Etninė kultūra

Duonos kelias

Lankytojai supažindinami su sėjos, arimo, derliaus nuėmimo papročiais, ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami javų auginimui ir apdirbimui. Po apžvalginės
ekskursijos vaikai suskirstomi į „rugių“, „miežių“, „kviečių“ komandas ir tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse. Nugalėtojų laukia išskirtinis prizas – grūdų malimas rankinėmis pastatomomis ir akmeninėmis trinamosiomis girnomis.
Dramos teatras

Spektaklis „Lietaus lašelė“

Scenarijaus autorius - Saulius Kovalskas. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Spektaklis “Lietaus lašelė” – tai istorija apie mažytę, linksmą ir nerūpestingą Lietaus lašelę, nusileidusią iš
kriaušės formos debesies į žemę ir atsidūrusią tarp žmonėms įprastų daiktų. Senas ir pavargęs Televizorius Trisdešimt penki kanalai, duoda Lašelei naudingą patarimą – negalima per dienų dienas šokinėti be darbo, reikia turėti kažkokį tikslą. Lietaus lašelė paklauso jo ir keliauja ieškoti Pasakų knygos, kuri pasak Televizoriaus, yra labai protinga ir galbūt jai galės padėti. Lašelė tikėjosi rasti stebuklų, nuotykių ir fantazijos kupiną Pasakų knygą, tačiau ant palangės gulinti Knyga buvo apdulkėjusi, liūdna, ir niekam nereikalinga, nes vieną dieną į namus atkeliavo Televizorius ir nuo to laiko knygų niekas nebeskaitė. Tačiau Pasakų knyga papasakoja vieną istoriją, užrašytą joje, kuri Lašelei padeda daug ką suprasti. O Pasakų knyga, nuskraidinusi Lašelę į fantazijos šalį, pasijuto ir vėl reikalinga… Tad ar suras Lašelė savo tikslą? Ar išgelbės gėlę Albertą? Ar suprasime kuo knyga skiriasi nuo televizoriaus?
Etninė kultūra

„Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“

Edukacinė programa "Vaško kumelaitė, lino uodegaitė"(žvakės atsiradimo istorija ir kitos apšvietimo priemonės iki XX a. vidurio) vyksta Rokiškio krašto muziejaus Etnografijos
skyriuje(Kriaunų k.). Kriaunose lankytojų laukia pažintis su senaisiais amatais, amatininkų įrankiais, kaimo išradėjų pagamintais prietaisais ūkio darbams ir buičiai. Erdviose muziejaus patalpose įrengtas XX a. pradžios kaimo trobos interjeras. Mokiniai susipažins su apšvietimo priemonėmis naudotomis iki XX a. vidurio(lajine, aliejine lempelėmis, deglais, žibinčiais su balanomis, spingsulėmis, žibalinėmis lempomis, liktarnomis), jų veikimo principais, kokios apšvietimo priemonės buvo savame krašte ir pasaulyje, kaip jos tobulėjo ir vystėsi. Sužinos populiariausios apšvietimo priemonės -žvakės-atsiradimo istoriją, jos reikšmę krikščionių tikėjime, sakralinėse apeigose. Gaus patarimų, kokių spalvų ir formų žvakes pasirinkti, kokios sveikesnės ir kaip taisyklingai jas deginti. Vyresniųjų klasių mokiniai sužinos kaip seniau buvo daromas degutas, kas pirmieji išgavo žibalą, kaip jis gaminamas. Programos metu dalyviai iš lininio siūlo pasidarys dagtį ir iš vaško lakšto patinkančios formos žvakę.
Fotografija

Kauno fotografijos galerijos kūrybinė laboratorija

Kauno fotografijos galerijos kūrybinės laboratorijos metu siekiama suteikti kuo platesnių teorinių ir praktinių žinių apie Lietuvos ir pasaulio fotografiją ir ugdyti vizualinį
raštingumą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su parodos koncepcija; ugdyti vaizdų suvokimo ir interpretavimo gebėjimus pasitelkiant praktinius užsiėmimus. Metodai ir priemonės: pokalbis ir diskusija, paremta Stedelijk muziejaus programa „Unforgettable“, praktinis užsiėmimas. Numatoma veikla: Kauno fotografijos galerijos parengti vizitai neapsiribos tik ekspozicijos pristatymu – mokiniai bus plačiau supažindinami su fotografijos istorija. Svarbu tai, kad užsiėmimų metu bus skatinamas dialogas, taip įtraukiant dalyvius ir sukuriant priežastį įsigilinti parodos vaizdus ir idėją. Fotografija yra medija, kuria gali būti pasakojamos įvairiausios vaizdinės istorijos, todėl, priklausomai nuo parodos turinio, įgautos žinios gali būti ne tik apie fotografiją, bet ir kitomis temomis. Pokalbis ir diskusija, kurios metu aptariama esama paroda, eksponuojami meno kūriniai, jų išskirtinumas ir reikšmė. Praktinis užsiėmimas, kurio metu mokiniai galės susipažinti su senąja analogine fotografija ir pasitelkę kūrybingumą interpretuoti parodos temą. Kiekviena veikla bus pritaikyta atsižvelgiant į esamą parodą, kurios keičiamos kas mėnesį. Programa bus adaptuojama ir ruošiama naujai, taigi mokiniai galės apsilankyti kelis kartus. Siektini rezultatai: Dalyviai išmoks įsigilinti ir interpretuoti vaizdus bei jų seką.; gebės kūrybiškai atskleisti savo mintis ir jas pritaikyti meninei veiklai; susipažins su fotografija ir jos istorija; gebės sklandžiau dėstyti savo nuomonę.
Dramos teatras

„SEEN“

Monospektaklis „SEEN“ – apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau, sukurtas pagal tikras trijų merginų istorijas, kurios suplaukia į vieną Ūlos išpažintį už visas pasaulio
Ūlas, visoms pasaulio Ūloms. Nūdienoje, kuomet aplink mus tiek daug sėkmės istorijų, nuostabių, išblizgintų insta gyvenimų, vienądien nuskamba: sveiki, šiandien Jums papasakosiu savo nesėkmės istoriją.“ Ir išties, tai labiau ne spektaklis, o išpažintis perteikiama muzika, judesiu, gyvu vokalu ir nesuvaidintu pasakojimu apie Ūlas, kurios, trokšdamos kitų meilės ir pripažinimo, praranda pagrindinį turtą – save. Praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, kai nespėjęs nubusti, jautiesi blogesnis nei vakar, o baimė ir kaltė lošia pokerį iš to, ar žengsi lemiamą joms palankų žingsnį, ar dar šiek tiek palūkėsi. „Jeigu Tavo didžiąją dalį dienos užima mintis apie maistą, mes turime susitikti. Jeigu Tavo artimo didžiąją dalį dienos užima kalorijų skaičiavimas, mes turime susitikti. Jeigu lėkštėje matai ne maistą, o kalorijas, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi (iš savęs ar kitų), kad esi nepakankama, jeigu nuolat jautiesi per didelė, per liesa, PER – mes turime susitikti. Jeigu nuo pat vaikystės ar paauglystės girdėjai daug liepiamosios nuosakos ir jutai didžiulę kontrolę, jeigu nemeilė sau Tau daugiau nei artima, jeigu po valgio jauti kaltę, jeigu jauti, kad gyveni du gyvenimus: tikrąjį ir tą, kurį matome socialiniuose tinkluose, o tikrasis kelia baimę ir liūdesį, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi, kad neatitinki kažkokių standartų, jeigu kažkas iš tavo artimų nuolat sako: ė, lenta! Banginis, stora kaulė, stora šiknė kiaulė, vaikščiojantis lavonas, kas tave tokią pagimdė? MES TURIME SUSITIKTI. Ir jeigu jauti gėdą, kai Tau kas nors nuoširdžiai pasako: esi nuostabi! MES TURIME SUSITIKTI! Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Cukriniai avinėliai

Kūrybinė - literatūrinė pamoka, kurioje du vaikystės draugai iš P. Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ keliaus į tikrą Cukraus miestą. Šį kartą ne tik avinėliai, bet ir visas miestas
bus iš cukraus. Keliausime su draugais kartu: stebėsime kaip liejamas cukrus virsta namo siena, o gal stogu, skaičiuosime Cukraus miesto kilogramus, kursime savo cukraus darbelį. Keliaudami, be jokios abejonės, svajosime - apie savo troškimus, nuotykius ir ... cukrinius avinėlius. Galiausiai, pavargus ir stabtelėjus, susimąstysime apie kelionės ir viso gyvenimo vertybes. Pamoka „Cukriniai avinėliai“ susideda ir trijų dalių: parodomosios (cukraus liejimas ir cukraus miesto pristatymas), praktinės (savo cukraus darbelio kūrimas) ir intelektualinės (apysakos pasakojimas ir vaikų įtraukimas į istorijos vyksmą - žaidžiant bei sprendžiant gyvenimo vertybių klausimus). Naudojamos priemonės: cukrus ir jo produktai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimo metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. Cukraus pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Kita

Kaip gimsta nauji lietuviški žodžiai?

Plankingas ar rąstgula? Oulingas ar pelėdtupa, pelėdžiavimas? Kaitas ar jėgos aitvaras? Aftepartis ar dūzgės? Influencinti ar daryti įtaką? Kuriuos žodžius vartotumėte jūs? Ką
rinktumėtės ir kada? Kodėl vieni naujažodžiai prigyja, o kiti ne? Į šiuos ir kitus klausimus ir pabandysiu atsakyti per užsiėmimą.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šaltasis karas“

Kadaise dėl dominavimo pasaulyje varžėsi dvi supervalstybės. Jungtinių Amerikos Valstijų bei Sovietų Sąjungos konkurencija vos nesibaigė Trečiuoju pasauliniu karu ir atomine
pragaištimi. Perpraskite šio sudėtingo konflikto esmę suprantamu ir smagiu būdu! Pasinėrę į komandinį žaidimą, analizuokite žaismingus vaizdo įrašus, klausykitės muzikos ir minutei tapkite propagandistais, bandančiais įrodyti visapusišką vienos ar kitos pusės socialinį, ekonominį ir meninį pranašumą. Įgriso šnekos? Imkite į rankas tikrus Vietnamo ir Afganistano karo laukuose naudotus ginklus ir išbandykite miklumą karinius mokymus imituojančioje estafetėje!
Rodomi įrašai: 51 - 601 015