Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Cukraus pasaka“

Pamokos metu mokiniai pamatys iš cukraus pastatytus miniatiūrinius Lietuvos architektūros statinius: gotikinį Napoleono namą, renesansinę Dailininko vilą ar kt. Namukai „maži, bet
dideli“ – jų svoris nuo 5 iki 10 kilogramų, jų statybai cukraus prireikia dar daugiau. „Statybinė medžiaga“ atkeliauja tiesiai iš seniausio Lietuvoje cukraus fabriko Marijampolėje. Vaikai stebės, kaip yra verdama cukraus siena, stogas ar net... pasaka... Dalyviai išgirs „Cukraus namuko“ istoriją, apipintą legendomis ir sakmėmis, o namo iškeliaus su pačių pasigamintu cukraus darbeliu. „Cukraus pasakos“ pamoka susidera iš trijų pagrindinių dalių: parodomosios (dėl saugumo, vaikams tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišo, lipdo ir puošia iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausosi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ar liaudies sakmes). Susipažinsime su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandysime netradicinę kūrybos priemonę – cukrų, išmoksime klausytis ir pajausti, ką byloja šimtamečiai statiniai. Pamokoje naudojamos priemonės: cukrus ir jo gaminiai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimų metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. „Cukraus pasakos“ pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Miško brolių takais“

Pasikviesk miško brolius į savo mokymosi įstaigą! Atvykę uniformuoti, ginkluoti, su pilna partizaniška manta, trispalve rankoje, miško broliai jums papasakos apie laisvės kovų atminimo
svarbą, laisvės kovotojų herojiškumo apraiškas, laisvės ir demokratijos siekį, kartu su mokiniais užtrauks partizanišką dainą bei praves visapusiškai įdomią istorijos pamoką! Negirdėti pasakojimai surinkti iš amžininkų prisiminimų, fotografijų albumai, žibalinė lempa, autentiški ginklai, spausdinimo mašinėlė ir kiti buities reikmenys. Edukacinių užsiėmimų metu miško broliai surengs viktoriną ir išrinks išmintingiausius miško brolių bičiulius. Kiekvienas galės išmėgint savo rankų miklumą spausdinimo mašinėle, sužinoti kiek kilogramų mantos turėjo nešti partizanai žygyje, pakilnoti ginklus, pažvelgti pro langą su pirmojo pasaulinio karo žiūronais, kuriuos naudojo ir partizanai. Susitikimo metu vyks kūrybinės užduotys, spausdinimo mašinėle bus kuriamas palinkėjimas Lietuvai, pakalbėsime apie partizanų dainų, slapyvardžių tradiciją, poeziją, skiriamuosius ženklus, visi kartu perskaitysime partizanų priesaiką. Susitikimo pabaigoje visus pakviesime nusifotografuoti su senu, partizanų laikus menančiu, fotoaparatu.
Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Kita

Kelionė į praeitį – 250 milijonų metų atgal

Užsiėmimo "Kelionė į praeitį – 250 milijonų metų" pristatoma Papilės apylinkėse akivaizdžiai matoma Žemės istorija. Bus aptariami mezozojaus eros triaso ir juros periodai. Iš
miestelio centro pėsčiomis einama Jurakalnio geologiniu pažintiniu taku, lauko klasėje pateikiama užduočių, apžiūrima juros periodo atodanga ir atragis, kopiama į apžvalgos bokštą. Vėliau vykstama į Šaltiškių molio karjerą, kurio kraštovaizdis primena Marso vaizdus. Šaltiškiuose lankomas dirbtinis ežeras, susiformavęs uždarius senąjį karjerą. Šaltiškių karjere mokslininkai rado fitozauro liekanų. Populiariai paaiškinamas cemento gamybos procesas. Dirbtinėje Papartynės atodangoje ieškoma fosilijų.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Pojūčių spektaklis "Anykščių šilelio takais"

A.Baranausko poema "Anykščių šilelis"- klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien
dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, moksleiviams atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. Pojūčių spektaklis skatina gilintis ir plėtoti pakankamai aštrią jauno žmogaus ir jį supančios gamtos ir pasaulio santykių temą. Spektaklio centre – gamtos ir joje egzistuojančios gyvybės smurto istorija, išvystyta tiksliai bei įtaigiai, atskleidžianti esmines priežastis, motyvus, kurie paskatino ir, kurie vis dar, skatina jauną žmogų griebtis kritinio mąstymo, bei kaip išsaugoti aplink save supantį pasaulį. Atlikėjai: Dominykas Vaitiekūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Emilija Dedelaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas, Gintarė Guntytė, Viktorija Kajokaitė, Miglė Janutėnaitė, Greta Dirmauskaitė.
Muzika, Dramos teatras

Pramoginis renginys „Vaivorykštės taku“

Pramoginis renginys vaikams ir visai šeimai, skirtas pavasario - vasaros - rudens laikotarpiui. Teatralizuotoje muzikinėje programoje skambės teminės dainelės, įtraukiančios vaikus į
sceninį veiksmą. Visos dainos bus atliekamos gyvai.Dainų tekstai bei muzika lietuvių poetų ir kompozitorių. Visi renginio dalyviai įtraukiami į stebuklingos pasakos siužetą. Improvizuotą pasaką seka įvairūs personažai: Peliukas Mikliukas, Saldainių teta Adelė, Zuikis Puikis (pasirinktinai). Kūrybinė komanda kviečia pajusti bendrystės džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą, nuoširdžiau bendrauti. Stengiasi sudaryti galimybes bendradarbiavimui, pagarbai, tarpusavio supratimui.
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Rodomi įrašai: 51 - 602 047