Kita

Keturi metų laikai

PROJEKTO – “ KETURI METŲ LAIKAI ” aprašymas Filmo pavadinimas: “KETURI METŲ LAIKAI” Keturios dalys: 1. Žiema 2. Pavasaris 3.Vasara 4. Ruduo 5.Titrai Viso filmo trukmė - 53:15 Prieš
filmą vaikai supažindinami su į Raudonąją knygą įtrauktais gyvūnais fotografijoje. Paroda demontruojama fojė. Scenoje filmo demontravimo laiku Šiaulių Kamerinis orkestras atlieka Antonijo Vivaldžio koncertą smuikui “Metų laikai” – pritaikydamas muziką prie filmo. Filmo turinys: Tai edukacinis 4 dalių dokumentinis filmas, kuriame nufilmuotos 55 scenos laukinėje Lietuvos gamtoje su joje gyvenančiais paukščiais (daugelis iš jų yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą) ir pagrindiniais mūsų miškuose gyvenančiais žvėrimis. Žodžiai skirti tik iliustracijai, atpažinimui, bet svarbiausia filme yra tai, kad daugumą paukščių ir gyvūnų vaikai pamatys pirmą kartą, pamatys kiek visko yra daug, kiek net neįsivaizdavo esant. Filmo turinys skatina didžiuotis tuo, kad Lietuvos teritorijoje yra gausu paukščių ir gyvūnų rūšių, unikalus gamtinis kraštovaizdis (žinant, kad ketvirtadaliui Europos laukinių gyvūnų rūšių gresia išnykimas), akcentuoja būtinybę saugoti gyvąją ir negyvąją Lietuvos gamtą – gilus gamtos pažinimas yra kaip neišsenkantis kūrybos šaltinis kiekvienam žmogui, gamta – kaip gyvybiškai svarbus gamtinis turtas, kuriuo rūpintis reikia skatinti kiekvieną iš mūsų. PROJEKTO TEMA, PAGRINDINĖ IDĖJA Pagrindinė tema - parodyti vaikams Lietuvos gyvąją gamtą visais metų laikais, retas paukščių rūšis bei pagrindinius gyvūnus gyvenančius mūsų miškuose. Tai galimybė pamatyti ir suprasti paslaptingą ir taip mažai ištyrinėtą gyvosios gamtos pasaulį iš arti. Tad ir projekto idėja - atskleisti bendravimą su gamta, sustiprinant gamtoje vykstančius reiškinius muzikos garsais.
Dailė, Fotografija

Edukacinis užsiėmimas "Kūrybinio mąstymo laboratorija dailės galerijoje"

Kūrybinis mąstymas – tai naujų idėjų kūrimas, netikėtos sąsajos tarp jau esamų idėjų, originalūs ir įdomūs sprendimo būdai įvairiose situacijose. Svarbiausias kūrybinio mąstymo
laboratorijos tikslas – pasitelkus įvairias tradicines ir netradicines priemones skatinti vaikų kūrybiškumą ir gebėjimą improvizuoti. Užsiėmimo metu vaikai žaidimo forma tyrinės klasikinius ir šiuolaikinius meno kūrinius, atliks įvairias kūrybines užduotis, aktyvinančias vaizduotę, gebėjimą ieškoti sąsajų bei asociacijų, mokys rasti kūrinio reikšminius kodus ir juos interpretuoti.
Muzika, Dramos teatras

Pramoginis renginys „Vaivorykštės taku“

Pramoginis renginys vaikams ir visai šeimai, skirtas pavasario - vasaros - rudens laikotarpiui. Teatralizuotoje muzikinėje programoje skambės teminės dainelės, įtraukiančios vaikus į
sceninį veiksmą. Visos dainos bus atliekamos gyvai.Dainų tekstai bei muzika lietuvių poetų ir kompozitorių. Visi renginio dalyviai įtraukiami į stebuklingos pasakos siužetą. Improvizuotą pasaką seka įvairūs personažai: Peliukas Mikliukas, Saldainių teta Adelė, Zuikis Puikis (pasirinktinai). Kūrybinė komanda kviečia pajusti bendrystės džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą, nuoširdžiau bendrauti. Stengiasi sudaryti galimybes bendradarbiavimui, pagarbai, tarpusavio supratimui.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Visus gyvūnėlius sunku apsakyti“. Pažinkime tradicinius lietuvių liaudies muzikos instrumentus

Užsiėmimo metu mokiniai susipažins su įvairiais tradiciniais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, jų skiriamaisiais bruožais, techninėmis galimybėmis, klausys jais grojamų kūrinių.
Šiam edukaciniam užsiėmimui muziejuje yra pagamintas liaudies muzikos instrumentų komplektas, todėl praktinio užsiėmimo metu mokiniai gali patys pagroti įvairiais muzikos instrumentais, bandyti kurti lietuvių liaudies dainos „Siuntė senis ožką“ vokalinę instrumentinę versiją. Jos garso įrašą užsiėmimo pabaigoje dalyviai galės išklausyti ir įvertinti.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Autentiškos Vėlinių tradicijos“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gyvenimo ciklo papročiais. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje; (2) supažindinti su Vėlinių
laiko tradicijomis: apeiginiu prausimusi, vaišėmis, kapų lankymu; (3) pristatyti laidojimo apeigas kaip vieną svarbiausių bendruomenę vienijančių ritualų. Priemonės: nuotraukos, etnografinės ekspedicijos videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvus žaidimas-viktorina, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje, aptariamos ikikrikščioniškosios, XX a. bei šių dienų Vėlinių tradicijos: maldų, apeiginio prausimosi, vėlių maitinimo, kapų lankymo, žvakių deginimo ir kt. Akcentuojama papročių kaita. Demonstruojama etnografinės ekspedicijos metu sukaupta videomedžiaga: išryškinama įkapių tradicija. Pristatomos laidojimo apeigos: marinimas, šermenys, budynė, mirusiųjų minėjimas, gedulas. Akcentuojamas tradicinėje kultūroje vyravęs didžiulis dėmesys ir pagarba mirusiajam bei iki šių dienų išlikęs mirusiųjų garbinimo kultas. Rezultatai: mokiniai susipažins su senosiomis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis, gebės rasti gilias mirusiųjų garbinimo ištakas ikikrikščioniškoje kultūroje bei atsekti jų prasmes iki šių dienų. Pristatyta etnografinės ekspedicijos medžiaga padės pajusti pagarbą išėjusiems bei būtinybę prisiminti savo šeimos, giminės artimuosius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Gynybinės sienos beieškant“

Kadaise Vilniaus senamiestį juosė gynybinė siena, padėjusi miestui apsisaugoti nuo įsibrovėlių. Ji buvo nugriauta, tačiau gerai paieškojus ir šiandien galime rasti pasislėpusių sienos
dalių. Ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu moksleiviai sužinos, kodėl ir kur stovėjo miesto siena, keliaudami neatrastais kiemeliais ieškos senųjų gynybinių įtvirtinimų ir atliks įtraukiančias užduotis. Ekskursijos tikslas – sudominti moksleivius miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos siekiai: įtraukti moksleivius į gyvą miesto gynybinės sienos tyrinėjimą; sudominti moksleivius įvairiais istorinės architektūros, istorinių reliktų, meno elementais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; iškelti klausimus ir kviesti vaikus interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; atkreipti moksleivių dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose, priklausomai nuo moksleivių amžiaus, naudojami įvairūs įtraukiantys metodai: užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį - gynybinės sienos aukščio ir pločio matavimas, gotikinės sienos „statymas “ panaudojant lego kaladėles ir kt.; vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką - gynybinę sieną vaizduojantys dailės kūriniai, žemėlapiai, istorinės nuotraukos ir kt.; navigavimas – vaikai gauna savo gynybinės sienos žemėlapius.
Kinas, Kita

Erdvinis kinas

Erdvinis kinas – tai veidrodinės projekcinės sistemos pagalba 360° kampu perteikiamas vaizdas ant išgaubto ekrano. Tokia projekcija atveria galimybę pasinerti į fantastiškų vaizdinių
visatą, pasijusti jos dalele bei suprasti, kad neįmanoma gali tapti įmanoma. Erdvinio kino filmai ne tik įtraukia žiūrovus į pasaulio įdomybes, bet ir turi labai daug naudingos mokomosios informacijos, kurią vaikai sugeba įsisavinti kur kas geriau nei skaitant vadovėlį ar žiūrint paprastą kino filmą per televizorių ar įprastame kino teatre. Erdvinis kinas skatina vaikus ne tik žiūrėti, bet ir apmąstyti pamatytus, suvoktus dalykus, kurie skatina jų pasaulio, kultūros suvokimą, ugdo kūrybiškumą bei praplečia akiratį daugelyje sričių. Erdvinis kinas tai priemonė vaizdžiai perteikti informaciją susijusią su mokomaisiais dalykais. Erdvino kino seansas - kaip netradicinė pamoka, kurios metu galima suteikti daugybę galimybių sudominti ir patraukti mokinių dėmesį, skatinti teigiamas emocijas, norą kurti, tyrinėti aplinką, suprasti daikto, aplinkos požymius bei mokyti bendrauti ir bendradarbiauti. Žiūrovams suteikiama galimybė ne tik žiūrėti, bet ir pasijusti neįtikėtinų bei neapčiuopiamų įvykių dalyviais. Mūsų rekomenduojami edukaciniai filmai: „Dangaus platybės“, „Galaktozė“, „Planetos. Kelionė saulės sistema“, „Kelionė į milijardą saulių“, „Gyvybės energija“. Detalius kino aprašymus galima rasti mūsų internetinėje svetainėje http://kinaskitaip.lt/ Filmų sąrašas nuolat atnaujinamas.
Lėlių teatras

Spektaklis M. Martinaitis "Pelenų antelė"

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Kultūros paveldas, Literatūra

Romantika tarpukariu: apie meilę, flirtą ir kitas linksmybes

Pažintis, meilė, vestuvės – labiausiai intriguojantys šeimos kūrimo etapai. O ar žinote, kokius meilės laiškus rašė įsimylėjėliai tarpukariu? Kokiais kreipiniais kreipėsi į savo
mylimąsias ir mylimuosius? Kokia muzika skambėjo pasimatymų metu? Kada ir kaip damoms džentelmenai bučiavo rankas? Edukacinio užsiėmimo metu Jūs sužinosite, kaip tarpukariu buvo rašomas meilės laiškas, ką reiškė merginai padovanota rožė, lelija ar kita gėlė, kaip ant voko klijuoti pašto ženklą, kad adresatas neatplėšęs voko žinotų jo turinį. Susipažinę su linksmosiomis romantikos „taisyklėmis“, patys galėsite „tarpukario stiliumi“ parašyti užšifruotą meilės laišką ar pažinčių skelbimą, kurį paliksite skelbimų lentoje.
Etninė kultūra

„Senieji matų vienetai“

Edukcinio užsiėmimo „Senieji matų vienetai“ tikslas – papildyti matematikos žinias istoriniu, etnografiniu, kalbiniu aspektais, suteikti praktinių įgūdžių taikant senuosius matus mūsų
buityje. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje klasėje. Muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi senieji matai yra pristatomi edukacijos dalyviams. Vienas iš programos uždavinių – trumpai pristatyti matų raidą, kitimą ir įvairovę. Pažintis su matų istorija pradedama nuo archajiškiausių antropologinių vienetų, įtraukiant kiekvieną dalyvį parodyti colį, plaštaką, žiupsnelį ir t.t. Trečias uždavinys – pažintis su muziejaus eksponatais, kurie yra tam tikri matai. Pristatomi gorčiai, pinti iš šiaudų, gaminti iš tošies, žalvario. Dalyviams atskleidžiamos tūrio matų vertės, lyginant su šiuolaikine matavimo sistema. Yra galimybė pamatyti unikalų eksponatą arklio ūgiui matuoti, naudotą I-ojo pasaulinio karo metais. Naudojantis įvairiais matų vienetais siūlome mokiniams sukurti prisistatymą: pvz., „Mano ūgis mažesnis už sieksnį, sveriu tris pūdus ir t.t.“ Sunkesnis išbandymas - naudojantis muziejuje saugomais aritmetikos uždavinynais (išleistais 1921 m., 1922 m.) atlikti pateiktas užduotis. Tai puiki galimybė mokiniams taikyti turimas aritmetines žinias, lyginti ir kritiškai vertinti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones.
Rodomi įrašai: 41 - 50998