Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Etninė kultūra

Per Velykas bus margučių

Mokiniai supažindinami su Velykų tradicijomis ir pagrindiniu jų simboliu – margučiais, jų raštais, tradiciniais marginimo būdais, natūraliais dažais. Atkreipiamas dėmesys į lietuviškų
margučių ypatingumus: neperkrauta ornamentika, subtiliai išryškinti saikingi archajiški raštai (ritmiškai pasikartojantys žalčiukai, ragai, skiltuvėliai, svastikėlės), darnos pajautimas. Aptariama raštų ir spalvų simbolika. Demonstruojama Vilniaus etninės kultūros centre sukaupta įvairių laikotarpių įvairia technika tradiciniais raštais margintų margučių kolekcija, pristatomos šiuolaikinės garsiausios Vilniaus ir Lietuvos margintojos. Praktinėje dalyje padalinamos priemonės: vaško lydymo įrenginiai su išlydytu vašku, mediniai pagaliukai su metaliniais smeigtukais, po du virtus kiaušinius baltu lukštu. Padalinami lapai su tradicinių raštų pavyzdžiais. Duodama saviraiškos laisvė, iš pateiktų raštų pasirenkant sau tinkamus. Mokiniai mokosi užnešti tradicinį ornamentą natūraliu vašku, po to dažoma viena arba keliomis spalvomis. Kelių spalvų dažai yra paruošti iš anksto. Kai dažai nudžiūsta, mokoma nuimti vašką. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius ir ornamentų schemas mokiniai išsineš su savimi.
Kita

PLAY MATH 1-2-3-4: Žaidžiame matematiką!

Kviečiame į matematikos pamoką, kurioje sutiksite du mokytojus, geriausią visų laikų mokytoją – KLAIDĄ ir niekuomet nepavargstantį mokytoją - ŽAIDIMĄ! „PLAY MATH: 1-2-3-4“remiasi
šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi atliepiančiomis, patyriminio ir sužaidybinto mokymosi teorijomis, akcentuojančiomis aktyvų, įtraukų, besimokančiojo poreikius ir gebėjimus atitinkantį, turiningą ugdymo procesą. “PLAY MATH:1-2-3-4” susideda iš kompleksinių žaidimų ir teatrinių simuliacijų, kuriems išspręsti reikia žinoti ir gebėti panaudoti 1-4 klasės matematikos programos turinį. 15-likoje matematinių žaidimų ir teatrinių simuliacijų yra integruoti daugiau nei 100 pradinukams skirtų matematikos uždavinių iš matematikos testų. Kurie apima visas pradinių klasių matematikos programos veiklos sritis (skaičiai ir skaičiavimai; reiškiniai, lygtys ir nelygybės; geometrija, matai ir matavimai; statistika; komunikavimas ir bendrosios problem sprendimo strategijos), reikalingus kognityvinius gebėjimus (matematinės žinios ir supratimas; matematikos taikymas ir aukštesniojo lygio matematiniai gebėjimai), bei visus pasiekimų lygius. Žaidžiant šiuos žaidimus atsiskleidžia tai, ką mokinys moka, ir diagnozuojamos esminės pasiekimų spragos. Tai inovatyvus, šiuolaikinio pasaulio iššūkius atitinkantis, ne tik matematinius gebėjimus, bet ir kūrybinio mąstymo įpročius (vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią praktiką, ir bendradarbiavimą) aktyvuojantis ir lavinantis edukacinis užsiėmimas. “PLAY MATH: 1-2-3-4” užsiėmimo metu pradinių klasių mokiniai kompleksinius žaidimus ir teatrines simuliacijas sprendžia komandose po 4 mokinius, taip užtikrinant maksimalų įsitraukimą.
Dramos teatras

„FREELANCERIAI“

Tai socialinis groteskas pagal Lietuvoje kol kas nestatytą žymaus rumunų aktoriaus, režisieriaus, dramaturgo Ion Sapdaru (g. 1961 m.) pjesę „Freelancer Story“, parašytą 2016 metais.
Istorija atveria menininkų skaudulį – nereikalingumo dramą. Pjesės herojams, pradedantiems aktoriams, kaip ir daugybei šiuolaikinių nepriklausomų kūrėjų, tenka rinktis – išduoti savo meninius idealus bei principus ar siekti išgyventi, dažniausiai pralaimint konkurencinėje kovoje. Iki graudulio komiškos realybės situacijos, kai jauni aktoriai, vietoj trokštamų vaidmenų profesionaliojoje scenoje, vaidina gyvas skulptūras parke, kai juos išgarsina ne aukštos meninės vertės darbas, o netikėtas skandalas, kai po pasaulį keliauja ne su pripažinta teatro trupe, o dirbant juodžiausius darbus, jų nepalaužia. Jaunų menininkų varomoji jėga – begalinis tikėjimas, atkaklumas, siekis realizuoti meninius sumanymus ir jaunatviškas maksimalizmas. Pirmyn veda troškimas pasipriešinti esamai politinei, kultūrinei santvarkai bei stipri ir nuoširdi meilė vienas kitam. Spektaklyje atskleista aukštesnė meilės forma, atveriama gili nesavanaudiško jausmo tema.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvos 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas.

Supažindinti pradinio ugdymo moksleivius su Lietuvos 5 regionų tautiniu kostiumu. 1. 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas, išskiriant kiekvieno regiono kostiumo ypatumus, kartu
pristatant ir to regiono šokius, ratelius, dainas, žaidimus. 2. Komandinė veikla (3-4 klasė) – Aprengti manekeną regiono tautiniu kostiumu. Mokiniai, pasiskirstę į 5 komandas, iš jiems pateiktų tautinio kostiumo detalių, turės aprengti manekeną. 3. Individuali veikla (1-2 klasė) – tautinio kostiumo trafareto spalvinimas. Mokiniai, gavę tautinio kostiumo trafaretą turės jį nuspalvinti tam regionui būdingomis spalvomis, naudodamiesi flomasteriais, spalvotais pieštukais. 4. Dėlionė Klausydamiesi pasakojimų, dainuodami liaudies dainas, šokdami šokius ir ratuodami ratelius, moksleiviai lavins vaizduotę, muzikinę klausą, ritmo pojūtį, lavins atmintį, laikysis žaidimo taisyklių. Pagilins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Išmoktas dainas, šokius, ratelius, vėliau pritaikys klasės veikloje, savo šeimos laisvalaikio metu. Supažindinti ir pristatyti leidinius, kurie apibūdina regionų tautinio kostiumo ypatumus. Demonstruoti Lietuvos kultūros centrų vadovų koncertinės programos „Lietuvos regionų tautinio kostiumo programa“ vaizdo įrašą. Garsiniai tarmių demonstravimo įrašai. Geografinis pažinimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“ (5–12 klasėms)

Juostos - viena tradiciškiausių ir puošniausių lietuvių tradicinės tekstilės rūšių, kurias pažinsite įtraukiančio ir dinamiško edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro
pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje. Stebėdami eksponuojamas juosteles atkreipiame dėmesį į juostos, kaip audinio specifiką, Suvalkijos regionui būdingą koloritą, raštus. Siekiant gilesnio supratimo apie skirtingas juostų rūšis, audimo būdus ir įrankius pasitelkiame papildomas vizualines ir liečiamas priemones, tyrinėjame juostelių ir audimo įrankių pavyzdžius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Praktinė audimo dalis vyksta edukacinėje klasėje. 5 - 12 klasių mokiniai išmoks vieno iš tradicinio audimo būdų - beraščių juostelių audimo kietais: išsirinkti ir suderinti spalvas, pasirinkti raštą, susiverti siūlus į skietelį ir austi. Edukacinio užsiėmimo turinys yra adaptuojamas pagal dalyvių amžių bei galimybes. Vyresnių klasių mokiniai greičiau perpranta audimo technologiją, taigi didesnis dėmesys tenka audžiamos juostelės kokybei, spalvų derinimui ir norimo rašto kūrimui. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“ sukurtas pagal lietuvių liaudies sakmę „Saulės ir Mėnulio ginčas“. Vaidinime bet koks dalyvių įsitraukimas pildant siužetą,
dėliojant dekoracijas ar įsijungiant į bendrą vyksmą nuolat bus palankiai priimamas, gerbiamas, skatinamas. Kartu netiesiogiai sudaroma galimybė tobulėti – skiriamos atitinkamos kūrybos užduotys papildant, priklijuojant, nupiešiant, kuriant bendras skulptūras. Spektaklyje skamba dainos, kurios papildo pasakos siužetą, įgalina pradinių klasių mokinius geriau suvokti vaidinimą. Vaidinime mažieji žiūrovai tampa spektaklio dalyviais – kuria, vaidina, įsitraukia į diskusiją ir reflektuoja. Spektakliu analizuojami ne tik Saulės Ir Mėnulio santykiai, bet ir vaiko (Žemės) atsiradimas. Tai astronominiai kūnai, bet aktorių pasakojime jie tampa mama, tėčiu ir vaiku. Vaikai ir patys turės galimybę pabūti Žvaigždėmis, Kometomis bei arčiau susipažinti su Žeme ir ją „papuošti“ žemynais, atitinkamais gyvūnais ar augalais. Spektaklyje netrūks įtraukiančio pasakojimo, dainų, šokių bei vaidmenų. Interaktyvus spektaklis vaikams pagal lietuvių liaudies sakmę – tai unikali galimybė dalyvauti gyvame spektaklio kūrimo procese. Vienas iš spektaklio kūrybinės grupės tikslų – supažindinti vaikus su tautiniu folkloru, atskleisti, kad pasakos gali būti net labai šiuolaikiškos, gyvos ir pamokančios, į vaidinimą įtraukti kitus mokomuosius dalykus (pasaulio pažinimą, muziką, lietuvių kalbą, dramą, dailę). Žiūrovai spektaklyje taps ne tik spektaklio vyksmo liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės prisiliesti prie kūrybinio proceso. Spektaklyje bus įdomu dalyvauti įvairaus amžiaus pradinių klasių mokiniams, nes kiekvienas atras sau ką nors įdomaus – muziką ir erdvinę scenografiją, vaidinimo techniką, istorijas ir lietuvių liaudies pasakų motyvus, astronomijos, geografijos ir galaktikos žinių pradmenis, o svarbiausia – daug geros nuotaikos ir žaidimo!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kelias į mokyklą prieš 100 metų

Edukacijos tikslas – per paralelinius vaizdinius, susijusius su vaikų kasdienybe, o svarbiausia – mokymusi, kas artima kiekvienam vaikui ir lengviau suvokiama per palyginimą, įvesti ir
supažindinti su pamario krašto istorija ir kultūra. Edukacijos metu vaikai sužino apie nelengvą, tačiau ypatingą ir įdomybių kupiną Kuršių nerijos vaikų kelią į mokyklą prieš 100 metų. Šiam tikslui pasiekti keliamas uždavinys įtraukti vaikus į smagų kuršininkų buities bei vaikų kasdienybės mokykloje ir už jos ribų pažinimo procesą, pasitelkus žaidimo ir kūrybinės užduoties atlikimo elementus. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiamas žaidimo, interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Su vaikais keliaujame į atnaujintos ekspozicijos žvejo sodybos namus ir aptariame tai, ką matome ir girdime. 2) Vėliau lauke rengiamas smagus žaidimas, leidžiantis vaikams išsidūkti, palakstyti po sodybos teritoriją, ieškant klausimuose ir minklėse užkoduotų objektų, kurie visi yra sodyboje (net nepaslėpti!). Pirmieji atradusieji gauna simbolinius prizus (organinės kilmės), kas dar labiau sužadina vaikų norą žaisti ir rungtyniauti tarpusavyje. Šis žaidimo metodas leidžia jiems nesąmoningai daug lengviau užfiksuoti tiek ir pačią Kuršių nerijos žmonių kultūrą, gyvenseną, tiek ją įkūnijančius objektus. 3) Galiausiai išsidūkę vaikai noriai įsitraukia į ramesnę, individualios kūrybos užduotį: jie patys iš smėlio, samanų ir kitų gamtos gėrybių kuria savas istorijas apie kelią į mokyklą prieš 100 metų (naudojami PVA ir pieštukiniai klijai, popierius, smėlis, samanos ir kiti džiovinti augalai). Vaikai gali iki valios panirti į kūrybinį procesą, negirdėdami jokių ribojimų ar priekaištų dėl terliojimosi, kažko barstymo ant žemės, nes užsiėmimas vyksta tam itin saugioje ir puikiai tinkančioje erdvėje – Nidos žvejo etnografinės sodybos kieme.
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Literatūra

PAŽINKIME NEREGIMĄ PASAULĮ

Programa skirta suartinti skirtingus vaikus bei ugdyti gebėjimą suprasti ką jaučia kitas žmogus, o susitikimas su neregiu padės pažinti kitaip pasaulį matančius žmones. Šia programa
padedame vaikams pažinti akimis nematomą pasaulį ir neregių gyvenimą. Vaikai susipažins su unikaliomis knygomis, kurios skaitomos skirtingais pojūčiais: rega, lytėjimu, klausa ir net uosle. Pasitelkdami skirtingus pojūčius mokiniai atliks interaktyvias užduotis, susipažins su Brailio raštu ir ir mėgins suvokti iškiliąsias iliustracijas taip, kaip tai daro neregiai. O pažintis su neregiu suteiks bendravimo patirties ir paliks nepamirštamą įspūdį. Ši edukacinė programa ugdo vaiko socialines vertybes ir gebėjimą priimti skirtingus – „kitokius“ žmones. Edukacinę programą išklausė daugiau nei 3000 Lietuvos vaikų. Tyrimas parodė, kad po šios iniciatyvos vaikams sužadinamas empatiškumo, atjautos jausmas ir noras padėti kitiems bei prisidėti prie gerų darbų.
Rodomi įrašai: 61 - 701 518