Dramos teatras

Teatrinė pamoka 5–12 kl.

Teatrinė pamoka – susitikimas su žymiais JMDT aktoriais, technikais, vadybininkais, grimo specialistais ir galimybė pabūti aktoriumi ar režisieriumi, su bendraamžiais sukurti etiudą ir
vaidinti. Edukacija susideda iš svečio ir jo srities pristatymo, teatro rekvizitų pristatymo (kostiumai, špagos, perukai, dirbtiniai sumuštiniai ir kt.), teorinės dalies (pasakojimai apie aktorystę, grimą, judesio meną, teatrą) ir praktinės dalies (vaikai kuria etiudus, atlieka užduotis, atsako į klausimus, juos užduoda). Visiems mokiniams įteikiami simboliniai „teatro eksperto“ pažymėjimai ir teatro atributika. Profesionalų komanda: • Grimas ir sceninis įvaizdis – Miglė Jasiukaitė Petrakovė (JMDT grimuotoja); • Teatro pagrindai – Julius Tamošiūnas; • Judesio menas – Emilis Povilionis; • Kostiumai, šviesa, garsas, teatrinė pamoka ir improvizacija – Vita Šiaučiūnaitė, Laimutis Sėdžius; • Aktoriai – Albinas Kėleris, Enrikas Kačinskas, Petras Kežys ir kiti; • Scenografija – Rita Kosmauskienė; • Vadyba – Justė Indulytė (JMDT reklamos vadybininkė).
Dramos teatras

Edukacija „Žaidžiame pasaką“

Pasaka – tai pati įdomiausia, sudėtingiausia, bene daugiausia galvosūkių kelianti liaudies kūrybos dalis, kur išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę, kurioje slypi ypatingo patrauklumo ir
įdomumo pasaulis. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį – žaidimas. O teatras –tikrų tikriausia žaidimų erdvė. Čia kiekvienas gali tapti pasakos herojumi, pakliūti į neįprastas situacijas, susidurti su kliūtimis, jas įveikti ir pasiekti savo tikslą. Ši patirtis padeda suprasti pasaulio sudėtingumą, išmokti kūrybiškai vertinti gyvenimo reiškinius, pastebėti aplinkinius žmones, padėti, spręsti problemas, būti drąsiems, aktyviems. Pabūti kartu ir pažaisti pasaką kviečia Alytaus miesto teatro aktoriai.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – Baltijos kelyje!“

2019 m. bus švenčiamas trisdešimtasis Baltijos kelio jubiliejus. Ši akcija – vienas įspūdingiausių nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdžių pasaulio istorijoje. Edukacinio užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su Baltijos kelio istoriniu kontekstu, aiškinsis, kas yra okupacija ir pilietinis judėjimas, stebės archyvinius kadrus iš Sąjūdžio laikotarpio, skaitys Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių prisiminimus. Sutelkę vaizduotę, užsiėmimo dalyviai drauge kurs pasakojimą apie savo dalyvavimą Baltijos kelyje.
Etninė kultūra

Velykų margučiai

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai bus supažindinami su Šventų Velykų reikšme, tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie Gavėnios laikotarpio prasmę; Verbų sekmadienį ir verbų
rišimą; demonstruojami verbų pavyzdžiai; pristatomi velykinio kiaušinio marginimo būdai bei raštų simbolika; žaidžiami velykiniai žaidimai (margučių ridenimas); supažindinama su atvelykio tradicijomis. Praktinės užduoties metu, skambant Velykų muzikai, mokiniai išmoks marginti kiaušinius karštu vašku. Edukacinė programa sukurs šventišką nuotaiką mokinių širdyse, padės suvokti Šventų Velykų prasmę žmonių gyvenime.
Kultūros paveldas

Monetų istorija, kolekcionavimas, kaldinimas

Edukacinio užsiėmimo metu naudojant vaizdinę medžiagą, pasakojama apie senąsias pasaulio ir Lietuvos monetas, jų kaldinimo ypatumus nuo antikos iki šių dienų. Apžvelgiamos aplinkybės,
privertusios žmoniją natūriniams mainams surasti tarpininką – pinigus. Supažindinama su įvairiomis proginėmis Lietuvos monetomis, jų numizmatine verte, kolekcionavimo ypatumais, aukcionais. Demonstruojamas rankinis monetų kalybos procesas, buvęs iki automatinio preso išradimo. Moksleiviai patys turės galimybę nusikalti proginę monetą savo būsimai kolekcijai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai

“Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai” – tai edukacinė programa apjungianti Baroko epochos literatūros istoriją, muziką, raštą ir pristatanti vieną žymiausių lotyniškai rašiusių
XVII a. Europos poetų Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, Baroko epochos muzikos, rašto, literatūros bei XVII – XVIII a. Žemaitijoje klestėjusios jėzuitų kolegijos, kaip vienos reikšmingiausių Kražių miestelio kultūros paveldo objektų istorijos aktualizavimo, pažinimo ir sklaidos. Edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teminė ekskursija, kurios metu pristatoma XVII – XVIII a. klestėjusios Kražių jėzuitų kolegijos istorija, iškiliausios asmenybės, kultūros paveldo objektai. Ekskursija vedama Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje. Antroji dalis – praktinė, jos metu pasitelkus to laikotarpio rūbus, muziką, literatūrą, šokį bei raštą pristatoma Baroko epocha plačiąja prasme. Čia edukacijos dalyviai supažindinami su barokiniu raštu – antikva, plunksna dailyraščiu rašo ir skaito (lotyniškai ir lietuviškai) pateiktus M. K. Sarbievijaus tekstus, išmoksta pagrindinį barokinio menueto žingsnelį, klausosi gyvai atliekamos instrumentinės ir vokalinės Baroko epochos muzikos. Programa skatina bendravimą, ugdo komunikacinius ir meninius gebėjimus, kūrybinę saviraišką bei prigimtinę jauno žmogaus kultūrą. Galime drąsiai teigti, kad edukacinės programos dalyvių įgyta patirtis atsiskleis tolimesnėje veikloje ugdymo metu, o pažintis su M. K. Sarbievijumi padės lengviau suprasti Baroko epochos literatūrą ir joje atsispindinčias vertybes.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Pasidirbau sau dūdelę“

Ši programa skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams (35 min.) , pradinių klasių mokiniams(45min.) bei specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Edukacinio koncerto metu mažieji
klausytojai supažindinami su liaudyje naudotais bei esamais ištobulintais muzikos instrumentais , jų atsiradimo istorija. Pasirodymo metu vyksta muzikinis pasakojimas, kuriame mitologiniai personažai atskleidžia tam tikro instrumento specifiką ir papasakoja atsiradimo istoriją: Ežerinis nulūžusias nendres paverčia skudučiu , Medeina porina kanklių atsiradimo istoriją, Girinis pučia dūdmaišį, o jo linksmasis bičiulis Žvėrinčius užduoda netikėčiausius klausimus žiūrovui.... Intriguojantys personažai sukuria skirtingas muzikines nuotaikas. Žiūrovas aktyviai dalyvauja pasakojimo procese: atsakinėja į klausimus, vykdo nuotaikingas užduotis(melodiniai priedainiai, ritminiai pakartojimai, greitakalbės, skanduotės, mįslės, muzikavimas.)
Dramos teatras, Kita

Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“

Ar girdėjote? Nukniauktas puikusis močiutės kavos malūnėlis! Be jokios abejonės – tai nedorėlio plėšiko Hocenploco darbas. Miestelio policija prieš jo niekšybes atrodo bejėgė, tad
Kaspariukas ir Zepukas nutaria patys sulaikyti plėšiką bei atitaisyti močiutei padarytą skriaudą. Bet plėšikų taip be niekur nieko neapgausi… Ar pavyks draugams ištrūkti iš Hocenploco nelaisvės ir nugalėti piktąjį jo sąjungininką burtininką Petrozilijų Cvakelmaną? Panašu, kad be gudrybių ir burtų čia neapsieisi! Spektaklio metu skamba šviesaus atminimo aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio dainos. Kviečiame į pažintį su nepaprastu plėšiku Hocenplocu!
Kultūros paveldas, Muzika

Kaip Natukas Pauzės ieškojo

Tikslas – netradiciškai, įdomiai pristatyti lietuviškos operos raidą Kaune nuo 1921 m. iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Žaidžiant žaidimą, pažinti lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2.
Atliekant užduotis atkreipti dėmesį į operų pastatymus, scenografiją, kostiumus. 3. Pristatyti pagrindines su opera susijusias sąvokas. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai pažins lietuviškas operas bei jų kūrėjus. 2. Mokiniai susipažins su autentiškais operų rekvizitais. 3. Mokiniai išmoks pagrindines su operomis susijusias sąvokas. Priemonės: parodos erdvė, kėgliukai, kauliukas ridenimui, dėlionės, klausimų kortelės, komandų pavadinimų kortelės. Užsiėmimo eiga: 1. Lankytojai supažindinami su parodos erdve bei ten esančia informacija. Parodos „Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“ erdvėje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. 2. Pasiskirstome komandomis. 3. Žaidžiame žaidimą – ieškome pauzės. Žaidėjai traukia burtus ir pagal juos paskirstomi į komandas. Komanda išsirenka norimos spalvos kėgliuką, su kuriuo keliaus per žaidimą. Ridenamas kauliukas. Žaidimas sudarytas iš 32 antžeminių plokštelių, sujungtų rodyklėmis. Kiekviena plokštelė turi savo simbolį. Atsistojus ant simboliu pažymėtos plokštelės reikia atlikti duotą užduotį. Simbolių reikšmės: 1. Dėlionės detalė – sudėlioti dėlionę. 2. Žiūronai – ištraukus kortelę su kostiumo ar scenografijos fragmentu, surasti ir pasakyti iš kokios operos ir kokia tai dalis. 3. Klaustukas – atsakyti į klausimą. 4. Akiniai – iš kelių variantų išrinkti teisingą atsakymą. 5. Užlipus ant juodos plokštelės – ėjimą praleisti. Laimi greičiausiai užduotis įveikusi komanda.
Kultūros paveldas, Kita

Apžvalginė ekskursija „Nepriklausomybės ženklai Panevėžyje“

Ekskursijos metu išgirsite Panevėžio miesto įkūrimo istoriją, aplankysime Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro paminklą; vaikščiodami Laisvės aikštėje
sužinosite jos šimtametę praeitį, kalbėsime apie režisierių Juozą Miltinį ir išskirtinį Panevėžio dramos teatrą, eidami Kranto gatve stabtelsime prie kalbininkui Juozui Balčikoniui skirto paminklo bei užsuksime į seniausią miesto pastatą – buvusį Upytės pavieto teismo archyvą; keliausime P. Puzino gatve ir aplankysime vietas, susijusias su skulptoriumi Juozu Zikaru, poete Salomėja Nėrimi, fotografu Jonu Žitkumi, daug išskirtinių įvykių sužinosite apie mokslo šventovę – seniausią miesto gimnaziją.
Rodomi įrašai: 921 - 9301 009