Kultūros paveldas

Lietuva iki Mindaugo

Tikslai ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, norą giliau ir išsamiau pažinti baltų priešistorę ir per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti mokinių kultūrinės aplinkos pažinimo,
lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimo turinys. Edukacinis užsiėmimas vyksta Lietuvos priešistorės ekspozicijoje, kuri išsamiai, nuosekliai unikalių eksponatų pagalba supažindins mokinius su tūkstantmečiais trukusia baltų priešistore. Žmonės apsigyvenę 12 tūkst. m. pr. K. buvo klajokliai medžiotojai, mokėjo įkurti ugnį, žūklauti, rinkti gamtos gėrybes. Su mokiniais tyrinėsime, analizuosime senųjų gyventojų darbo įrankius, namus, jų užsiėmimus, tikėjimus, aiškinsimės kaip jie kito, kaip iš klajoklių būrelių ilgainiui susidarė bendruomenės, gentys. Pasakojimo metu naudojamos medžioklės įrankių rekonstrukcijos. Mokiniai jas gali liesti, tyrinėti. Atskirą dėmesį skirsime mezolito laikotarpio Duonkalnio žynio kapui. Analizuosime kada žmogaus buityje atsirado keramika, kokie buvo pirmieji puodų tipai, jų puošyba. Diskutuosime kodėl perėjimas nuo medžioklės, rankiojimo prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, keramikos atsiradimas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Istorikai jį vadina neolito revoliucija. Mokiniai galės paaiškinti kokių pranašumų įgijo sėslūs žemdirbiai, palyginti su klajokliais medžiotojais. Pirmas mūsų eros tūkstantmetis buvo žymių ūkinių ir socialinių pokyčių laikotarpis. Geležinių įrankių vartojimas, žemdirbystės ir gyvulininkystės augimas, mainų intensyvėjimas lėmė spartesnę gamybinių jėgų raidą. Bendruomenė skaidėsi į atskiras šeimas, atsirado visuomenės sluoksniavimasis, žemės nuosavybė, atsirado turtingų karių, kuriems prigijo kunigaikščių vardas. Jų valdomas teritorijas pradėta vadinti žemėmis. Palaipsniui Lietuvos teritorijoje susiformuoja baltų gentys. Praktinė veikla: atliks individualias užduotis, kurios padės įtvirtinti naujai įgytas žinias, mokiniai galės pasipuošti baltų kostiumu bei papuošalais.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis "Tigro pusryčiai"

„Tigro pusryčiai“ – žaismingas ir interaktyvus dviejų dalių edukacinis spektaklis vaikams (3-10 m.). Pirmoji spektaklio dalis – lėlių vaidinimas pagal A. A. Milne kūrinio „Pūkuotynėje“
II skyrių, kuriame Tigras ateina į girią ir pusryčiauja. Tigras teigia, kad mėgsta viską, bet ką tik siūlo - jam netinka, girios valgiai nepatinka... Negi Tigras liks be pusryčių? O gal vaikai padės aktoriams ir lėlėms išsiaiškinti, ką Tigrai valgo? Antroji dalis – edukacija diskusijos forma apie tinkamus pačių vaikų mitybos įpročius: pusryčius, pietus, vakarienę, užkandžius, gėrimus. Ką jie mėgsta, ko nemėgsta, ar skiriasi arbata darželyje/mokykloje ir namuose, kuo užkandžiauja žiūrėdami filmukus, ką mamos skubėdamos gamina vakarienei, nuo ko skauda pilvukus. Kalbama ir apie tai, kaip svarbu išsiaiškinti produktų sudėtį. Edukacijai pasiruošta remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijomis bei konsultuojantis su vaikų mitybos specialistais. Programos trukmė 45 min. Spektaklį kūrė savo srities profesionalai: vaidina Kauno Valstybinio lėlių teatro aktoriai, VšĮ „Ridikėlių mokyklėlės“ įkūrėjai Indrė Endriukaitė ir Remigijus Endriukaitis, lėles bei dekoracijas gamino tapytoja Dainora Ramanauskienė, muziką kūrė muzikantas ir pedagogas Artūras Sinkevičius.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Karinė operacija „Žinių bomba“

Ši nuotaikinga edukacinė programa siūlo pasinerti į intriguojantį žaidimą ir pajusti karišką dvasią. Muziejaus erdvėse ieškosite kodinėmis spynomis užrakintų „žinių bombų“ ir per kuo
trumpesnį laiką turėsite nukenksminti Muziejui grėsmę keliančius užtaisus, vykdydami įvairias užduotis. Tai linksma ir aktyvi veikla: reikės skaičiuoti, šifruoti, bėgioti, ieškoti, spręsti rebusus, surinkti dėliones, apžiūrėti šovinius ir ginklus, bendrauti naudojant radijo stoteles ir atsakyti į įdomius klausimus. Ne tik smagiai praleisite laiką, bet ir sužinosite svarbiausias istorines datas bei faktus, išmoksite atpažinti bei vertinti istorijos šaltinius, mokysitės dirbti komandoje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas

Edukacinis užsiėmimas „Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas“. Buvusios miesto iždinės (banko) pastatas yra pačiame miesto centre, istorinėje jo dalyje. Tai vienas iš
nedaugelio išlikusių XX a. pradžios istorinių pastatų Šiauliuose (architektas - Stanislovas Kačkovskis). Edukacinis užsiėmimas skirtas pristatyti mokiniams buvusią miesto iždinę bei šalia jos esančius vertingus kultūros paveldo objektus. Jo metu supažindinsime mokinius su pastato raidos istorija, ją papildydami nuotraukose užfiksuotais vaizdais bei pačiu iždinės pastatu. Apžiūrėsime neoklasicizmo stiliaus banko statinį, įvertinsime jo architektūros pokyčius nuo statybų pradžios (1907 – 1908 m.) iki dabartinių laikų. Vaikai galės apžiūrėti pastato viduje esančią didžiąją „Lobyno saugyklą“, pinigams laikyti seifus, pasivaikščioti po buvusio banko patalpas. Šio užsiėmimo metu vaikams bus pateikiamos trumpos pastabumą ir dėmesingumą lavinančios užduotys. Pažintinės - mokomosios ekskursijos „Aplink buvusią miesto „Lobyno saugyklą“ metu apžiūrėsime Didždvario rūmus, pasivaikščiosime po Prisikėlimo aikštę, miesto senąjį parką, Aušros alėją. Šiuos objektus apjungėme į vieną kultūrinį kraštovaizdį, siekdami sukelti mokiniams daugiau teigiamų asmeninių pojūčių, emocijų bei patraukliau perteikti to laikmečio architektūros stilių. Mokiniai edukacijos metu pildys praktinės veiklos užduočių lapus, o jos pabaigoje pristatys ir aptars savo grupių atliktus darbus, pasidalins patirtais įspūdžiais ir emocijomis.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų spektaklis „Užburtas kalnas“

Spektaklyje ,,Užburtas kalnas” pasakojama apie kalno papėdėje įsikūrusias skirtingų tikėjimų tautas, nuo saulėtekio iki saulėlydžio gyvenančias pagal savo papročius, mentalitetą ir
tradicijas. Jos niekaip negali sutarti, kieno religija yra svarbesnė, kieno Dievas yra galingesnis. Netikėtai kalno viršūnėje įsiplieskus žiburiui, pasklinda gandas, kad, jei koks drąsuolis palies jį ranka, žmonės taps laimingi iki pat amžių pabaigos. Viską pametę dėl pažadėtos laimės, pamiršę savo namus, vaikus ir tėvus, tautų atstovai puola ropštis į debesis siekiančią viršukalnę. Begalinis noras paliesti Laimės žiburį priverčia per amžių amžius besikivirčijančius kaimynus pamiršti pykčius ir drauge siekti tikslo. Spektaklyje paveikiomis teatrinės raiškos priemonėmis siekiama atskleisti amžiną ir visais laikais aktualų tautų konfliktų absurdiškumą ir komiškumą, kylantį iš noro įrodyti savojo Dievo galią, tačiau, nepaisant skirtingos pasaulėžiūros, visas tautas vienija bendras laimės troškimas. Siekiant įtaigiau ir suprantamiau perteikti spektaklio idėją, taikomas interaktyvus bendravimo su žiūrovais metodas - prieš spektaklį režisierius ir aktorius A. Žiurauskas trumpai apžvelgia pastatymo turinį, bendrauja su auditorija ir įvardija pagrindinius pastatymo tikslus. Po vaidinimo aktorius veda diskusiją, reflektuoja, kartu su auditorija ieško sprendimų, kokiais būdais galima mažinti diskriminaciją ir nepakantumą visuomenėje. Spektaklis ,,Užburtas kalnas“ skatina ne tik geriau suprasti religijos istoriją, kultūrinius skirtumus, bet ir puoselėti pakantumą, empatiją ir pagarbą šalia esančiam. Vaidinimo ,,Užburtas kalnas” kūrybinė komanda 2019 m. apdovanota „Fortūnos“ statulėle ir „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Kita, Etninė kultūra

,,Auksinis blynas"

Edukacinė programa vyksta nuo 2008 m. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai
Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Edukacinės programos metu supažindinama su Lietuvių papročiais, tradicijomis, nes su jomis susijusios apeigos susiformavo labai seniai, dar pagonybės laikais. Ilgainiui kito jų prasmė ir forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyvenimo dalį. Vienos iš tokių yra Užgavėnės. Laukiant Užgavėnių, kviečiame į blynų kepimo edukaciją, kurios metu būsite supažindinti net su keliais blynų receptais. Pasakojama ne tik apie maisto ruošimą, bet ir tradicijas bei papročius, produktų naudojimo galimybes. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas, atrasti ir suvokti tautos kultūros tradicijas ir vertybes kaip žmogaus veiklos sudėtinę dalį, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archaiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Programos metu vaikai susipažįsta su visais blynų kepimui naudojamais produktais. Supažindinami su populiariausiomis Lietuvoje blynų rūšimis: bulviniai, mieliniai, lietiniai, žemaičių blynais. Padedami vadovų, užsiminko blynų tešlą, taip įsitraukdam į gamybos procesą. Išragavus ir įvertinus skonio savybes, išvaizdą, išrenkamas pats pačiausias ir geriausias blynų receptas. Kepant blynams, vaikai susidomėję apžiūrinėja rodomus senovinius eksponatus, kuriuos mūsų senoliai naudojo kepant blynus ir ruošiantis Užgavėnėms. Paragavę gardžių blynų, dalyviai gauna skaniausių blynų receptus ir pradedančio amatininko pažymėjimą.Po edukacijos visi dalyviai ragauja arbata iš įvairių vaistažolių ir aromatinių augalų mišinių (su pienių žiedų medumi).
Etninė kultūra

Duonelė kasdieninė

Edukacinis užsiėmimas „Duonelė kasdieninė“ skirtas 1–12 klasių moksleiviams. Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti moksleivius su ruginės duonos kepimo tradicija Lietuvoje. Arklio
muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais. Susirinkę į trobą programos dalyviai supažindinami su duonos kepimo, jos vartojimo tradicijomis įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Aptariami pagrindiniai žemės ūkio darbai (sėja, pjovimas, kūlimas ir malimas), juos lydėjusios tradicijos. Šeimininkė pasakoja apie krosnį ir įrankius, duonos kepimo papročius, jos ruošimą, sudėtines dalis. Mokiniai stebi duonos kepimo eigą. Vėliau ir savo rankomis kiekvienas formuoja mažus kepaliukus – pagrandukus, kuriuos šeimininkė pašaus į pečių. Duonai iškepus dalyviams šeimininkė primena senolių minkles ir jų aktualumą šiandien. Iš krosnies traukiama duona. Baigus darbus, vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.
Etninė kultūra

Dūzgiantis dvaro bičių gyvenimas

Bitelių gyvenimas nuo seno yra nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Šios programos metu
dvaro bitininkė papasakos, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, vienokie ar kitokie bičių produktai. Taip pat parodys senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu – turėsite unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Iš darbščiosios bitininkės sužinosite, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandysite ir patys – tiesa, naudodami naujoviškesnes technologijas ir kiekvienas prisiminimui namo parsivešite po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Kita

Edukacinė programa "Augalų žiedų laboratorija"

Edukacinės programos „Augalų dažų laboratorija“ tikslas – supažindinti vaikus su paslaptingu ir stebuklingu gamtos pasauliu. Užsiėmimo metu vaikai kartu su edukatore keliaudami Dvaro
parku rinks žydinčius augalus, sužinos jų pavadinimus, išmoks išvardinti augalų dalis (šaknis, stiebas, lapas, žiedas, žiedynas, vaisius), augalų žiedai ir lapai taps jų dažais ir teptuku – su jais vaikai pieš piešinį. Dalyviai su augalais atliks paprastus stebėjimus ir cheminius bandymus, t. y. stebės, kaip augalų žiedai dažo, kaip keičiasi jų spalva paveikus žiedus rūgštimi (citrina) ir šarmu (sodos tirpalu), mokysis dirbti grupėje ir daryti išvadas. Ši praktinė užduotis skatins vaikų smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacinė programa paskatins pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis. Joje vaikams suprantama kalba aiškinsimės gamtos paslaptis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Rodomi įrašai: 41 - 501 354