Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis

Lėlių teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių", tai istorija apie mergaitę, kuri atėjus pamotei į namus buvo labai skriaudžiama,
nugirdusi iš dvariškių, kad ji buvo ne viena, nebeiškentusi pamotės- raganos patyčių išėjo broliukų ieškoti, Žiūrovai pamatys ir supras ką reikėjo mergaitei patirti kol suras savo broliukus. Kokių bjaurių intrigų prigalvojo pamotė ragana, kad sutrukdytų mergaitei siekti savo tikslo ir kaip karalaitis gelbėjo ją atsitiktinai pamatęs miške. Karalaitis pamilo mergaitę iš pirmo žvilgsnio, parsivežė į rūmus ir maldavo karaliaus , kad leistų ją vesti. Po vestuvių karalaitis turėjo išjoti karą, netrukus danguje pasirodė gandras, kuris į rūmus atnešė kūdikėlį Skrendantį gandrą pamatė ragana. Ji apsimetus vargše moteriške, įsiprašė į rūmus, kad padėtų auginti vaikutį. Tačiau ragana nebūtų ragana jei nustotų bjaurius darbus daryti: ji kūdikėlį išmetė, o jo vietoje įdėjo šuniuką. Ragana visus norėjo įtikinti, kad mergaitė yra ragana ir ją reikia sudeginti ant laužo, o čia baigėsi dvylikti mergaitės išbandymo metai ir danguje pasirodė būrys juodvarnių, kurie krito žemėn ir virto žmonėmis.Raganai baigėsi viskas pelnyta bausme, o atkaklumas, meilė ir užsispyrimas, siekiant tikslo triumfuoja. Taigi žiūrovai patirs įvairių pergyvenimų, supras kas teisus, kas ne, kas geras, kas blogas ir įsitikins, kad siekiant tikslo visada jį pasieksi, kad ir kokios kliūtys bebūtų. O finale su žiūrovais diskutuosime ar pelnyta bausmė raganai ar ne ir visi kartu uždainuosime ,, Jei labai norėsi mažas žmogau visada galėsi sėkmę sugaut"
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu: 1-4 kl.

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t. y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis mokiniams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: (1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, (2) susipažins, kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, (3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, (4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija), į kurio pristatymą susirinko per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o daugiau nei 300 edukacijų metu prakalbinta jau daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Muzika

Roko opera "Priesaika"

Roko opera „PRIESAIKA“ ( premjera 2018m.) Dalyvauja: Patriotinio roko grupė „Thundertale“ Liudas Mikalauskas (bosas) Egidijus Bavikinas (tenoras) Sandra Lebrikaitė (sopranas)
Kompozitoriai: Laurynas Baškys ir Jonas Chockevičius Libreto autoriai: Gediminas Jankus ir Nerijus Petrokas Scenarijaus autorius ir režisierius: Nerijus Petrokas Scenografas: Sergėjus Bocullo Garso operatorius: Andrius Murauskas Šviesų dailininkas: Darius Niaura Vykdantysis prodiuseris – Valdas Andriuškevičius Projektą vykdo VŠĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ Roko opera „Priesaika“ – tai naujas patriotizmo gūsis Lietuvos muzikos padangėje, bendram kūrybiniam darbui apjungiantis ir roko muzikantus, ir garsius operos solistus. Ši istorija apie Partizanus, kurie pokario metais paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad galėtų kovoti už tai kas brangiausia. Jie taip pat mylėjo, juokėsi, buvo kupini vilties, buvo jautrūs skausmui ir liūdesiui, bet nuo visų kitų skyrėsi tuo, kad turėjo savo gyvenime ypatingai kilnų tikslą, už kurį turime būti dėkingi kiekvienas. Apie ką Jie kalbėdavo?.. Ką mylėdavo?.. Ar tikėjo savo pergale?.. Ar bijojo mirties?.. Ar duota priesaika Jiems reiškė tai, dėl ko buvo verta paaukoti gyvybę?.. Tai gali atsakyti tik likę Jų pačių prisiminimai, kurių pagrindu ir buvo sukurta roko opera „Priesaika“. Tai kūrinys apie tikrus žmones, tikrus Jų gyvenimų likimus, apie tai kas dovanojo mums laisvą ir nepriklausomą Tėvynę. Mokytojas, kunigas, studentas, ryšininkė – šie personažai iš naujo leis pažinti Partizanus, kurie širdyse karštai tikėjo, jog Jų kova nebus veltui. Šiam projektui specialiai sukurta originali muzika ir dainos, atliekamos gyvai, pritariant roko grupei. Libreto autorius – 1991 m. LR Seimo gynėjas, Savanoris, teatro kritikas ir eseistas, daugelio istorinių pjesių ir apsakymų, recenzijų autorius – Gediminas Jankus. Libretas sukurtas remiantis realiai gyvenusių ir už Lietuvos laisvę partizanų gretose kovojusių: Juozo Jakavonio – Tigro, Justino Lelešiaus
Dailė, Kultūros paveldas

Pasidaryk ir išsiųsk proginį atviruką

Ar esate kada nors gavę sveikinimo atviruką, o gal patys siuntę? Ne? Nežinote, kas tai yra? Sužinoti ir patirti gerų emocijų galima Kintų Vydūno kultūros centre vykdomos edukacijos
,Pasigamink ir išsiųsk proginį atviruką" metu. Ši programa dalyviams siūloma prieš pagrindinių kalendorinių švenčių Kalėdų ir Velykų laikotarpį, kai visi gyvena laukimo nuotaikomis ir galvoja, kaip nustebinti artimuosius. Edukacinės programos dalyvius kviečiame tapti Kalėdų senelio elfais-nykštukais arba Velykų kiškio pasiuntiniais, kurie prieš pagrindines kalendorines šventes pluša rašydami sveikinimo laiškus dovanų laukiantiems žmonėms. Užsidėjus tinkamą nykštuko kepuraitę (raudoną-žalia Kalėdų, geltona ir auksinė - Velykų šventei) tampame mažaisiais raštininkais ir vadovaujami pagrindinio raštininko (programos vadovo) sukuriame sveikinimo atviruką savo namiškiams ar kitiems artimiesiems bei draugams. Pamokos metu su žaisminga pertraukėle iš jau paruoštų formų ir spalvingų detalių susiklijuosite Kalėdų ar Velykų šventinį atviruką ir pasvarstę, pagalvoję bei pasitarę užrašysime sveikinimo tekstą. Belieka ant voko užrašyti žmogaus kuriam siunčiame vardą ir pavardę, tikslų adresą. Norintys, kad laiškas būtų išsųstas iš muziejaus gali užklijuoti pašto ženklą ir įmesti į pašto dėžutę, esančią muziejuje. Beliks, namie sugrįžus, sulaukti laiško..
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Tikslas – per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, ugdant bendravimo, meninius, darbinius gebėjimus bei kompetencijas. Uždaviniai: •
Demonstruojant archajinį audimo būdą suteikti žinių apie vieną seniausių ir archajiškiausių audimo būdų – vytinį audimą, jo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, archeologinį-istorinį kostiumą, juostų papročius ir simboliką lietuvių etninėje kultūroje. • Atliekant praktines užduotis, leisti renginio dalyviams patirti kūrybos, grožio pajautimo džiaugsmą, pagarbą savo ir kitų tautų kultūrai, ugdyti darbštumą, kantrybę. • Skatinti ir padėti suprasti savo ir kitų tautų savitumo, tradicijų reikšmę šiandieniame gyvenime. Renginio pradžioje (dėviu VI a. kostiumą) demonstruojamas vytinis audimas (su kaladėlėmis) ir pasakojama apie šio audimo būdo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, rodomi juostų pavyzdžiai, apžvelgiama tradicinių juostų klasifikacija, pavyzdžiai, vytinių juostų paskirtis ir panaudojimas (prie tautinio kostiumo) seniau ir dabar. Pasakojama apie archeologinio kostiumo rekonstrukcijos ypatumus – aptariami senoviniai žalvariniai papuošalai, skiltuvas, peilis ir kt. Pasakojama apie juostų reikšmę tautos etninėje kultūroje, papročiuose, šventėse: 1. apjuosimas juosta kaip saugos ir gero linkėjimo ženklas; 2. juostos dovanojimas kaip ryšys tarp žmonių – kaip tradicinis suvenyras; 3. juostos audimas kaip apeiga – smulkiosios motorikos darbai kaip kompensacinė priemonė stresui pašalinti; 4. juostų „vartai“ – kaip riba tarp buvusio ir būsimo gyvenimo (abiturientų išleistuvės); 5. juostos užkabinimas ant objekto, t. y. jo sureikšminimas – dabar, pavyzdžiui, mažos juostelės užkabinimas ant automobilio veidrodėlio. Taigi renginio dalyviai atpažįsta savo aplinkoje tuos „ženklus“, siūloma pritaikyti ir praktikuoti tradicijas šiuolaikiniame gyvenime.
Dramos teatras

Spektaklis „Skrudžo gatvės angelai“

Senasis šykštuolis ir niurzgalius Skrudžas kasdien skaičiuoja pinigus, verčia be atvangos dirbti savo raštininką Bobą ir niekaip nesupranta, kodėl reikia džiaugtis Kalėdomis. Anot jo,
Kalėdos tėra kvailystė, kai pasijunti metais senesnis ir suvoki, kad vėl nieko neuždirbai ir nė kiek nepraturtėjai. Tačiau vieną stebuklingą naktį Skrudžo gyvenimas pasikeičia. Susitikimas su Praeities, Dabarties ir Ateities angelais atveria jo akis ir širdį, senasis bambeklis virsta neatpažįstamai geresniu žmogumi. Šviesi ir jautri Kalėdinė teatro pasaka „Skrudžo gatvės angelai“ (rež. A. Lebeliūnas) sukurta pagal D.Čepauskaitės pjesę „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti širdį“. Tai spektaklis apie amžinas vertybes – meilę, atjautą, rūpestį, mokėjimą dalintis ir puoselėti šiltus tarpusavio santykius. Juk stebuklus kuria patys žmonės…
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Rodomi įrašai: 61 - 701 780