėlė. 4. Skaidrių su prakartėlių nuotraukomis iš skirtingų Europos šalių ir Lietuvos peržiūra. 5. Darbelių „Prakartėlė“ arba „Kalėdiniai atvirukai“ kūrimas naudojant įvairias menines priemones. Kūrybinis procesas vyksta dirbant grupėse, paskirstant užduotis pagal amžių ir gebėjimus, taikant žaidybinius metodus, padedančius dalyviavms atsipalaiduoti ir išlaisvinti kūrybinę mintį. „Prakartėlė“ – tai komandinis kūrybinis darbas; vaikai pasiskirsto užduotis ir padedami edukatoriaus sukuria originalią savo klasės prakartėlę.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas. Siektini rezultatai: Mokiniai edukacinio užsiėmimo metu sužinos knygos skirtukų, kaip vienos iš meno sričių, raidos istoriją. Suvoks knygos tausojimo būtinybę, norint, kad ji tarnautų ilgesnį laiką. Sužinos knygos atsiradimo kelią.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasaulis per simbolius

Įėjusius į biblioteką vaikus pasitinka ant pirmo aukšto lubų ir sienų įkurdintas Artūro Aliuko „Pasaulio modelis vaikams“. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai, baltų runos, baltiški
mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir pan. Be to, visi ženklai sukelti į du albumus, kuriuos mokiniai gali pavartyti. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, vaikai supažindinami su bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Su vaikais diskutuojama apie jų žinomus simbolius ir jų reikšmes dabartinėje aplinkoje, atkreipiant dėmesį į simbolių evoliucijos raidą (pvz., ženklų virsmą raidėmis). Taip pat lankytojai kviečiami atlikti praktinę užduotį – nupiešti jiems patikusį ženklą, sukurti simbolį (pvz., vieną iš keturių pasaulio elementų, asmeninį arba šeimos herbą, antspaudą). Užsiėmimo pabaigoje vaikai pristato savo kūrinius, vyksta refleksija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Tikslas – etninio paveldo tradicijų tęstinumas. Uždavinys – pamokyti kepti duoną. Priemonės: malkos, duonos kepimo inventorius, miltai, vanduo, raugas, cukrus, druska, kmynai, sviestas,
linų sėmenys, kanapės. Metodai: pasakojimas, pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, praktinės pratybos, refleksija. Edukacinė programa „Duonos kepimas“ nuo 2011 m. vedama atstatytoje malūnininko troboje, lankytojus viliojančioje tradiciniu kaimo interjeru, etnografine ekspozicija. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis. Susirinkus dalyviams, krosnis jau iškūrenta, ruošiamės kepti duoną. Prieš pradėdama kepaluoti duoną, gaspadinė pasakoja apie duonos kepimo tradicijas. Gal galite pasakyti, kiek duonai metų, kada ruginė duona pradėta kepti? Ar žinote, kad senovėje rugiai buvo kitokie? Kas vaikams būdavo draudžiama daryti, kol duona kepa? Atsakius į šiuos klausimus, edukatorė pradeda rodyti, kaip daromas duonos kepalas ant ližės. Ji vilgo ranką vandenyje ir dalija visą duoną į tiek dalių, kiek kepalų bus kepama. Duona kepaluojama ant medinės ližės. Ližės galva išklojama lapais: klevo, ąžuolo, kopūstlapiais, ajero. Tuomet edukacinės programos dalyviai kviečiami daryti savo kepalėlius. Pirmiausiai edukatorė parodo, kaip formuojamas mažas duonos kepalėlis. Mokiniams patariama, padedama. Kepalėliai puošiami tradiciniais ženklais – duobutėmis, brūkšneliais.
Literatūra, Kita

Pročiai gudročiai

Protmūšyje vaikai suskirstomi į grupes po 5–8. Pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo komandas. Jos
gauna skirtingos spalvos rašiklius, kuriais rašys atsakymus. Trečiasis etapas – protmūšis. Pateikiamos užduotys (bendri klausimai, teminiai klausimai, tikslumo užduotys, žaibo turnyras, garsinės užduotys, tautosakos užduotys ir kt.). Užduotys ir klausimai parenkami pagal vaikų amžių ir gebėjimus. Pasibaigus protmūšiui, pasitikrinami teisingi atsakymai ir susumuojami rezultatai. Paskelbiami ir apdovanojami nugalėtojai.
Kultūros paveldas

„Dailyraščio pamoka tarpukario pradžios mokykloje“

Edukaciniu užsiėmimu „Dailyraščio pamoka" siekiama suteikti mokiniams žinių apie rašto atsiradimo istoriją ir svarbą bei supažindinti juos su tarpukario Lietuvos mokyklos
specifika, taip pat išmokyti dailyraščio pagrindų. Edukacinio užsiėmimo metu edukatorius supažindina su tarpukario Lietuvos mokyklos specifika, skatina vaikus įsijausti į to meto mokinių kasdienybę. Vėliau supažindinama su rašto atsiradimo istorija, mokiniams papasakojama, kas yra dailyraštis, kokios būna jo rūšys. Edukatorius paaiškina dailyraščio reikšmę asmenybei ir jo formavimuisi. Galiausiai prieinama prie praktinio užsiėmimo – pagal edukatoriaus pavyzdį mokiniai bando rašyti patys. Iš pradžių duodamos lengvos užduotys – parašyti vieną ar kitą raidę, o vėliau pereinama prie žodžių ir sakinių. Pertraukėlių metu atliekami rankų, pirštų atpalaidavimo pratimai. Edukacinė veikla baigiama refleksija.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštais ir jų naudojimu tradicinėje
kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo svarbą, (3)
didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Rodomi įrašai: 40 - 50356
Rodyti puslapyje: