Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas-spektaklis „Sveikatos mugė“

„Sveikatos mugė“ - interaktyvus edukacinis sveiką gyvenseną ir mitybą skatinantis spektaklis apie tris vaikus, kurie visiškai nesirūpina savimi. Neklausydami tėvų per ilgai žaidžia
kompiuterinius žaidimus, valgo vien tik saldumynus, nesveika maistą ir žinoma - nesivalo dantukų. Vieną rytą juos užpuola baisiausios ligos... Vienas iš vaikų pajaučia didelį danties skausmą, kitas pradeda prastai matyti ir sloguoti, o trečiajį užpuola pilvuko skausmai. Tada jie pradeda ieškoti pagalbos „Sveikatos mugėje“. Nors mugėje ir netrūksta blogų personažų norinčių vaikams pakenkti, tačiau ten jie sutinka ir brolius vitaminus A&C, princesę Dantiją, daktarą „ Ai, nebeskauda“ ir kitus draugus, kurie stengiasi iš visų jėgų įrodyti vitaminų svarbą, sveikos gyvensenos reikšmę ir žinoma padeda atsikratyti ligų. Žiūrovai atlieka taip pat svarbų vaidmenį spektaklyje. Jie padeda atlikti užduotis, atsakinėti į klausimus, žaidžia žaidimus, ar net pasakoja savo istorijas, kurios nutiko vien dėl to, kad blogai maitinosi, ar laiku nepasirūpino savimi. Neklaužados grįžta iš mugės sveiki ir laimingi. Jie pasižada klausyti tėvelių, rūpinitis savimi, saikingai valgyti saldumynus. Interaktyvus edukacinis sveiką mitybą, valgymo kultūrą ir sveiką gyvenimo būdą skatinantis spektaklis-žaidimas. Mokiniai, įsitraukdami į žaidimą ir patirdami sėkmę, galės formuoti sveikos gyvensenos įpročius Edukacijos metu klausysimės pasakojimo, žaisime žaidimus, nepamiršime ir diplomų bei dovanėlių! Susipažinsime su sveikatos pasauliu linksmai ir išradingai!
Kita, Etninė kultūra

„Kaip augalai pasaulį užkariavo“

Senajame pasaulėvaizdyje žmogaus santykis su gamta labai glaudus: žmogus neskiria savęs iš gamtinės aplinkos, jis jaučia sakralinį ryšį su gamtos objektais. Ilgaamžės kultūros raidoje
keitėsi senovės lietuvių pasaulėvaizdis. Edukacinė programa paskatins pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis. Edukacinėje programoje aiškinsitės gamtos paslaptis; pažinsite augalus iš sėklų; dalyvausite uoslės lavinimo mankštoje; išmoksite nustatyti medžių amžių.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Edukacinės programos „Žemaitiška vakaruški“ metu dalyviams pristatoma Žemaitijos regiono bei Kražių krašto tautosaka, istorija, tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Edukacijos dalyviai ne tik supažindinami su žemaitiškais šokiais, dainomis, žaidimais, bet ir aktyviai dalyvaudami veiklose išmoksta juos šokti, dainuoti, žaisti, groti liaudies instrumentais žemaitiškus kūrinius, ragauja žemaitiško kastinio. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie etnokultūros puoselėjimo bei Žemaitijos etnografinio regiono istorijos, tradicijų autentiškumo, pažinimo, išsaugojimo ir perdavimo vaikams ir jaunimui, kad vėliau būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis. Edukacinės programos pradžioje vedama ekskursija, kurios metu dalyviai supažindinami su Žemaitijos regione esančio Kražių krašto didinga istorija, iškiliomis asmenybėmis, kultūros paveldu ir miestelyje esančiais kultūros paveldo objektais. Vėliau, pasitelkus muziką, literatūrą, scenos meną, kulinarinį paveldą bei informaciją pritaikius pagal vaikų ir jaunimo amžiaus grupes pristatomas Žemaitijos regiono tautinis kostiumas, žemaitiška muzika bei Žemaitijos kulinarinis paveldas. Edukacinėje programoje dalyvavusiems mokiniams skiepijamas noras pažinti savo šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, plečiamas jų kultūrinis akiratis, ugdomas kūrybiškumas ir saviraiška. Tikime, kad „Žemaitiškos vakaruškės“ dalyviai ne tik susipažins, bet ir pamils Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą ir muziką bei sugrįš į mūsų kraštą dar gausesnėmis pajėgomis.
Fotografija

Kauno fotografijos kūrybinė galerija

Kauno fotografijos kūrybinės galerijos metu siekiama suteikti kuo platesnių teorinių ir praktinių žinių apie Lietuvos ir pasaulio fotografiją ir ugdyti vizualinį raštingumą. Kauno
fotografijos galerijos parengti vizitai neapsiribos tik ekspozicijos pristatymu – mokiniai bus plačiau supažindinami su fotografijos istorija. Svarbu tai, kad užsiėmimų metu bus skatinamas dialogas, taip įtraukiant dalyvius ir sukuriant priežastį įsigilinti į parodos vaizdus ir idėją. Fotografija yra medija, kuria gali būti pasakojamos įvairiausios vaizdinės istorijos, todėl, priklausomai nuo parodos turinio, įgautos žinios gali būti ne tik apie fotografiją, bet ir kitomis temomis. Edukacijos programa yra adaptuojama priklausomai nuo tuo metu esamos parodos Kauno fotografijos galerijoje. Dėl to edukacinėje programoje galima apsilankyti kelis kartus skirtingos parodos metu.
Fotografija

Šviesos laboratorija

Nerūpestingai nuspausti mygtuką, bakstelėti ekrane ir pasidalyti socialiniame tinkle – tik tiek šiandien tereikia pastangų ir pasaulis srūva milijardais skaitmeninių fotografinių
vaizdų. Tai, be abejonės, puiku, tačiau kodėl nepamėginus sukurti šį tą savito ir nepakartojamo? Užsiėmimo metu Fotografijos muziejaus studijoje ir fotolaboratorijoje išbandysime autentišką fotografijos technologiją. Naudodamiesi mūsų pagamintais „pinhole“ fotoaparatais, šviesai jautriame popieriuje susikursite vieninteles ir nepakartojamas fotografijas ir patys jas išryškinsite fotolaboratorijoje, o nekasdieniai potyriai jums liks atminimui.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... prasidėjo prekyba“

Edukacinio užsiėmimo „O tuo metu Klaipėdoje ... prasidėjo prekyba“ metu dalyviai gilinsis į XV-XVII a. Klaipėdos miesto, tuo metu jau tampančio uostamiesčiu, gyvenimą. Patyrimo lauku
taps atviri, pažinimo, išbandymo, greitos orientacijos, istorijos išmanymo, kultūrinio suvokimo, loginio mąstymo reikalaujančios temos: 1. Klaipėda – uostamiestis. Jūra atveria horizontus. Kultūra atviresnė - visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Uostas atveria naujus kelius. Klaipėdietis – plačių pažiūrų žmogus? 2. Klaipėdoje nematytos prekės. Kas, iš kur, kuo prekiavo pas mus? Kuo prekiavome mes? Ar mes tapom turtingesni? 3. Klaipėda – uostas – prekyba – konkurencija. Kas su kuo konkuravo? Kaip akmuo sustabdė konkurenciją? 4. Kas yra Klaipėda šiandien?
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Piemenėlių buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa prasideda restauruotame dvaro svirne, kurio amžius siekia tris šimtmečius. Autentiškoje svirno aplinkoje įkurtoje etnografinėje ekspozicijoje mokiniai pirmiausia
supažindinami su svirno istorija, paskirtimi. Vėliau pasakojama apie piemenėlių buitį, darbą, įvairių gyvulių ganymą bei laisvalaikio užsiėmimus. Dar vėliau mokiniai mena mįsles, kurių atsakymai – ekspozicijoje esantys daiktai. Mokiniai turi galimybę pasverti druską bezmėno (sen. svarstyklių) pagalba; pavaikščioti apsiavę klumpėmis; „pasimatuoti“ piemenėlio palapinę nuo lietaus, padarytą iš rugių šiaudų. Kita programos dalis vyks dvaro parke, kur pasidaliję į komandas mokiniai žaidžia piemenėlių žaidimus: vaikščioja su kojūkais, išbando rankų miklumą mesdami iš žilvičio padarytus žiedus bei užrištomis akimis pagaliu numušdami nuo baslio skrybėlę. Pažaidę piemenų žaidimus, sugrįžta į svirną (kamarą), sėdasi prie stalų, ragauja tradicinio žemaičių pasninko valgio – virtų neluptų bulvių su sėmeniniu. Tikslas – supažindinat mokinius su Žemaitijos kultūriniais-istoriniais aspektais ir, pristatant piemenėlių gyvenimą, plėtoti suvokimą apie Lietuvos kultūrą ir istoriją, ugdyti jų patriotizmą, kultūrinį ir tautinį tapatumą. Uždaviniai: - pasitelkiant vaizdines priemones trumpai pristatyti svirno istoriją ir jo paskirtį, supažindinti su piemenėlių buitimi, darbu ir laisvalaikio užsiėmimais; - menant mįsles papasakoti apie svirne esančius daiktus; - naudojant svirne eksponuojamus rakandus imituoti piemenėlių gyvenseną; - ragaujant tradicinį žemaičių patiekalą supažindinti dalyvius su tuometine Kelmės krašto virtuve. Metodai: - informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; - kinestetinė veikla pasitelkiant eksponatus; - žaidimai grupėse. Priemonės: - svirno ekspozicijos eksponatai; - žaidimuose naudojami daiktai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - įgis žinių apie svirno istoriją, piemenėlių buitį, darbą bei laisvalaikio užsiėmimus.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai amatai“

Programa skirta 1–4 klasių mokiniams. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Lietuvos amatais (keramika, margučiai, šiaudinukai, pinikai, žvakių liejimas, odos dirbiniai, karpiniai);
atskleisti jų savybes ir bruožus užsienio šalių tradicinės kūrybos kontekste; ugdyti vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudaryti sąlygas kūrybinei veiklai. Uždaviniai: 1. Mokyti pasigaminti vieną pasirinkto tradicinio amato dirbinį. 2. Demonstruoti vaizdinę medžiagą (albumai, vaizdo medžiaga, tradicinių amatų dirbinių pavyzdžiai). 3. Mokyti analizuoti, vertinti ir įsivertinti savo ir kitų kūrybą. Programos trukmė 60 minučių. Programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje dalyviams bus pateikta vaizdinė medžiaga apie lietuvių ir kitų tautų tradicinius amatus. Praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinkto amato nedidelį autorinį darbelį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. bus surengta darbelių paroda-aptarimas. Sukurti darbai atiduodami autoriams.
Kultūros paveldas

Archeologiniai papuošalai

Edukacinio užsiėmimo metu pasakojama ir demonstruojama kaip laikui bėgant kito papuošalai. Jų formos darėsi sudėtingesnės ir įvairesnės, dauguma drabužių detalių virto sudėtingais
puošybos elementais (smeigtukai, sagės, galvos apdangalo puošyba, diržo sagtys). Atsirado ir su drabužiu nesusijusių papuošalų, kurie pakeitė amuletus ir buvo nešiojami jau ne kaip tikėjimo dalis, o daugiau dėl grožio (antkaklės, antsmilkiniai, apyrankės, žiedai). Demontruojamos iš žalvario pagamintos geležies amžiaus papuošalų kopijos, kurias mokiniai gali paliesti ir patys pasimatuoti. Praktinės dalies metu mokiniai iš žalvario vielos gamina spiralinį kabutį bei įvijinį žiedą užsuktais galais. Dalyviai, kuriems gerai sekasi minėtos užduotys, turi galimybę pasigaminti ir sudėtingesnės formos žiedų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... kuršiai“

„Dieve, saugok mus nuo vikingų!“ Kas slypi šioje XIII–XVa. Vakarų Europos gyventojų maldoje? Edukaciniame užsiėmime „O tuo metu Klaipėdoje ... kuršiai“ atsakymo į šį klausimą paieškos
link dalyviai leisis į interaktyvią, intelektualią, patyrimais ir atradimais paženklintą kelionę. Šiuolaikinių metodų pagalba atkurtame XIII–XVa. Klaipėdos likimą lėmusiame istoriniame kontekste užsiėmimo dalyviai susipažins su kuršiais – baltų vikingais. • Ne už stalo sėdami mokiniai ieškos atsakymų, kokiais laivais, kuriais keliais, kokiais tikslais tuo metu Klaipėdoje siautėjo kuršiai. • Ne klausydami pasakojimų, o bandydami pakinkyti vėją, sužinos, kuris jų siautėja, skandina laivus, kuris neša kuršiams turtus. • Ne kasinėdami, bet tyrinėdami atskleis kuršių lobio turinį. Apie ginklus ir papuošalus, apie kuršišką palikimą Klaipėdai, kultūrai, istorijai ir mūsų pačių tapatybei... tokio turinio istorijas kurs dalyviai, pažinę kuršių lobį. Edukacinio užsiėmimo turinys leis ne tik pažinti, bet ir savyje atrasti senuosius Klaipėdos gyventojus - kuršius.
Rodomi įrašai: 930 - 940955