Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dailė, Dizainas

Edukacinis užsiėmimas „Meno terapija“

Meno terapija pagrįsta supratimu, kad mūsų kūriniai gali padėti suvokti kas esame, padėti išreikšti jausmus ir mintis, kurių negalime išreikšti žodžių pagalba. Ji ne tik teikia mums
didelį malonumą ir estetinį pasitenkinimą, bet ir skatina savęs pažinimą, ugdo mus kaip asmenybes, nuteikia pozityviai. Užsiėmimų tikslas – suteikti dalyviams teigiamų emocijų. Uždaviniai – skatinti kūrybiškumą, atskleisti mokinių meninės raiškos gebėjimus, lavinti estetinį skonį, mokyti atsipalaiduoti atliekant kūrybines užduotis. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai tampa kūrėjais. Jiems pateikiamos kūrybinės užduotys ir priemonės – natūralios medžiagos tokios kaip druska, vanduo, akmenukai, žemė bei pagalbinės medžiagos – popierius, guašas, akvarelė. Ši veikla nereikalauja gebėjimų piešti. Užsiėmimuose vyksta nenuspėjamas žaidimas dailės priemonėmis bei technikomis. Siekiama pažinti save, o ne sukurti vertingą darbą. Numatomas rezultatas – paveikslas, kurį dalyviai pagal tam tikras instrukcijas ir technikas atliks iš pradžių individualiai, bei vėliau komandose, bandydami suvokti savo bei kitų jausmus ir nuotaikas.
Šokis

Šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“

Spektaklyje „Baltoji lopšinė” sutinkame 4 veikejus: Zuikutį, močiutę Karvę, kaimynę Antį ir mamą Zuikę, su kurias susitikimas Zuikuciui įmanomas tik sapnų ar vaizduotės pagalba. Kaip
paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčiu priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys... Šokios pektaklis pasakoja apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja į sapnų ir svajonių pasaulį, sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjais. Po spektaklio vyks kūrybines dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai, kartu su spektaklio veikėjais, aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, dirbs grupese ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „ERRORAI“

„Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklyje „ERRORAI“, remiantis mokslo pavyzdžiais, kalbama apie žmonių požiūrio taškus priimant neišvengiamybę klysti. Kas nutinka, kai klaida įvyksta
laiku ir taip, kaip reikalinga? Pasaulį išvysta stulbinantys išradimai, kurių, regis, nė neturėjo būti, o istorija pasuka kitu keliu... Spektaklyje analizuojamas Žano Buridano paradoksas, Tomo Edisono istorija ir išradimai, atrasti per klaidą. Šiuolaikiniam išsilavinusiam mokslo pažangos klausimai yra svarbūs visuomenės funkcionavimo suvokimui, taip pat svarbu ir analizuoti kiek mes esame priimti savas ir visuomenės klaidas. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Spektakliu moksleiviai bus supažindinti su mokslo klaidomis, skatinami jų nebijoti ir suvokti jas kaip naudingą pamoką. Moksleiviai suvoks, kad mokslas turi didelės įtakos visuomenės pažangai, bus skatinama domėtis mokslo naujienomis. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), dramaturgas Justas Tertelis, aktoriai: Marija Petravičiūtė, Milda Noreikaitė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika.
Dizainas, Etninė kultūra

Nuodingi augalai

Edukacinė programa skirta supažindinti su nuodingais augalais mūsų aplinkoje, jų keliamu pavojumi bei apsisaugojimo priemonėmis. Mokiniai gaus augalų herbariumus ir besiklausydami ir
lygindama rodomas nuotraukas su turimais herbariumais atrinks nuodingus augalus. Susipažins su plokščiosios floristikos viena iš rūšių- atviručių kūrimu, kompozicijos taisyklėmis, klijavimo būdu. Iš džiovintų augalų kurs atviruką. Atviruką pasiliks sau. Dirbant menamos mįslės apie augalus. Tikimąsi, kad šių edukacijų metu įgytos žinios padės išvengti apsinuodijmų, skatins mokinių kūrybiškumą, gal net taps laisvalaikio užsiėmimu.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 9-12 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose skirtingo amžiaus moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai
pažįstamus ir tuo pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai spręs lygtis: Kaip Napoleonas įspėjo mūsų eros pirmavaizdį? Ką bendra turi Pitagoras ir Albertas Enšteinas? Kodėl kai kurie grybai yra valgomi tik vieną kartą? Kas iš tiesų valdo Lietuvą? O kada kursime valstybę mes patys? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Muzika

Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo

"Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo" - tai programa, kuri jaunosios kartos atstovą moko pasirinkti: ir klasika, ir džiazas gali būti neatrasta ir turininga alternatyva
šiuolaikinei muzikai! Tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro skirtingų meninių epochų bei stilių rimtosios muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas, o taip pat - pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką. Atliekamos muzikos repertuarą sudaro žymiausių rimtosios muzikos kompozitorių, tokių kaip J.S. Bach, W. A. Mozart, N. Paganini, B. Dvarionas, M. K. Čiurlionis bei kt., sukurtų ar pritaikytų kūrinių smuikui atlikimas. Klausytojams suteikiama galimybė išgirsti ir įvertinti ne tik skirtingų laikmečių ar stiliaus, bet ir skirtingų tautų muziką, o taip - pažvelgti į šios muzikos formavimosi raidą. Kultūrinė edukacinė programa atliekama bendrojo ugdymo įstaigų salėse. Priklausomai nuo amžiaus grupių, programa pateikiama vadovaujantis pedagoginiais ir psichologiniais metodais - siekiama, kad kiekvienas klausytojas gebėtų išgirsti, suprasti ir įvertinti atliekamos muzikos grožį ir patirti emocijas, kurias ši muzika gali suteikti!
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Tikslas – per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, ugdant bendravimo, meninius, darbinius gebėjimus bei kompetencijas. Uždaviniai: •
Demonstruojant archajinį audimo būdą suteikti žinių apie vieną seniausių ir archajiškiausių audimo būdų – vytinį audimą, jo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, archeologinį-istorinį kostiumą, juostų papročius ir simboliką lietuvių etninėje kultūroje. • Atliekant praktines užduotis, leisti renginio dalyviams patirti kūrybos, grožio pajautimo džiaugsmą, pagarbą savo ir kitų tautų kultūrai, ugdyti darbštumą, kantrybę. • Skatinti ir padėti suprasti savo ir kitų tautų savitumo, tradicijų reikšmę šiandieniame gyvenime. Renginio pradžioje (dėviu VI a. kostiumą) demonstruojamas vytinis audimas (su kaladėlėmis) ir pasakojama apie šio audimo būdo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, rodomi juostų pavyzdžiai, apžvelgiama tradicinių juostų klasifikacija, pavyzdžiai, vytinių juostų paskirtis ir panaudojimas (prie tautinio kostiumo) seniau ir dabar. Pasakojama apie archeologinio kostiumo rekonstrukcijos ypatumus – aptariami senoviniai žalvariniai papuošalai, skiltuvas, peilis ir kt. Pasakojama apie juostų reikšmę tautos etninėje kultūroje, papročiuose, šventėse: 1. apjuosimas juosta kaip saugos ir gero linkėjimo ženklas; 2. juostos dovanojimas kaip ryšys tarp žmonių – kaip tradicinis suvenyras; 3. juostos audimas kaip apeiga – smulkiosios motorikos darbai kaip kompensacinė priemonė stresui pašalinti; 4. juostų „vartai“ – kaip riba tarp buvusio ir būsimo gyvenimo (abiturientų išleistuvės); 5. juostos užkabinimas ant objekto, t. y. jo sureikšminimas – dabar, pavyzdžiui, mažos juostelės užkabinimas ant automobilio veidrodėlio. Taigi renginio dalyviai atpažįsta savo aplinkoje tuos „ženklus“, siūloma pritaikyti ir praktikuoti tradicijas šiuolaikiniame gyvenime.
Lėlių teatras

Monospektaklis „Panama labai graži"

Linksma muzikinė istorija vaikams pasakojanti apie dviejų gerų draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį Panamą, apie netikėtą
skrydį ir netikėtą atradimą... Keliaudami jie sutinka daug įvairių draugų, kurie duoda draugiškų patarimų. Spektaklis - tai linksma muzikinė istorija su spalvingais personažais ir dainomis kurias sukūrė ir atlieka aktorius - atlikėjas ir spektaklio dailininkas Andrius Grigaliūnas. Monospektaklyje aktorius bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojų nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančius klausimus. O pagrindinė spektaklio esmė– emigracija ir kodėl atrodo ten , kur mūsų nėra, duona saldesnė..
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Rodomi įrašai: 41 - 501 800