Kultūros paveldas, Kita

Mažyliams apie Lietuvą

Kultūrinė edukacija vyksta parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ įrengtame Mažylių kampelyje ir visoje parodoje. Kultūrinės edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su reikšmingais šimtmetį švenčiančios Lietuvos įvykiais ir pasiekimais, kurie susiejami su šių dienų gyvenimo aktualijomis ir mokinių patirtimis. Naujų žinių ir turimų patirčių kūrybiškos sąsajos įgalina mokinius lengviau suprasti artimą socialinę, politinę bei gamtinę aplinką, suvokti, kaip gamtinė, socialinė, kultūrinė aplinka veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip individas gali palikti savo pėdsaką istorijoje. Kultūrinės edukacijos eiga Edukatorius dalyvius suskirsto į 3 grupes. Kiekviena grupė turi teisingai sudėlioti po 2 edukacinės dėlionės paveikslėlius, siekiant išsiaiškinti svarbiausius įvairių sričių tarpukario Lietuvos pasiekimus. Pvz., pirma komanda sudėlioja Lietuvos herbo Vyčio paveikslą. Tuomet einama parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ ieškoti Vytį iliustruojančių stendų ir eksponatų. Juos suradus visi išklauso edukatoriaus pasakojimo apie simbolio prasmę, kilmę, naudojimą ir pan. Aptariama to simbolio naudojimas kasdienybėje, mokinių artimoje aplinkoje, mokykloje ir t. t. Po to kartu su edukatoriumi vėl grįžtama prie dėlionės ir jau antra komanda dėlioja kitą paveikslą. Tokiu būdu kalbama apie Prezidento instituciją, Litą, Vilnių, Tautinę olimpiadą ir 1937 m. krepšinio čempionato laimėjimą. Vėliau aiškinamasi apie Lietuvos gamtos turtus ir gamtos apsaugą tarpukario Lietuvoje. Dalyviai turi per kuo trumpesnį laiką sudėti kaladėles „Lietuvos gamtos turtai“ su gyvūnais, kurie tinka Kauno zoologijos sodui, botanikos sodui ir Ventės rago ornitologijos stočiai. Dalyviams parodomi su šiomis temomis susiję eksponatai. Vėlgi aptariamos mokinių patirtys. Po šios užduoties edukatorius pakomentuoja, kaip dalyviams sekėsi ir žodžiu atlieka trumpą pasikartojimo testą iš 5 klausimų.
Etninė kultūra

Edukacinė programa"Molio Motiejukas"

Programos metu moksleiviai išgirsta apie senosios keramikos tradicijas. Žiūrėdami 10 minučių edukacinį filmą, sukurtą "Meniško kaimo" keramikos dirbtuvėse, susipažįsta su visa
molio lipdinių gamybos eiga, pamato kaip degamos tradicinės juodosios ir raugo keramikos krosnys. Keramikos dirbinių ekspozicijoje atpažįsta tradicinės juodosios ir raugo keramikos gaminius. Susipažinę su keramikos amato tradicijomis, moksleiviai patys lipdo molio puodynėlę, naudodami tradicinį lipdymo būdą iš molio volelių, dekoruoja pasirinktais tradiciniais ornamentais.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Dramos teatras

Spektaklis ,,Sekretai iš būtųjų laikų'' ir edukacinės dirbtuvės

„Stalo teatras“ kviečia mokinius nuo 1 iki 4 klasės į edukacinį spektaklį „Sekretai iš būtųjų laikų“atskleis 4 Lietuvos istorijos asmenybes ir epizodus: apie karalių Mindaugą, Žalgirio
mūšį, Barborą Radvilaitę ir šv. Kazimierą. Spektaklyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai patyrinės savo krašto, o kartu – ir dailės istoriją. Pasak Saulės Degutytės, „enciklopedinis ir „sausas“ istorijos datų pateikimas (pvz., „Žalgirio mūšis įvyko 1410 metais“) yra nepatrauklus. Datų vaikams į galvą nekalsime. Svarbiausia – suvokti, kodėl įvyko vienas ar kitas istorinis įvykis.“ Po vaidinimo vaikai pieš personažus. Spektakliuose naudojami vaikų piešiniai- istorinių graviūrų reprodukcijos derinamos su komiškais vaikų piešiniais, kurie yra tarsi „tarpininkai“ tarp istorijos ir vaikų ir tokiu būdu istorija tampa dar artimesnė. Po spektaklio žiūrovai kviečiami į kūrybines- edukacines dirbtuves. Idėjos autorė ir režisierė – Saulė Degutytė, kompozitorė – Juta Pranulytė, vaidina S. Degutytė ir Saulius Čėpla, konsultantas- meno istorikas Donatas Jokūbaitis.
Dailė, Kita

Ar robotas gali kurti meną?

Vis garsiau kalbama apie robotikos ir dirbtinio intelekto įtaką žmonių gyvenimui. O kaip yra su menu? Ar robotai sugeba/gali kurti? Ar jie tik įrankis žmogaus rankose? Edukacinio
užsiėmimo metu vaikai supažindinami su naujausiais pasiekimais robotizuotame mene. Edukacinio užsiėmimo metu jie susikonstruoja savo "Robotą-dailininką", jį suprogramuoja. Kiekvienas robotas priešia skirtingus piešinius ant bendro klasės lapo, kuris tampa vienetiniu bendru klasės kūriniu. Užsiėmimo pabaigoje šį savo sukurtą ir neįkainojamą meno kūrinį vaikai išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Literatūra

Spaudos draudimo laikotarpis, tautinės savimonės formavimasis

Tikslas - Supažindinti moksleivius su su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, daraktorinėmis mokyklomis, žymiausiais to meto knygnešiais, prisidėjusiais prie lietuviškos
raidės išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo, ugdyti moksleivių tautinį identitetą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu (1864 - 1904 metai) Lietuvoje (daraktorinės mokyklos, žymiausi knygnešiai). 2. Supažindinti moksleivius su ano meto knygnešio kasdienybe žiūrint trumpą ištrauką iš filmo „Knygnešys“. 3. Analizuojant iškilusią grėsmę lietuvių tautos identiteto išlikimui, ugdyti moksleivių kritinį mąstymą, plėsti istorijos žinias (pasitelkiant multimediją). 4. Moksleiviams suteikti galimybę susipažinti su autentiškomis lietuviškomis spaudos draudimo laikmečio knygomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas autentiškų knygų apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais analizuojant carinės Rusijos priespaudos Lietuvoje metu susidariusią istorinę, politinę situaciją. Skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus, pasitelkiant jau turimas istorijos žinias įsijungiant į diskusiją. Ištraukos iš filmo „Knygnešys“ peržiūrai naudojama multimedija. Numatoma veikla: Moksleiviai yra supažindinami su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, pateikiama informacija apie anuometinę istorinę, politinę situaciją. Diskutuojama apie grėsmę iškilusią kalbos, kaip vienos iš svarbiausių tautinio identiteto dedamųjų, išlikimui. Peržiūrima trumpa ištrauka iš filmo „Knygnešys“ aiškesniam ano meto knygnešio kasdienybės suvokimui. Moksleiviams suteikiama galimybė susipažinti su autentiškais lietuviškais spaudos draudimo laikotarpio leidiniais.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk

Dar Aristotelis yra pastebėjęs, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs. Dalijimasis žiniomis ir būrimąsis į bendras mokymosi erdves (mokyklas, universitetus, neformalius
susibūrimus) lėmė spartų visuomenės išprusimą. Keičiantis istorinėms aplinkybėms bei santvarkoms keitėsi ir situacija mokyklose. Šalia ugdymo priemonių taikytos ir auklėjamosios bei drausminamosios priemonės (bausmės). Iš pradžių drausmės mokyta naudojant rykštes, vėliau paklusnumo siekta klupdant mokinius ant žirnių ar imantis psichologinį poveikį darančių priemonių. Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk“ kviečia moksleivius į istorinę-žaidybinę kelionę po lietuvišką mokyklą ir joje taikytas bausmes. Užsiėmimo metu išgirsite ne tik istorinių faktų, bet ir pamatysite autentiškas auklėjimo priemones.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Dailė, Dizainas

Piešimas ant stiklo - vėjo varpelių gamyba

Užsiėmimo metu gaminsime vėjo varpelius iš imitacinio stiklo (naudojamas imitacinis stiklas/plastikas, kad sudaužius nekiltų pavojaus vaikams susižeisti), keliomis technikomis
spalvinsime, puošime ornamentais ir raštais. Piešimas ant stiklo, tai viena iš tokių paslaptingų technikų, kur kas kartą negali numatyti, kaip atrodys tavo piešinys. Dėl to piešti labai įdomu. Piešimas ant stiklo nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Sukurti vėjo varpeliai bus nuostabus garso bei išvaizdos derinys. Kur bekabėtų vėjo varpeliai, jie papuoš aplinką, o lengvas skimbčiojantis garsas nuramins.
Dailė

Programa „Kur prasideda grafika?“

Programa „Kur prasideda grafika?“ skirta Lietuvos mokyklų pradinių klasių mokiniams. Ja siekiama sukurti ilgalaikes sąlygas kūrybingam menininkų ir vaikų bendradarbiavimui, pasiūlyti
alternatyvią meninio ugdymo(si) formą, skatinti vaikų meninių gebėjimų ir kūrybiškumo išraišką, ugdyti siekiantį žinių ir supratingą kultūros dalyvį. Programa „Kur prasideda grafika?“ eina naujų ugdymo metodų, alternatyvios edukacinės aplinkos kūrimo keliu, kuris plečia tiek meninio ugdymo sampratą, tiek ir augančio žmogaus požiūrį į kultūrą. Programa siūlo trumpą, bet įsimintiną kelionę po daugialypį meno pasaulį, kupiną pačių įvairiausių vaizduojamojo meno formų, susitikimų su išskirtinėmis asmenybėmis, individualių meninių eksperimentų. Užsiėmimo turinį sudaro šie segmentai: a) VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ veikiančios (-ių) parodos (-ų) apžiūrėjimas ir aptarimas, b) susitikimas su parodos (-ų) autoriumi (-iais) ir/ar kuratoriumi (-iais), c) apsilankymas autentiškoje grafikos spaustuvėje, d) kūrybinės užduoties atlikimas, vadovaujant profesionaliam menininkui. Apžiūrėdami veikiančią (-ias) parodą (-as) vaikai susipažįsta su įvairiomis vaizduojamojo meno formomis, atlikimo technikomis, stiliais, žanrais, meno kūrinio nuotaikomis ir pan., skatinami išsakyti savo nuomonę, svarstymus, abejones, kultūringai diskutuoti, ginčytis ir interpretuoti meno kūrinius. Susitikę su parodos (-ų) autoriumi (-iais), vaikai gali užduoti jiems rūpimus klausimus, išgirsti įdomių, linksmų ir įkvepiančių pasakojimų apie dailininko gyvenimą, darbą ir kasdienybę. Antai 2018–2020 m. greta tapybos, grafikos, tarpdisciplininio meno, knygrišystės parodų VGMC galerijoje veiks „IV Knygos meno paroda“, kurioje dalyvaus per 30 profesionalių dailininkų iliustruotojų, pristatančių pastarųjų trejų metus kūrinius, daugiausia vaikiškų knygų iliustracijas. Ši paroda – puiki proga padiskutuoti apie dailininko iliustruotojo darbą, aptarti menininko išmonę, autentišką stilių, iliustracijų poveikį skaitytojui ir pan.
Rodomi įrašai: 60 - 70950