Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Dramos teatras

Spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą...“

„Kai žmonės vaidino Dievą!.." - sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios
gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija - ypatinga, kartu ir viena iš daugybės. 1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai. XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti - turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo... Ana Frank – tai mergaitė, kurios istorija tapo milijonų neišgirstų istorijų iš holokausto balsu. Verta ateiti, nes bus linksma. Verta ateiti, nes bus liūdna. Verta ateiti, nes tai reikia prisiminti. Reikia ateiti, nes aktoriai į šį spektaklį sudėjo visą širdį. Verta ateiti, nes tai apie žmones. Apie mus.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Bebenčiukas ir Laumė“ Kosto Kubilinsko bei Petro Cvirkos kūrinių motyvais

Tai linksma pasakaitė, kuriai panaudoti Kosto Kubilinsko eiliuoti tekstai ir Petro Cvirkos proza, spektaklis papildytas režisierės Ingos Norkutės kūrybos dainelėmis. Įvairaus amžiaus
žiūrovai šiame spektaklyje randa ką nors įdomaus sau. Vaikai galės pasisemti gerumo iš spektaklyje pavaizduotos gėrio ir blogio kovos, paaugliams ir suaugusiesiems bus įdomūs humoristiniai spektaklio momentai. Pasaką seka sugalvoti personažai – spintoje gyvenantys Bildukai, būtent bildukai, o ne baubai, kuriais kartais gąsdinami vaikai.
Muzika, Etninė kultūra

Nuo piemenėlio iki muzikontėlio

Lietuvių kalboje žodis „groti“ turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos.
Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais; patirsite, kaip gimsta garsas; kursite, žaisite, improvizuosite.
Etninė kultūra

Kelmės kraštas: sakmės, etnografija, tarmė

Užsiėmimas vyks keliose Kelmės dvaro ansamblio vietose. Užsiėmimo metu vaikams papasakojamos penkios sakmės. Prie Kelmės dvaro vartų, žiūrint į Vilbėno tvenkinį ir išlikusį buvusio
dvaro malūno pastatą, Kelmės krašto tarme papasakojama sakmė apie tai, kaip vokietis į malūną važiavo, ir netoli Užvenčio (Kelmės r.) tekantį Kraujupio upelį. Vaikai klausinėjami, ar suprato, ar galėtų pakartoti atskirus sakinius ar posakius. Kelmės dvaro rūmuose mokiniai, apžiūrėję dvaro ekspoziciją ir išklausę sakmę apie Karklėnų dvaro poną, suvaidina tos sakmės pabaigą. Liaudies buities ekspozicijoje vedantysis tarmiškai šnekina dalyvius apie ten esančius etnografinius eksponatus bei apie prieš šimtą metų gyvenusio valstiečio rūpesčius ir darbą. Pasakojama sakmė apie ūkininką, nuvežusį į turgų parduoti užkulo. Kelmės dvaro rūsiuose, prietemoje klausomasi sakmės apie velnią, kuris norėjo į „veselę“ eiti. Užsiėmimo pabaigoje vaikų bus klausiama, ar šeimoje naudoja tarmiškus žodžius ar posakius. Teigiamai atsakiusieji gaus praktines užduotis. Paslaugos tikslas – ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, supažindinant juos su Kelmės krašto sakmėmis, tarmės ypatumais. Uždaviniai: - aprodant įvairias Kelmės dvaro ansamblio vietas interaktyviai pristatyti penkias Kelmės krašto sakmes, pasitelkiant vaizdines priemones; - vienos sakmės pristatymo metu įtraukti mokinius į vaidybinę interpretaciją; - diskutuojant apie tarmiškus posakius atkreipti dėmesį į bendrines ir tarmiškas kalbos ypatybes; - užsiėmimo pabaigoje įtraukti vaikus į diskusiją apie jų senelių tarmę, vartojamus tarmiškus žodžius ir posakius. Metodai ir priemonės: - informacijos pateikimas vartojant vaizdines priemones; - diskusija, lyginant skirtingas tarmes su bendrine kalba bei sakmės senumą; - darbas grupėse, kuriant vaidmenis sakmės interpretacijai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - bus susipažinę su Kelmės krašto sakmėmis, tarmėmis; - puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje

Kultūrinė edukacija vyksta autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje. Tarsi laiko mašina nusikėlę į XIX a. pab.–XX a. pr. kaimą mokiniai teoriškai ir praktiškai pažįsta kaimo
buitį, gyvenimą, darbo ir namų apyvokos įrankius, reikmenis, suvokia jų reikšmę ir vertę tuometinio žmogaus gyvenime. Taip pat stebi autentišką skrynių, baldų, darbo įrankių dekorą, aiškinasi jo simbolių reikšmes ir paskirtį. Teorinė dalis. Dalyviai apžiūri ir aptaria įvairias medienos panaudojimo galimybes: - architektūroje (gyvenamųjų pastatų sienų, stogų, langinių konstrukcija, mažosios architektūros paminklai, tvoros, šuliniai); - trobos interjere (baldai, jų puošyba, indai); - darbo įrankių gamyboje (tekstilės, maisto ruošimo, žemės apdirbimo). Praktinė dalis. Dalyviai: - atpažįsta medienos rūšis; - stebi skiedrų pjovimo procesą, aiškinasi jų panaudojimą; - ant skiedros tapo gyvybės medžio motyvą.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentų šalyje

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“ – tai įdomi ir nuotaikinga kelionė po muzikos instrumentų šalį, supažindinanti su įvairiais lietuvių liaudies instrumentais,
sutartinių giedojimo tradicija, šiuolaikine folklorinės muzikos kryptimi – postfolkloru. Užsiėmimo dalyviai klausosi muzikos įrašų, dalyvauja interaktyviose pramogose: sutartinių karaokė, „grojantys“ laiptai, muzikinė dėžė. Muzikuojama įvairiais tautiniais instrumentais – žoliniais skudučiais, mediniais trimitais, daudyte, būgnu, tabalais, švilpynėmis, terkšlėmis. Edukacinio užsiėmimo tikslas: 1. Populiarinti muzikavimą tautiniais muzikos instrumentais. 2. Ugdyti muzikavimo įgūdžius. 3. Ugdyti kūrybiškumą. 4. Skatinti pažinti tautos muzikinį folklorą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Supažindinti su piemenavimo kultūra, įvairiais pučiamaisiais liaudies muzikos instrumentais, jų gamybos technologija ir ypatingu dainuojamosios tautosakos žanru – sutartinėmis. 2. Supažindinti su kankliavimo ypatumais Lietuvos etnografiniuose regionuose ir nauja muzikos kryptimi – postfolkloru. 3. Pamokyti groti įvairiais liaudies muzikos instrumentais. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: sutartinių karaokė, muzikinės viktorinos infoterminalas, liaudies muzikos instrumentai, buitiniai daiktai, garsiniai žaislai, garso įrašai. Siekiami rezultatai: 1. Edukacinio užsiėmimo dalyviai įgis žinių apie muzikinį folklorą. 2. Išmoks sutartinų giedojimo principus. 3. Įgis pradines grojimo liaudies instrumentais žinias.
Dailė

„Linijos ir atspaudai“

Patekus į Vytauto Kasiulio darbų ekspoziciją, susiduriama su būties lengvumu, laisve, besąlygiška meile ir laimės pojūčiu. Čia galima pajausti virtuozišką linijų žaismą, improvizaciją,
spontanišką tapyseną, spalvų grynumą ir lengvumą, pamatyti ne tik aliejinės tapybos, bet ir ne mažiau ekspresyvius dailininko grafikos, pastelės ir guašo technikomis atliktus darbus. Muzikantai, šokėjai ir cirko artistai spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, netgi gatvės valkatos ar luošiai vaizduojami taip ekspresyviai ir spalvingai, kad nenorom sukelia estetinius išgyvenimus. Visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius aprėpianti paroda suteikia galimybę mokiniams pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su spalvingais V. Kasiulio litografijos darbais. Sužinos apie grafikos technikas ir priemones. Jie išmoks monotipijos technikos ir sukurs po keletą nedidelių grafikos darbelių. Monotipija – tai tokia dailės technologija, kuria yra padaromas tik vienas atspaudas. Kiekvienas atspaudas yra unikalus ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma. Taigi monotipijos technika teikia daug galimybių eksperimentuoti. Šia veikla siekiama atskleisti vaikų kūrybiškumą, lavinti vaizduotę, ugdyti meninį skonį, skatinti saviraišką.
Etninė kultūra

„Seni daiktai prabyla“

Edukacinis užsiėmimas vedamas Kėdainių krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijų salėje ir edukacinėje klasėje. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos
daiktais, kurie buvo naudojami Vidurio Lietuvoje. Edukacinėje klasėje vaikai mokosi surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), bando su jais dirbti. Susipažįsta su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniais batukais, bando vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvauja. Mokiniai turi galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir išmokti jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojami kiekvienam.
Dramos teatras

Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką

Spektaklis „Nebylys“, pelnęs daugybę reikšmingų teatro apdovanojimų, siūlo vyresniųjų klasių moksleiviams vieną įdomiausių ir originaliausių J. Tumo –Vaižganto kūrybos interpretacijų
profesionalaus teatro scenoje. Inscenizacijos autorius ir sumanytojas yra vienas ryškiausių teatro kūrėjų – režisierius Jonas Vaitkus. Jis, kartu su garsių scenos meistrų komanda pateikė savitą „Nebylio“ versiją, kurioje, pasitelkiant šiuolaikines teatro raiškos priemones, plėtojami pagrindiniai J. Tumo- Vaižganto apysakos motyvai. „Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas, kurio pagrindas –neleistina meilė ir ribos, kurias peržengęs žmogus sugriauna savo gyvenimą. „Nebylio“ siužetą vienu sakiniu galima būtų nusakyti kaip tragiškai susiklosčiusią draugystės ir meilės istoriją apie du draugus, pamilusius vieną moterį. Ši apysaka pasižymi psichologine gelme, moraliniu turiniu, kurie spektaklyje perteikiami ne tik žodžiu, bet įspūdinga scenografija, video projekcijomis, judesiu, išraiškinga vaidyba. Spektaklis užduoda daug klausimų, verčia susimąstyti apie meilės jėgą ir žmogiškąją prigimtį. Po spektaklio vyks susitikimas su aktoriais, kurio metu bus diskutuojama, atsakoma į moksleivių klausimus, supažindinama su kūrybiniu procesu.
Rodomi įrašai: 971 - 9801 009