Dramos teatras

Spektaklis „Mikė Pūkuotukas"

Režisieriaus Arvydo Lebeliūno Alytaus miesto teatre režisuojamas spektaklis „Mikė Pūkuotukas” - tai spektaklis vaikams ir jų šeimoms. Šioje istorijoje susipina dviejų šeimos kartų
santykiai ir išryškinama šeimos bendravimo svarba, kuri turi milžinišką jėgą asmenybės ugdymui. Tai svarbi tema ir šiandien, kai patys artimiausi žmonės vienas kitam skiria vis mažiau laiko, kai betarpiškas bendravimas tampa deficitu, kai, net tyrimų duomenimis, tėvų skiriamos 7 minutės per dieną savo vaikams, nebūna kokybiškos, o naudingos šiuolaikinės technologijos ne padeda, o trukdo arba tampa priemone, kuria suaugusieji naudojasi kaip „ramaus pabuvimo“ priemone. Istorija prasideda, kai mažasis Jonukas grįžta su tėčiu į vienkiemį, kur kažkada prabėgo jo tėčio vaikystė. Prislėgtas kasdienės rutinos, Jonuko tėtis ruošiasi parduoti namą, taip norėdamas išspręsti savo finansinius rūpesčius. Name tvyro prisiminimai – jis (tėtis), būdamas vaiku, nerūpestingai leido dienas banguojančių pievų ir ošiančio miško prieglobstyje. Tačiau visa tai - praeitis, o jis pats jau suaugęs, gyvenimo ir kasdienybės rutinos supančiotas žmogus. Tėčio ir sūnaus bendrystė pašlijusi, tėtis niekaip neranda minutėlės dėmesio savo sūnui, kurio taip trūksta mažajam Jonukui: vis rūpesčiai, rūpesčiai, rūpesčiai, kol vieną rytą tėvas pabudęs miegamajame neranda savo sūnaus. Taip prasideda mažojo Jonuko nuotykiai miške su seniai pamirštais, dar paties jo tėčio žaislais: meškiuku Pūkuotuku, paršeliu Knyskliuku, triušiu, asiliuku ir pelėda. Juk tėtis irgi kažkada buvo mažojo Jonuko amžiaus...
Dizainas, Kita

Ant ko mes vaikštome?

Užsiėmimo metu dalyviai prisimena žinomas iškasenas. Praplečia savo akiratį naujomis. Grupelės gauna indelius su durpės, žvyro, žemės ( kelių rūšių), smėlio (kelių rūšių), kreidos,
molio(raudono, balto, geltono, šamoto), gipso, anglies, lygina jų savybes (judindami klauso kaip barška, vizualiai, liesdami, ), apžiūri pateiktus ir aplinkoje esančius ar turimus daiktus, pasako, iš ko jie pagaminti. Spėja, kokios medžiagos ir kaip buvo naudojamos mūsų protėvių, kokios ir kaip naudojamos dabartyje. Užsiėmimo metu menamos mįslės apie žemę. Atlikę tiriamąją veiklą, susipažįsta su smėlio pilstymo būdais, komponavimo principais. Į stiklinį indą supilsto spalvotą smėlį bei kuria kompoziciją, ją pasilieka sau.
Dramos teatras

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“ pagal Aldonos Liobytės pjesę, tarsi pasaka pasakoje. Čia žiūrovas ne tik supažindinamas su etnine kultūra, bet ir įtraukiamas kartu ją pajusti su
aktoriais.Edukacinė programa prieš spektaklį bus tarsi kelias, užburiantis ir vedantis žiūrovą į salę bei paliečiantis įvairius jo pojūčius: regą, lytėjimą, klausą, uoslę skonį. Stebėdamas vaikas paklius į stebuklingą sniego krioklį, kuriame galės paragauti „sniego varveklių", išgirsti žiemos muziką, lietuviškas, įtrauktas į nematerialųjį Europos kultūros paveldą, sutartines, užuosti medaus, cinamono, gvazdikėlių, žolelių arbatos kvapą, paridenti sniego kamuolius, pasisupti laumių žirgais - mediniais arkliukais. Šis spektaklis leis būti ne tik stebėtojais, bet ir veiksmo dalyviais. Spektaklyje bus naudojami stilizuoti vestuvių papročių elementai apipinti liaudies žaidimų ir šokių „pynėmis“, iliustruoti dzūkų kraštui būdingomis sutartinėmis, daugybe patarlių, priežodžių ir pasakiškai daininga šnekta. Girdimi dialogai primins dainų tekstus su daugybe palyginimų, grožybinių meilių žodelių, frazeologizmų. Spektaklyje gyvuos dzūkiška dvasia ir kultūra.
Literatūra, Etninė kultūra

Šarkos – patarškos tauškalai

.“Šarkos – patarškos tauškalai“ - skirta pradinių klasių mokiniams. Mokiniai nagrinėdami įvairius faktus apie varninius paukščius per literatūrą ir etninę kultūrą supras, kokie šie
paukščiai protingi, kaip nuo seno buvo šis paukštis saugomas ir gerbiamas, bei skatins pačius vaikus stebėti ir nagrinėt šių paukščių įdomią etologija. Diskutuodami mokiniai suras paukščių svarbos elementų ir šių dienų žmogaus gyvenime, pavyzdžiui, mene (fotografiją , t.t.), bet ir kitose patirtyse (kaip hobis stebėti, fotografuoti paukščius),taip pat kalbama apie paukščių svarbą ekosistemų funkcionavimui
Etninė kultūra

Su dzūkiška daina per kalendorių

Edukacinio užsiėmimo metu mokinius supažindinsime su didžiausia žanrų įvairove pasižyminčia dzūkiško dainuojamojo folkloro tradicija. Užsiėmimą ves folkloro ansamblio „Vilniaus
dzūkuliai“ nariai. Papasakosime apie dainuojamojo folkloro istoriją Lietuvoje, jo reikšmę, atskleisime dzūkiško folkloro žanrų įvairovę atskleisime per apeigines ir šventines dainas bei žaidimus. Mokinius įtraukime į aktyvų mokymosi procesą, kartu dainuosime, bendrai ieškosime ir atrasime dainose paslėptas prasmes, žaisime grupinius žaidimus. Edukacinį-muzikinį užsiėmimą ves žinoma folkloro atlikėja, ansamblio vadovė dr. Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė, turinti didelę bendravimo su įvairiomis auditorijomis patirtį.
Dailė, Kita

Popieriaus transformacija-pilis taupyklė

Edukacijos "Popieriaus transformacija – pilis-taupyklė" kūrimo tikslas skatinti susidomėjimą Lietuvoje išlikusiomis pilimis. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis -
edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba ir praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą pilį-taupyklę.
Kultūros paveldas

Senovinės puodininkystės ir šiuolaikinės keramikos užsiėmimas

Užsiėmimo "Senoji ir šiuolaikinė molio keramika" metu dalyviams bus pristatomas keramikos formų, ir dekoro kitimas per istoriją bei keramikos technologinis ir kultūrinis
virsmas per žmonijos pažangą. Mokiniai susipažins su senosios keramikos, atgamintos pagal eksperimentinę archeologiją, ir šiuolaikinės keramikos ekspozicija, kurios eksponatus bus galima liesti rankomis. Ugdytiniai bandys suvokti istorinius kultūrinius pokyčius ir juos logiškai pagrįsti, aptars eksponatų meninę vertę. Apžiūrės šiuolaikinę degimo krosnį, geležies amžiaus apžiedimo stovylus, viduramžių medines žiedimo stakles, molio minkytuvą, glazūras, stebės kaip žiedžiamas puodas. Vaikai kurs norimą indą arba švilpuką ir dekoruos liaudiškais ornamentais. Pagal poreikį savo kūrinius dengs engoba - specialiais keramikos dažais. Sukurti gaminiai po edukacijos bus džiovinami, degami ir pagal poreikį glazūruojami ir išsiunčiami sutartu būdu.
Kita, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Dailė

Kuriame linoraižinį

Pirmiausiai trumpai pristatomos įvairios grafikos technikos. Plačiau aptariami lietuviškų medžio ir lino raižinių autoriai ir jų kūriniai. Mokiniai supažindinami su grafikos įrankiais,
išklauso ir darbo saugos instruktažą. Po informatyvios bet neilgos teorinės dalies pereiname prie kūrybos. Ant linoleumo kiekvienas išsipiešia piešinį, po to jį išraižo specialiais kaltais. Galiausiai su specialiu voleliu užvoluoja dažus ant savo linoleumo klišės ir pačiu seniausiu būdu – su šaukštu- atspaudžia atspaudą ant popieriaus.
Skulptūra, Daugiakultūriškumas

Kūrybiniai eksperimentai ir keramikos su augalais dirbtuvės

Paslaugos metu bus lipdoma moliu, spaudžiami gyvi augalai ant gaminio atskleidžiant augalo unikalumą, raštą, formą bei struktūrą. Gaminiai bus dekoruojami poglazūriniais dažais.
Rodomi įrašai: 61 - 702 495