Lėlių teatras

Lėlė – raktas į vaiko širdį

Teorinė dalis (trukmė 30 min.) Lėlių teatras ,,Padaužiukai“ padeda populiarinti biblioteką, knygas, skatina skaitymą. Nes jo repertuarą sudaro populiarių vaikų knygų autorių kūriniai
bei pasakos, kurios moko gerumo, draugystės, drąsos, teisybės ir kt. Dalyviams multimedijos pagalba pristatoma teatro ,,Padaužiukai“ istorija, sukurtos lėlės, jų valdymo technika, gamyba. Pasakų knygos, teatrinės lėlės eksponuojamos „Pasakų namelyje“, stovuose. Vedėja kūrybiškai ir žaismingai pristato, parodo ir komentuoja. Vaikai turi galimybę pasirinkti personažą, paimti lėlę į rankas, su ja susipažinti iš arčiau, pavaidinti. Po pristatymo su teatrinėmis lėlėmis sekama pasaka-žaidimas „Ropė“. Praktinė dalis (trukmė 1 val.) Praktinėje kūrybinėje veikloje iš popieriaus arba veltinio mokama pasigaminti knygos personažą – pirštukinę lėlę. Vėliau vaikai tampa lėlių teatro aktoriais. Jie sužino, kad pagrindinis veikėjas teatre – lėlė, o tas, kas ją valdo ir už ją kalba, yra lėlininkas. Teatralizuoti pasirodymai, lėlių teatras, edukacinė programa bibliotekoje – tai galimybė pasakyti vaikams apie svarbiausius dalykus žaidimo forma, jie geriau įsisavina informaciją. Lėlės pagalba galima vesti dialogus apie knygas, rašytojus, personažus ir kt. Programa ugdo vaikų meninės kūrybos įgūdžius, suteikia naujų žinių, patirties.
Kinas

Edukacinis užsiėmimas „Triukšmų įgarsinimas kino filmuose“

Triukšmą dauguma mūsų supranta kaip nemalonų reiškinį, kurio norisi atsikratyti. Kine gi tai terminas reiškiantis visus garsus, išskyrus kalbą ir muziką. Filmuojant profesionalų kiną,
vaizdas fiksuojamas kino juostoje, o garsas įrašomas atskirai. Ant nufilmuoto vaizdo garsas "uždedamas ", t. y. - garsas pritaikomas tam vaizdui. Foninis triukšmas - tai, kas mus supa. Tokius triukšmus uždaroje, tylioje studijoje garsina "triukšmadarių" komanda. Tai - aktoriai, sugebantys sinchroniškai atkartoti nufilmuoto herojaus veiksmus ir judesius. Jie stovi priešais ekraną ir mėgdžioja aktorių žingsnius, griuvimus, krebždenimus. Kai kuriems garsams tenka pasitelkti įvairias pagalbines priemones. Sniego girgždėjimą, spynų rakinimą, klampojimą per pelkę ir kitus garsus mokiniai galės pabandyti išgauti patys, netikėčiausiomis priemonėmis, edukacinio užsiėmimo metu.
Kultūros paveldas

Laiško istorija

Tikslas – skatinti laiškus rašyti ranka ir suteikti istorinių žinių apie laišką ir laiškų gabenimo būdus. Uždaviniai: (1) suteikti žinių apie laiško atsiradimą, rašymo priemones; (2)
supažindinti su korespondencijos pristatymo būdais; (3) praktinio užsiėmimo metu išmokyti teisingai rašyti laišką ir užrašyti adresą; (4) lavinti vaizduotę puošiant laišką. Siekiami rezultatai: edukacinio užsiėmimo dalyviai sužinos laiško istoriją ir korespondencijos pristatymo būdus; išmoks parašyti laišką pagal visus reikalavimus; ranka parašys laišką ir paruoš jį išsiuntimui. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: vaizdinės priemonės – skaidrių prezentacija, laiškų popierius, plunksnos, rašalas, šiuolaikinės rašymo priemonės, dekoravimo priemonės (klijai, lipdukai, spalvoti pieštukai ir rašikliai). Užsiėmimo metu, pasitelkiant vaizdinę medžiagą, pristatoma laiško istorija – edukatorius papasakoja apie būdus, kuriais buvo užrašoma ir perduodama žinutė skirtingais istoriniais laikotarpiais. Vėliau supažindinama su laiškų rašymo etiketu. Praktinėje užsiėmimo dalyje vaikai parašo visus reikalavimus atitinkantį laišką, dekoruoja ir paruošia išsiuntimui.
Kultūros paveldas

Arbatėlė pas tetą Stasę

Tikslas – supažindinti edukacinio užsiėmimo dalyvius su įvairiapuse asmenybe Stase Petrauskaite-Gruodiene ir jos hobiais, skatinti kūrybiškumą, vaizduotę, bendravimą. Uždaviniai: (1)
pristatyti edukacinio užsiėmimo dalyviams Stasę Petrauskaitę-Gruodienę; (2) supažindinti su vaistinių arbatžolių savybėmis; (3) pristatyti jiems unikalią meno rūšį – figūrėlių iš saldainių popierėlių lankstymą. Darbo priemonės: saldainių popierėliai, arbata. Užsiėmimo metu netradiciniu būdu pristatomas kultūros paveldas – pasitelkus neįpareigojančio pokalbio „prie arbatos puodelio su saldainiais“ formą, pasakojama apie kompozitoriaus J. Gruodžio ir jo žmonos S. Gruodienės asmenybes, pristatomi biografiniai faktai. Edukacinio užsiėmimo pradžioje trumpai pristatomas memorialinis J. Gruodžio skyrius: pasakojama apie namą, sodą, rodoma autentiška Juozo ir Stasės Gruodžių svetainė. Vėliau užsiėmimo dalyviai pakviečiami prie stalo, kur jiems matant ruošiamos įvairios vaistinių žolelių arbatos. Kol ruošiama arbata, edukatorė papasakoja apie įvairiapusę Stasės Gruodienės asmenybę, jos pomėgį ruošti arbatą iš savo pačios surinktų vaistažolių. Taip pat trumpai papasakojama apie vaistines žoleles (mėtos, ramunėlės, čiobreliai, liepžiedžiai), jų gydomąsias savybes ir naudą žmogaus organizmui. Vėliau pristatomas unikalus Stasės Gruodienės pomėgis iš saldainių popierėlių lankstyti figūrėles ir išlikusi jos lankstytų figūrėlių kolekcija. Peržiūrėjus albumą, užsiėmimo dalyviai vaišinami arbata ir pagal pateiktus pavyzdžius lanksto figūrėles iš saldainių popierėlių. Taip siekiama vaikams suprantamu būdu at- / sukurti Gruodžių namų atmosferą ir sudominti Lietuvos kultūriniu paveldu.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių, edukacinės veiklos ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Sodyboje 2011 m. atkurta malūnininko troba,
restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, o kasdienybę paįvairina švenčiamos lietuvių kalendorinės šventės. Žaliūkių malūnininko sodyboje visus metus netrūksta turiningų veiklų. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis.
Architektūra, Dailė

Iliuzijos mene

Paslaugos tikslas – supažindinti vaikus su iliuzijų menu, pateikiant skirtingų menininkų darbus ir iliuzijų meną išreikštą skirtingomis formomis. Edukacijos pabaigoje mokiniai atliks
meninę užduotį. Panaudodami teorines žinias, gautas edukacijos metu, jie bandys individualiai kurti. Analizuodami pavyzdžius, vaikai sukurs anamorfinę iliuziją. Per praktinę veiklą vaikai suvoks, kad jie patys gali būti kūrėjai ir pasidaryti iškreipto vaizdo iliuziją. Jūsų laukia smagi ir spalvota edukacija, kurios metu neteks nuobodžiauti – kursime, galvosime, spėliosime ir diskutuosime!
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Renginio metu dėviu VI a. kostiumą, demonstruojamas vytinis audimas, rodomi juostų pavyzdžiai, pasakojama apie vytinių juostų technologiją, paplitimą. Pristatant archeologinį kostiumą
pasakojama apie medžiagas spalvas papuošalus, aksesuarus ir jų paskirtį. Papasakojus ir aptarus juostų simboliką ir papročius, ženklus juose, mokiniai atlieka praktikos darbą: pagal galimybes, gebėjimus jie veja, pina, audžia pasirinktą gaminį.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Piemenėlių buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa prasideda restauruotame dvaro svirne, kurio amžius siekia tris šimtmečius. Autentiškoje svirno aplinkoje įkurtoje etnografinėje ekspozicijoje mokiniai pirmiausia
supažindinami su svirno istorija, paskirtimi. Vėliau pasakojama apie piemenėlių buitį, darbą, įvairių gyvulių ganymą bei laisvalaikio užsiėmimus. Dar vėliau mokiniai mena mįsles, kurių atsakymai – ekspozicijoje esantys daiktai. Mokiniai turi galimybę pasverti druską bezmėno (sen. svarstyklių) pagalba; pavaikščioti apsiavę klumpėmis; „pasimatuoti“ piemenėlio palapinę nuo lietaus, padarytą iš rugių šiaudų. Kita programos dalis vyks dvaro parke, kur pasidaliję į komandas mokiniai žaidžia piemenėlių žaidimus: vaikščioja su kojūkais, išbando rankų miklumą mesdami iš žilvičio padarytus žiedus bei užrištomis akimis pagaliu numušdami nuo baslio skrybėlę. Pažaidę piemenų žaidimus, sugrįžta į svirną (kamarą), sėdasi prie stalų, ragauja tradicinio žemaičių pasninko valgio – virtų neluptų bulvių su sėmeniniu. Tikslas – supažindinat mokinius su Žemaitijos kultūriniais-istoriniais aspektais ir, pristatant piemenėlių gyvenimą, plėtoti suvokimą apie Lietuvos kultūrą ir istoriją, ugdyti jų patriotizmą, kultūrinį ir tautinį tapatumą. Uždaviniai: - pasitelkiant vaizdines priemones trumpai pristatyti svirno istoriją ir jo paskirtį, supažindinti su piemenėlių buitimi, darbu ir laisvalaikio užsiėmimais; - menant mįsles papasakoti apie svirne esančius daiktus; - naudojant svirne eksponuojamus rakandus imituoti piemenėlių gyvenseną; - ragaujant tradicinį žemaičių patiekalą supažindinti dalyvius su tuometine Kelmės krašto virtuve. Metodai: - informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; - kinestetinė veikla pasitelkiant eksponatus; - žaidimai grupėse. Priemonės: - svirno ekspozicijos eksponatai; - žaidimuose naudojami daiktai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - įgis žinių apie svirno istoriją, piemenėlių buitį, darbą bei laisvalaikio užsiėmimus.
Muzika, Kita

Robotai ir muzika

Kasdien vis labiau ir labiau stiprėjantis dėmesys kultūriniam sąmoningumui ir raiškai verčia nuolat ieškoti priemonių, kaip vaikus sudominti įvairiais kultūriniais dalykais. Daug vaikų
nežino klasikinės muzikos kūrėjų, tokių kaip Mocartas ar Bethovenas, ir tuo labiau jų atliekamų kūrinių. Pasitelkę į pagalbą programuojamus bei valdomus robotus, vaizdžiai supažindinsime mokinius su muzikos klasika. Pradžioje mokiniams vaizdingai papasakosime apie muzikos klasiką, parodysime, kaip žmonių sukurti robotai atlieka įvairius muzikinius kūrinius. Tuomet vaikai sukonstruos pasirinktą muzikinį robotą: gitarą ar muzikinę dėžutę, jį užprogramuos ir visi kartu klausydami bandysime atspėti, kokius kūrinius pasirinko draugai. Baigę programą mokiniai atliks interaktyvų Kahoot programa sukurtą 10 klausimų testą. Dalyvavę kultūrinėje-edukacinėje programoje ir užduotis atlikę mokiniai gaus tai patvirtinančius pažymėjimus.
Rodomi įrašai: 931 - 9401 009