Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Muzika

Edukacinis koncertas „Nuo menueto iki rokenrolo“

Koncertas „Nuo menueto iki rokenrolo“, tai visa puokštė žinomos šokinės muzikos, sukurtos žymių kompozitorių ir skirtos skambėti sceniniuose bei koncertiniuose atlikimuose. Mokiniai
išgirsta skirtingų šokių: menueto, polonezo, valso, polkos, habaneros, tango, fokstroto, baleto muziką. Lietuvių ir kitų tautų šokių muziką bei kitus kūrinius. Mokiniai supažindinami su kūrinių sukūrimo laikmečiais, istorine, kultūrine aplinka, ryškiausiomis asmenybėmis, įvykiais, faktais. Koncertas vyksta nuotaikingo, aktyvaus bendravimo forma, o vaikai sužino aibes muzikinių įdomybių, išgirsta žymiausių kompozitorių gražiausių kūrinių ištraukas bei skatinamas interaktyvus moksleivių dalyvavimas užsiėmimų metu. Mokiniai būna paprašomi atlikti ritmines, balsines ar net judesio užduotis, skatinami įsivaizduoti ir atspėti gamtos reiškinius ar net gyvūnus, kuriuos iliustruoja muzika. Tarp atskirų kūrinių mokiniai būtinai supažindinami su smuiku, ir jo, kaip instrumento galimybėmis. Koncerto programoje skamba L.Boccherini, W.A.Mocarto, Ž.Bize, P.Čaikovskio, K.Sen-Sanso, J.Štrauso, H.Wieniawskio, M.Oginskio, J.Bramso, B.Dvariono, P.Sarassate, A.Piazzola, S.Joplino ir kt. kompozitorių kūriniai. Profesionalus muzikinis išsilavinimas ir ilgametė atlikėjo patirtis dirbant profesionaliame vaikų teatre, sąlygoja gebėjimą tinkamai parinkti repertuarą, bendrauti su auditorija, suprantama ir patrauklia vaikams forma pateikti klasikinės muzikos kūrinius, sukurti palankią kūrybišką atmosferą. Kūriniai atliekami pritariant fortepijonui (pianinui) arba akordeonui.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus - vienoje grupėje būtų 15 dalyvių. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan., patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs vieno kadro vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Vieno kadro filmas - tai filmas, filmuojamas nepertraukiamai, t.y. nestabdant kameros filmavimo aikštelėje. Kadangi filmas yra vieno kadro, po filmavimo vyks gan trumpas montažo etapas, kurio metu bus uždėti tik titrai bei reikalingi triukšmai ar muzika. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams arba tik dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonė. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Kultūros paveldas, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Dailė, Fotografija

„Iliuzijos: mokslas, mistika ar apgaulė?“

„Iliuzijos: mokslas, mistika ar apgaulė“ yra edukacinė programa, interaktyviai, parankinėmis priemonėmis pristatanti iliuzijas kaip mistinį ir tuo pat metu mokslo nagrinėjamą reiškinį.
Programos tikslas – supažindinti mokinius su galimybe moksliškai suprasti įvairias meno šakas. Gilinti žinias apie pasaulio suvokimą. Programos uždaviniai: paaiškinti mokiniams žmogaus pasaulio suvokimo mechanizmą; padėti suprasti įvairias iliuzijų rūšis; padėti suvokti iliuzijų taikymo priežastis ir tikslus; supažindinti su iliuzijų taikymu įvairiose meno srityse; Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, pokalbis, minčių lietus, bandymai pasitelkiant specialiai sukurtas pagalbines priemones, interaktyvūs eksponatai. Po edukacinės ir interaktyviosios dalies mokiniai gali perprasti, kokiu būdu sukeliami iliuziniai efektai ir kaip jie gali būti taikomi kasdieniame pasaulyje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink gatvės meną Marijampolėje

Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos miestų populiarus tapo gatvės menas („grafiti“). Šiuo metu Marijampolė gali pasidžiaugti turėdama 19 gatvės meno kūrinių. Tai 5 metų
organizuojamo meno simpoziumo „MALLONY“ Marijampolė-Londonas-Niujorkas sukurti grafiti kūriniai. Programos pradžioje apžiūrėsime iki 14 gatvės meno kūrinių, kuriais ypač žavisi mokiniai: „Povandenis laivas“ „Picų skėtis“, „Gyvatės ir kopėtėlės“, „Kačių sienelė“, „Pulkas“ ir kt. Mokiniai išgirs pristatymą apie kiekvieną pamatytą kūrinį pasivaikščiojimo metu. Taip pat papasakosiu kokie garsūs menininkai atvyksta tapyti šių darbų (vienas iš jų Ray Bartkus iš JAV ir daugelis kt.). Šios išvykstamosios pamokos metu mokiniai susipažins su kultūros paveldu. Dalyviai išmoks atpažinti kuo skiriasi kultūros materialusis ir nematerialusis paveldas. Vėliau mokiniai patys įsikūnys į menininko vaidmenį, kurdami savo įsivaizduojamą gatvės meno eskizą. Marijampolės mieste simpoziumo metu pastatų sienas tapo menininkas ir savanorių komanda. Mes taip pat dirbsime grupėse, ugdydami bendradarbiavimą su klasės draugais. Užsiėmimo pabaigoje, visi dalyviai pristatę darbus, gaus po apdovanojimą. Tikslas – supažindinti su išskirtiniu gatvės menu Marijampolėje. Uždaviniai : Sužinoti daugiau apie gatvės meną. • Kartu su gidu pamatyti sienų tapybos darbus Marijampolėje. • Diskusijos metu aptarti labiausia patikusius grafiti kūrinius. • Mokėti atskirti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. • Atliekant grupinį darbą lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – ekskursija, pasakojimas, klausymas, diskusija, kūrybinis darbas. Pamokoje naudojamos įvairios piešimo priemonės (kreidelės, spalvos ar flomasteriai). Užsiėmimo metu praplečiamas mokinių kultūrinis paveldo suvokimas, ugdomas kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Rodomi įrašai: 41 - 501 810