Dailė, Dizainas

Dirbtuvės: Knygelė-sąsiuvinis

Dirbtuvių metu dalyviai susipažins su knygrišyste, knygų istorija, knygų gaminimo būdais, etapais, sužinos, kaip atsiranda skirtingos knygos. Dalyviai išmoks pagrindinio knygų rišimo
būdo, pritaikomo sąsiuvinių gamybai. Vaikai kurs sąsiuvinius-knygeles, jas suriš ir dekoruos viršelį norimais būdais. Dirbtuvėse vaikai išmoks valdyti popierių ir siūlą, susiūti sau knygą. Mokytojai ir vadovai vaikams padės darbuotis su aštriais įrankiais. Kiekvieno pasigaminta knygelė taps ne tik praktiškai dirbiniu, bet ir kūrybinio proceso rezultatu. Procese vaikai įvertins savo kaip knygų kūrėjų galimybes, patirs džiaugsmą suprasdami, kaip paprastai ir kartu ypatingai atsiranda knygos. Gebėdami pagaminti patys, vaikai knygas ima vertinti su didesniu susidomėjimu ir atras kitas, dar nepažintas tokio objekto vertybes.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Etninė kultūra

„Medžio ir žmogaus sielų bendrystė“

Programa vyksta edukacinėje klasėje. Programos pradžioje vedėja supažindina su supančiu augalų pasauliu. Po to supažindina su vietinės kilmės medžiais, supažindina, kurie medžiai
atitinka mėnesį (E. Šimkūnaitės medžių horoskopas), ragaujama dviejų rūšių vaistažolių arbata.
Dramos teatras

Spektaklis „Mano senelis buvo vyšnia“

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus
gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir... meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Šokis, Dramos teatras

Edukacinis užsiėmimas „Šokis ir sceninis judesys dramos spektaklyje“

Edukacinis užsiėmimas ŠOKIS IR SCENINIS JUDESYS DRAMOS SPEKTAKLYJE 6-11 metų vaikams Kuri mergaitė nesvajoja tapti balerina? Ar taip pat šoktų varna ir gulbė, kareivis ir senukas,
Mažylis ir Karlsonas? Ar taip pat judėtų linksmas ir liūdnas, vikrus ir lėtas, jaunas ir senas veikėjas? Užsiėmimo metu vaikai sužinos kaip įvairių šokių technikų pagalba atskleisti charakterio bruožus ar kaip tuos pačius šokio elementus atliktų skirtingo amžiaus, temperamento veikėjai. Užsiėmimai vyksta Kauno tautinės kultūros centre, Teatro studijoje. Kovo 11-osios g. 108, Kaunas Registruotis iš anksto, tel. (8 37) 31 3712 arba el. paštu ktkc.teatrostudija@gmail.com Turėti lengvą aprangą ir avalynę
Architektūra, Kultūros paveldas

Pasaulio pažinimas

Norite patyrinėti ir susipažinti su įvairiomis šalimis? Jeigu trykštate smalsumu ir žingeidumu, tai tikrai Jums! Mes sukursime jums nuostabią kelionę po visą pasaulį. Edukacijos metu
sužinosite kokiuose žemynuose yra tam tikri kultūriniai objektai, kurioje šalyje jie yra pastatyti ar atrasti. Mokiniai edukacijos metu susipažins su pasauliui reikšmingais kultūriniais pastatais, griuvėsiais, skulptūromis ir statiniais. Gebės įvardinti šalis, kuriose šie objektai yra. Pasaulio pažinimo edukacija susideda iš kelių dalių: visų pirma kartu su vaikais diskutuosime ir stebėsime septynis šiuolaikinius ir išlikusius pasaulio stebuklus, vėliau - praktinė užduotis, kurios metu mokiniai kontūriniame žemėlapyje bandys įvardinti šalis ir atitinkamai priskirti tai šaliai vėliavą. Multimedijos ekrane viena po kitos bus rodomos nuotraukos su septyniais pasaulio stebuklais, o tuo tarpu vaikai turės atspėti kokia tai šalis, kas tai per statinys ar skulptūra; Skatinsime vaikus išvardinti kuo daugiau šalių, kurias žino ar kuriose yra buvę. Prisiminsime kaip atrodo mūsų šalies vėliava ir kontūriniame žemėlapyje klijuosime skirtingų šalių vėliavas. Veikla - dėlionė Lietuvos žemėlapis, tai komandinis darbas, kuris skatina vaikus bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Sudėję Lietuvos dėlionę, vaikai įvardins Lietuvai žinomus objektus, pavyzdžiui: Stelmužės ąžuolas, Merkinės piramidė, Televizijos bokštas ir t.t. Žinoti, keliauti ir atpažinti yra smagu! Siūlome jums pasinerti ne tik į edukacinius, interaktyvius ir originalius žaidimus, bet ir pažinti pasaulį, skirtingas šalis, atpažinti/sužinoti įvairių šalių vėliavas. Kviečiame būti keliautojais ir atradėjais! „Keliavimas, tai ne vien vaizdų matymas. Tai ilgalaikė pasaulėžiūros reforma“ (Miriam Beard). Kiekvienas vaikas po užsiėmimo išsineš savo „gabalėlį pasaulio“, kurį bus susikūręs.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Šeimos vertė"

Moksleiviai supažindinami su Lietuvos kaimo XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės žmogaus gyvenimo ciklo papročiais: gimtuvių, vestuvių, laidotuvių apeigomis. Diskutuojama apie
buvusius ir šiuolaikinėje kultūroje išlikusius kūdikio laukimo, gimimo, krikšto papročius. Moksleiviai supažindinami su svarbiausiais vedybų papročių etapais: piršlybomis, pačiomis vestuvėmis ir sugrąžtais. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradicinės vestuvės“ ištrauka. Aptariamos laidotuvių papročių struktūrinės dalys: ligonio sarginimas ir marinimas, mirusiojo pašarvojimas, pačios laidotuvės, mirusiųjų paminėjimai. Pasakojimai iliustruojami etnografinės ekspedicijos „Laidojimo papročiai Jonavos rajone“ video medžiaga. Visi gyvenimo ciklo papročiai iliustruojami liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis. Išryškinamas šeimos vaidmuo asmenybės formavimuisi: demonstruojama etnografinės ekspedicijos „Šeimos kūrimas. Gyvenimas šeimoje“ video medžiaga, kurioje savo požiūrį į šeimą išsako įvairių amžiaus grupių bei socialinių sluoksnių žmonės. Aptariami šiuolaikinės šeimos iššūkiai, vertybių kaita, moksleiviai skatinami kritiškai vertinti tradicinės ir šiuolaikinės šeimos gyvenseną, sąmoningai perimti tas elgesio normas, kurios šimtmečius stiprino šeimą. Moksleiviai vaišinasi močiutės ragaišiu.
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Galiausiai, 1905 m., amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičių garlėkis“). Tačiau spektaklyje pristatoma ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visos aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija, ieškoma žmogaus noro skristi, pakilti į dangų, atsiplėšti nuo žemės priežasčių.
Rodomi įrašai: 41 - 501 009