Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Sūduvos krašto signatarų keliais

Zanavykų muziejus kviečia į interaktyvią edukaciją „Sūduvos krašto signatarų keliais“, kurios metu dalyviai susipažins su šešiomis Lietuvai svarbiomis asmenybėmis – Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarais Pranu Dovydaičiu, Petru Klimu, Justinu Staugaičiu, Jonu Vailokaičiu, Saliamonu Banaičiu ir Jonu Basanavičiu. Kiekvienas edukacijos dalyvis kviečiamas virtualiai pakeliauti po Suvalkiją ir aplankyti šešių Suvalkijos (Sūduvos) krašto signatarų tėviškes, sužinoti įdomių faktų apie jų vaikystę, įdomiausius gyvenimo faktus, svarbiausius nuopelnus Lietuvai, o interaktyvios kelionės metu įveikti kliūtis ir pasiekti ir surasti Nepriklausomybės aktą.
Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“

Edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“ orientuotas į asmeninio santykio su valstybės realijomis paieškas. Pačių atrasti raktiniai žodžiai, tokie kaip teritorija, siena, riba,
laisvė, varikliai, gyventojai, valdžia, įgula, atsakomybė, jūra ir daugelis kitų, padės atpažinti laivą valstybėje, valstybę laive. Padės suvokti jūrinę Lietuvą. Paakins ieškoti savo vietos joje. Pakvies tapti ateities kapitonu?
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kukučio kelionės“ pagal M. Martinaičio „Kukučio balades“

Tai spektaklis improvizacija. Kukutis ir jo draugai surengia žiūrovams kelionę per metų laikus. Ji transformuojasi į linksmus žaidimus, priklausomai, į kokį metų laiką patenka
spektaklio herojai: vasarą jie mėgaujasi šiltos saulutės spinduliais ir gėlių kvapais, rudenį renka lietaus lašus ir taškosi balose, žiemą mėtosi puraus sniego gniūžtėmis ir lipdo Senį Besmegenį, kuris senelei ir seneliui tampa neklaužada anūkėliu ir todėl, atėjus pavasariui, ištirpsta. Spektaklyje yra ir daugiau įdomių personažų: duktė tinginė, kuri nemoka verpti, ir jos trys draugės – raganos, kurios už ją nudirba visus darbus, yra karvutė, kuri išskrenda į dausas, taip pat – katinas, kuriam, vaikštant po kopūstų daržą, ant uodegos dangus užgriūva, ir trys storuliai, kurie pameta savo didelius pilvelius... Ir, žinoma, Kukutis, kuris visuose metų laikuose atranda jų žavesį, grožį ir malonumus; apie tai jis dainuoja savo draugams ir žiūrovams. Spektaklyje daug muzikos, šokių, šviesos ir geros nuotaikos.
Kultūros paveldas

Linksmosios Cypruko istorijos

Tikslas – parodyti, kad kiekvienas padykęs vaikas gali tapti gerbiamu ir mylimu Lietuvos piliečiu. Uždaviniai: 1. Papasakoti apie K. Petrausko tėvus. 2. Pristatyti Cypruko vaikystės
nuotykius. 3. Aptarti, kaip Cyprukas tapo Kiprijanu Ivanovičium. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai susipažins su memorialine K. ir M. Petrauskų skyriaus ekspozicija. 2. Mokiniai susipažins su K. Petrausko asmenybe. 3. Mokiniai atliks pasirinktąją praktinę užduotį ir įtvirtins žinias. Ekskursijos metu mažiesiems lankytojams pristatomas žymių Lietuvos menininkų Miko ir Kipro Petrauskų namas, kurio memorialiniame bute yra išsaugota autentiška XX a. pradžios istorinė aplinka: baldai, dalis namų apyvokos daiktų, paveikslų kolekcija. Edukatorė, pasakodama atsiminimus, trumpas istorijas iš Kipro Petrausko vaikystės, jaunystės, atskleis pagrindinius šio žymaus žmogaus būdo bruožus, asmenybės ypatumus, atkreips dėmesį į tai, kad kiekvienas išdykėlis gali tapti rimtu vyru. Praktinėje ekskursijos dalyje galimi du variantai: • Žaidimas „Linksmieji klausimai“. • Knygelės „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“ pildymas ir teorinės medžiagos aptarimas. Priemonės: žaidimas „Linksmieji klausimai“, knygelė „Svečiuose pas Kiprą Petrauską“.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – Baltijos kelyje!“

2019 m. bus švenčiamas trisdešimtasis Baltijos kelio jubiliejus. Ši akcija – vienas įspūdingiausių nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdžių pasaulio istorijoje. Edukacinio užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su Baltijos kelio istoriniu kontekstu, aiškinsis, kas yra okupacija ir pilietinis judėjimas, stebės archyvinius kadrus iš Sąjūdžio laikotarpio, skaitys Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių prisiminimus. Sutelkę vaizduotę, užsiėmimo dalyviai drauge kurs pasakojimą apie savo dalyvavimą Baltijos kelyje.
Kita

Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis

Apžiūrima pelėdų ekspozicija. Bibliotekininkei pristatinėjant eksponatus „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Išraiškingai, per plėtojamą dialogą, bibliotekininkė ir personažas
pasakoja, rodo sukauptus eksponatus, akcentuoja dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės. Peržiūrimi metraščiai. Supažindinama su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Keli iš jų paskaitomi. Atskleidžiamos sąsajos, nulėmusios pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Siekiant išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, jiems užduodami klausimai, diskutuojama. Audiovizualinė dalis. Apžiūrėję ekspoziciją dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą ir antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas „Lobio ieškojimas“ orientuotas į 3–5 kl. mokinius. Grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis – surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų, kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtosios komandos nariai pagal pateiktus raktinius žodžius ieško medžiagos internete. Atlikusios užduotis, komandos supažindina viena kitą su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Kūrybinė veikla mažiems pirštukams: 1. Origamis. Iš popieriaus lankstoma pelėda. 2. Užslėpto paveikslėlio spalvinimas.
Dailė, Literatūra

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulis ir aš“

Kultūrinės edukacijos užsiėmimo „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulis ir aš“ tema – didis kompozitorius, dailininkas ir kalbos meistras M. K. Čiurlionis. Tai saviraiškos ir savęs
realizacijos mokymas. Kūrybinius edukacinius užsiėmimus ves profesionali dailės mokytoja ekspertė Kristina Blankaitė. Užsiėmimas vyks bibliotekos Meno skaitykloje, nes užsiėmimui reikalinga netradicinė, įtraukianti, jauki, jų poreikius atitinkanti aplinka, kur yra kokybiškas apšvietimas (su specialiais efektais). Patalpos interjero spalvos, patogios vietos, fonduose esanti literatūra meno tema, dailės albumai skatina kurti ir bendrauti, dalintis mintimis. Šioje jaukioje aplinkoje visiems dalyviams bus gera pasinerti į didžiojo menininko kūrybos paslaptis. Pirmoje užsiėmimo dalyje mokiniai susipažins su M. K. Čiurlionio kūryba: paveikslų interpretacijomis, išgirs skambančią klasikinę muziką, kompozitoriaus plastinės formos kūrinius – tapybines sonatas, preliudus, fugas. Bus apžvelgtas M. K .Čiurlionio sąlytis su literatūra – laiškais, nes greta savo eskizų menininkas dažnai rašydavo savo mintis. (M. Etkindo knygoje dažnai cituojamos jo mintys su prierašu ,,iš eskizų albumėlio“. Antroje užsiėmimo dalyje (po pertraukos) dalyviai patys kurs dailės darbą, užfiksuos tai, kas labiausiai juos sujaudino. Pagal jų amžių jiems bus parinkta kultūrinio edukacinio užsiėmimo tema: piešiniai, tapyba pagal muziką, nutapytas laiškas. Vėliau jų darbai bus susegti ir pagaminta didesnė knyga. Temų užsiėmimams rasti nebus sunku, nes M. K. Čiurlionis buvo plačios pasaulėžiūros žmogus, labai artimas lietuvių tautai savo kūryba (temomis ir dailės darbų koloritais).
Etninė kultūra

„Piemenėlių buitis ir žaidimai“

4. Edukacija skirta 3 – 6 klasių moksleiviams. Pirmiausia pakomentuojama Etnografijos ekspozicijos vitrina apie piemenėlius, galvijų ganymą ir jų priežiūrą, vaikai supažindinami su
piemenėlių gyvenimu ir darbais. Antra edukacijos dalis – žaidimai. Tai ne tik piemenėlių, bet ir apskritai vaikų žaidimai – „Rags, rags, jaučia rags“, „Skrido žvirblis per ūlyčią“, „Aviža prašė gražiai pasėti“, „Pasėjau linelius...“ ir kt. Svarbu, kad vaikai įsimintų, kaip atrodo javai (bus parodyta žaidimų pradžioje), susipažintų per žaidimą su „lino kančia“. Yra dar vienas piemenų žaidimas. Kiekvienas piemuo turėdavo savo botagą, dažniausiai pagamintą iš karklo šakos, ir peiliuką. Su peiliuku ritmiškai kirsdavo per botagą ir sakydavo: „Kertu kertu kertolika, strazda vaikų penkiolika, ja ne tyk, paskaityk, strazda galva čakšt“. Ir iš tikrųjų suskaičiavę botage peiliuko paliktus rantus, rasdavo, kad jų yra penkiolika. Šiais laikais galima žaisti braukiant rašikliu brūkšnelius ant popieriaus lapo.
Rodomi įrašai: 920 - 930955