Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Literatūra, Muzika

VAIKŲ KAMBARYS (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas)

... sulūžęs lėlių namas, įkyri musė, žiopla sraigė, bebaimė varlė, languose įstrigęs drugelis, palėpės dulkės, senas lagaminas, su senelių nebenaudojamais daiktais, apdulkėję pirmųjų
Lietuvos nepriklausomybės metų laikraščiai, senos taupomosios knygelės, laiškai, krepšiai, maži batukai. Kvapai, mėgstamiausi močiutės blynai, Sargis, gandrų porelė pievoje - mano vaikystės kambarys, tiksliau - visa vaikystės pieva. Taip, kaip ir V.Palčinskaitės eilių knygoje "VAIKYSTĖS KAMBARYS“ - joje pilna nuotaikų, paslapčių ir dar daug ko, ko nė nebeprisimenam... Programoje VAIKŲ KAMBARYS (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas) - apie 15 V.Palčinskaitės eilėraščių (kurie nuolat kinta), pavadinti rinktinės VAIKŲ KAMBARYS pavadinimu yra skaitomi, rimuojami, dainuojami, šokami, vaidinami, žaidžiami - siekiant atskleisti "gyvąją" poeziją. Visas pasaulis – vaikų kambarys. O gal Vaikų kambary – visas Pasaulis, kuriame šoka lėlės, žvengia medinis arkliukas, vilkas stato namą, jaukiai bambėdamas verda virdulys, o pomidoras tuoj tuoj sprogs! Oj! Vaidina ir muzikuoja Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, Gediminas Žilys.
Lėlių teatras

Monospektaklis "Panama labai graži"

Linksma muzikinė istorija vaikams pasakojanti apie dviejų gerų draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį Panamą, apie netikėtą
skrydį ir netikėtą atradimą... Keliaudami jie sutinka daug įvairių draugų, kurie duoda draugiškų patarimų. Spektaklis - tai linksma muzikinė istorija su spalvingais personažais ir dainomis kurias sukūrė ir atlieka aktorius - atlikėjas ir spektaklio dailininkas Andrius Grigaliūnas. Monospektaklyje aktorius bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojų nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančius klausimus. O pagrindinė spektaklio esmė– emigracija ir kodėl atrodo ten , kur mūsų nėra, duona saldesnė..
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Ir šiandien tebežymu, kur pilies būta...“

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su minėtoje vietoje archeologų rastais radiniais, bylojančiais apie pilėnų gyvenimo būdą bei kultūrą, pilių apgulties techniką ir karybą. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai, užduočių sąsiuviniai „Vorutos pilis“, animacinis filmas apie Vorutą ir kitos priemonės. Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete, keliais. Individualių ir komandinių užduočių atlikimas, tyrinėjant archeologinę perkasą ir jos radinius. Dalyvavimas šaudymo iš lanko ar aksties mėtymo varžybose. Senovinių drabužių ir kario šarvų matavimasis, galimybė paliesti ir išbandyti kiekvieną dominantį eksponatą ir kt. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Mokykloje įgytų teorinių istorijos, lietuvių literatūros, technologijų dalykų žinių papildymas praktine veikla. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant įvairias veiklas, pasitikėjimo savo jėgomis ugdymas, fizinis aktyvumas bei žingeidumas.
Dailė, Dizainas

VĖTRUNGĖS – MAGNETO DAŽYMAS

Kuršių vėtrungė – istorinės vėtrungės, kuriomis buvo žymimi ir puošiami Kuršių marių pakrančių gyvenviečių žvejų laivai – kurėnai. Tiksliai paaiškinti kiekvieną vėtrungės simbolio
reikšmę labai sunku. Tai buvo žvejo fantazijos kūrinys ir dažnai tik jam vienam buvo žinoma jo reikšmė. Edukacijos metu būsite supažindinti su kuršių vėtrungių ir kurėnų istorija, simbolių bei spalvų reikšmėmis, gamybos procesu. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinį vėtrungės maketą su magnetu, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Užsiėmimo dalyviai sukurtą vėtrungę pasiima atminčiai.
Dramos teatras

Spektaklis "Astrida"

Veikiausiai visi puikiai prisimename pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir jo bičiulį Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, bei Emilį iš Lionebergos. Tai neabejotinai smagiausi vaikystės
personažai! Tik ar iš tiesų pažįstame jų sumanytoją – švedų rašytoją Astridą Lindgren? Su ja susipažinti kviečia žymi spektaklių vaikams autorė ir aktorė Inesa Paliulytė. Įkvėpta pašėlusios rašytojos kūrybos ir nepaprastos asmenybės, ji parašė pjesę, kurioje veikia ne tik pati Astrida, bet ir patys šauniausi jos personažai, taip pat susipažįstama su Astridos tėvais, seneliais ir draugais.
Dailė, Skulptūra

Sugalvok savo būdą, kaip surasti Europos kontinento geografinį centrą

Užsiėmimo dalyviai pažins Europos parką, šiuolaikinio meno muziejų, kur geografinis Europos centras įprasminamas meno kalba, o Lietuva pristatoma kaip Europos centro valstybė
besidomintiems menu iš viso pasaulio. Žinodami, kad geografinį Europos kontinento centrą Lietuvoje 1989 metais nustatė prancūzų kartografas Afholderis (Jean-Georges Affholder), dalyviai ieškos būdų pavaizduoti tai specialiuose žemėlapiuose meninėmis priemonėmis. Užsiėmimo dalyviai plės ir kūrybingai taikys bendrojo lavinimo žinias. Prireiks ne tik loginio mąstymo, kūrybiškumo, lakios vaizduotės, bet ir nuoseklumo. Būtent nuoseklus darbus padėjo jaunam menininkui Gintarui Karosui savo svajonę – sujungti meną ir gamtą simboliniame Europos taške – paversti realybe . Užsiėmimas vyksta Gintaro Karoso sukurtame Edukaciniame centre, pastate natūralios gamtos rūbu, kur pro didžiulius langus matoma muziejaus aplinka. Moksleiviai taip pat įgis žinių apie išskirtinius šiuolaikinį meno pavyzdžius, pasaulinio garso kūrėjus.
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas.Rištinės lėlės darymas.

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Rodomi įrašai: 50 - 60950